- Reklama -

Seimas nepraleido L.Garnelienės į Aukščiausią Teismą. KK nuotr.

Negaliu neparašyti apie tai, kas prieš kurį laiką įvyko Seime. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikė Seimui tvirtinti net septynias kandidatūras į atsilaisvinusias Aukščiausio Teismo teisėjo vietas, tačiau Seimas patvirtino tik penkias, o dvi kandidatūras – Apeliacinio Teismo teisėjos L.Garnelienės ir Vilniaus apygardos teismo pirmininko V.Zeliankos – atmetė. V.Zeliankos kandidatūra, beje, Seime buvo nepatvirtinta jau antrą kartą.

Štai kokią informaciją tą dieną paskelbė Seimo narys Naglis Puteikis: „ Kandidatų į Aukščiausiąjį Teismą svarstymas Seime vėl virto teismų ir teisėjų šlovinimu.

<…> Svarstant Laimos Garnelienės kandidatūrą pateikiau iš tribūnos Seimo nariams informaciją apie jos galutinai išteisintą prieš tai apygardos teismo nuteistą 12 metų Panevėžio “Psichinių” grupuotės nusikaltėlį Saulių Vidugirį už pusės kilogramo amfetamino, kuris po išteisinimo itin žiauriai nužudė du žmones. Išteisinimo motyvas – teisėjai, tarp jų L.Garnelienė patikėjo, kad S.Vidugiris manė, jog ten yra papildai gyvuliams. L.Garnelienė atsakė, kad jos motyvais patikėjo ir prokurorai, nes jos išteisinančio sprendimo neskundė Aukščiausiajam Teismui. <…>

Taip pat priminiau L.Garnelienės važiavimą į Kauną pas STT įtariamus keturis Kauno teisėjus, kurie po pokalbio su ja atsistatydino, mano manymu, tokiu būdu galimai dėka L.Garnelienės vizito-perspėjimo šie teisėjai išvengė nuteisimo už korupciją teisme ir dabar gali dirbti advokatais.

L.Garnelienė atsakė, kad ji mano, kad jokio STT tyrimo ji nesutrukdė.

Pasisakymų už ar prieš stadijoje padėkojau L.Garnelienei už drąsų sprendimą apginti E.Kusaitę nuo VSD ir prokuratūros persekiojimų, bet pasakiau, kad to nepakanka ir agitavau Seimą slaptu balsavimu nepritarti jos tapimui AT teisėja dėl jos viešai ne kartą išsakytų nuostatų, kad Lietuvos teismų darbe viešumo pakanka.

<…> Ačiū tiems, kurie stengėsi pateikti man informaciją dėl teisėjų – pasinaudojau ta informacija vėluodamas, bet dalį suspėjau pateikti, ypač dėl L.Garnelienės ir pavyko – ji nepraėjo į AT“.

Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo pirmininko V.Zeliankos pakartotinis nepaskyrimas Aukščiausiojo Teismo teisėju – esą kerštas Prezidentei už tai, kad Vilniaus apygardos teismas nuteisė Darbo partijos atstovus vadinamosios „juodosios buhalterijos“ byloje.

Tačiau dabar atsiribokime nuo visų emocijų, pavardžių ir teismų sprendimų, ir pažiūrėkime į šitą situaciją iš kitos pusės: Seimas, nepaskirdamas Prezidentės pateiktų kandidatūrų Aukščiausio Teismo teisėjais, teisėjams skyrė nuobaudas. Nubaudė, nes vieniems nepatiko vieni sprendimai, kitiems – kiti.

Tačiau ar Seimas turi teisę teisėjams skirti nuobaudas? Atsakymas vienareikšmiškas – ne.

Kokia Lietuvoje yra teisėjų skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėjais tvarka?

Aukščiausio Teismo teisėjus Prezidento teikimu tvirtina Seimas.

Aš labai abejoju, kad Prezidentė, apsispręsdama, ką teikti į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, nusprendžia viena pati, nesusirinkusi informacijos, tiesiog mesdama burtus – pvz., iš daugybės lapelių šūsnies ištraukdama lapelį su įrašyta pavarde: „O, ištraukiau Zelianką, taigi Seimui teikiu Zeliankos kandidatūrą“.

O ir specialiosios tarnybos turbūt savo ruožtu Prezidentei apie galimus kandidatus prineša aibę visokių slapčiausių pažymų.

Taigi, ar galėjo Seimas V.Zeliankai ir L.Garnelienei skirti nuobaudą, kas nėra Seimo kompetencija apskritai? Ne.

Štai čia ir iškyla situacijos absurdiškumas, pasirodo Seimo tiek politinis, tiek teisinis neišprusimas: Seimas teisėjams nuobaudų skirti negali. Jeigu norite keisti teismų sistemą – išguiti iš jos politinių užsakymą vykdymą, nekompetenciją, galimas korupcijos apraiškas ir pan., keiskite įstatymus: įvedinėkite tarėjus, rezonansinėms byloms – prisiekusiųjų teismus, sugrąžinkite baudžiamąją atsakomybę teisėjams (už kaltų išteisinimą, nekaltų – nuteisimą), ir pan. Tai yra, darykite konkrečius įstatyminius žingsnius, kad tos teisinės sistemos piktžolės, kuriomis apgaugusi mūsų Temidė, būtų išrautos su visomis šaknimis.

O dabar….

Na, nepaskyrė Seimas Laimos Garnelienės ir Vytauto Zeliankos į Aukščiausią Teismą. Nepaskyrė, ir ką? Nuo to teisingumo Lietuvoje padaugės? Sistema pasikeis? Ne. Tiesiog kažkam kerštas bus saldesnis, tiesa? Tuomet, atleiskit, jūs tokie teisingumo ir ieškotojai: jei nekeičiate supuvusios sistemos pagrindų, o tenkinatės tik trumpalaikiais malonumais.

Nežinau, gal aš klystu, tačiau Nagliui Puteikiui pasisakant dėl L.Garnelienės susidarė toks įspūdis, tarsi čia „STT“ kalbėtų N.Puteikio lūpomis. Tarsi sakytų: „negalėjome mes tavęs, Garneliene, pričiupti taip, tai padarysime kitaip – užkirsime kelią tavo patekimui į AT“.

Tačiau vėlgi – kiekviena institucija turi dirbti savo darbą. Kas kaltas, kad Laima Garnelienė aplenkė STT Kauno teisme? Iš kur ji sužinojo, kad STT kažką ten rezga? Todėl šiuo atveju gal pačiai STT reikėtų išsiaiškinti ratą savų darbuotojų, kam buvo žinoma apie ruošiamą masinį Kauno teisėjų „nušlavimą“, ir patikrinti juos visus melo detektoriumi – kad būtų surastas informacijos „nutekėjimo“ šaltinis.

Dabar gavosi taip: patys nesudirbo, o kalta – L.Garnelienė. (Beje, net tuometinis Aukščiausio Teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius apie tą L.Garnelienės kelionę į Kauną nieko nežinojo. „Kada jūs ten važiavote?“ – pasitikslino G.Kryževičius prieš Teisėjų tarybos posėdį.)

Todėl ir sakau: jei norima Lietuvos Temidę atvesti į doros kelią iš „stoties rajono“, pirmiausia į tą doros kelią turi ateiti mūsų spec.tarnybos, kurios tik imituoja kovą su korupcija teisingumo srityje, ir Seimas – įvesdamas prisiekusių teismus rezonansinėms byloms, visuomenės tarėjus ir asmeninę atsakomybę teisėjams už priimtus sprendimus.

Kol to nebus, tie Seimo sprendimai pagal mažų vaikų principą „myliu-nemyliu“ skiriant teisėjus labiau panašės į didelių vyrų ir moterų žaidimus smėlio dėžėje, nei į rimtą darbą svarbiausioje Lietuvos institucijoje – Seime.

O grįžtant prie STT: nežinau, kiek kartų apie tai rašiau, kiek dar rašysiu, bet vis tiek pakartosiu – vienas jūsų pirmųjų darbų, siekiant skaidrumo teisinėje sistemoje, turi būti teisėjų ryšių schemos sudarymas ir paviešinimas.

Dar 2001 metais patikimi šaltiniai iš Generalinės prokuratūros man sakė, kad tokia schema STT yra (tuomet buvo), bet ji po devyniais užraktais užrakinta.

Be abejonės, dabar yra daug naujų teisėjų, tačiau STT vienas svarbiausių darbų šiame darbo bare turėtų būti būtent ši schema. Kad, pvz., nebūtų taip, kad kokia nors aukšta teisėja ir advokatė yra seserys, ir ta advokatė pas seserį laimi visas bylas, tačiau besibylinėjančios pusės to nežino, kadangi abiejų moterų pavardės skirtingos. Kaip, pvz., gali būti ir teisėjų šeimų – „susimetusių“, kad nereikėtų deklaruoti viešųjų ir privačių interesų anketoje.

Aišku, tai būtų titaniškas darbas, bet vardan sistemos skaidrumo tai turi būti padaryta.

Ir šioje vietoje man kyla vienas nejaukus klausimas: o kodėl tie Seimo nariai, kurie jau „tokie kovotojai už teisingumą“, ir kurie, kaip galima susidaryti įspūdį, turi visai neblogų „galų“ STT, patys nesiima iniciatyvos, kad STT būtų sudarytos teisėjų/prokurorų/advokatų (įskaitant ir STT rezervo teisėjų) ryšių schemos ir pateiktos visuomenei? Ar, kaip sakoma, „tik žodžiais, o ne žygiais mes Tėvynę mylim“, o ir tai pačiai STT nekuriais atvejais tie ryšiai teismuose gali praversti?

Taigi, būtų pats laikas pastumti visiems ambicijas į šalį, baigti kurti keršto planus ir suremti pečius titaniškam darbui – kad Lietuvoje teisingumo būtų daugiau.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!