Po D.Kedžio pažastimi ir ant viso kūno pilna marių vandens žolių, o veidas siaubingai sudaužytas. Tai, pasak prokurorų, rodo, jog D.Kedys užspringo savo skrandžio turiniu (KK nuotr.)
Nors Generalinė prokuratūra nuo pat Drąsiaus Kedžio kūno suradimo dienos kategoriškai atmeta nužudymo versiją, laikosi įsikibusi „užspringimo savo skrandžio turiniu“ ir modeliuoja ekspertizes, ekspertus ir liudininkus tik pagal šią versiją, vis dėlto šita prokuratūros versija – akivaizdžiai neįgali. Ir gali būti taip, kad byla, jau išvertusi iš posto vieną generalinį prokurorą, išvers ir į jo vietą paskirtąjį, kadangi lenda D.Kedžio, J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės žudikų klaidos, kurių Generalinei prokuratūrai jau nebus kaip pridengti.
„Karšto komentaro“ duomenimis, asmenys, kurie, pasak žvejo, atvažiavo tą ketvirtadienio naktį ant Kauno marių kranto su automobiliu ir buvo priėję prie D.Kedžio kūno, šalia D.Kedžio kūno numesdami šaunamąjį ginklą, iš kurio buvo nušauti J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė, padarė didelę klaidą – nepasirūpino D.Kedžio pirštų antspaudais ant šio ginklo. T.y., „Karšto komentaro“ duomenimis, ekspertizė nustatė, kad ant ginklo, kuris buvo rastas šalia D.Kedžio kūno, nebuvo D.Kedžio pirštų antspaudų. Tai rodo, kad ginklas prie negyvo D.Kedžio buvo pamestas, o D.Kedys nežudė nei teisėjo J.Furmanavičiaus, nei V.Naruševičienės.
Be to, paaiškėjo, kodėl ant D.Kedžio kūno po drabužiais buvo rasta marių žolių. „Karšto komentaro“ duomenimis, nustatyta, kad Drąsius Kedys buvo dar ir skandintas, tačiau šio fakto Generalinė prokuratūra neviešina ir jį slepia.
Taigi gali būti, kad primuštas ir nukankintas D.Kedys buvo nuskandintas, o po to išmestas ant Kauno marių kranto. Manoma, kad D.Kedys buvo skandinamas arba maiše, arba tramdomuosiuose marškiniuose.
Tai paaiškina, kodėl Drąsiaus Kedžio drabužiai buvo šlapi, batai – švarūs, o rankos – išmirkusios ir „angelo“ pozoje.
