- Reklama -
"Karšto komentaro" ir šaudymo profesionalų atliktas eksperimentas parodė: šeši pareigūnai Medininkų muitinės poste per užpuolimą buvo nušauti visai ne namelyje

Beveik ketvirtį amžiaus visuomenei sekta pasaka apie tai, kad 1991 metų liepos 31 d. Medininkų muitinės poste budėję aštuoni pareigūnai buvo suvaryti į vagonėlį ir ten sušaudyti, žlugo – šaudymo čempionai patvirtino „Karšto komentaro“ versiją: jog tik į du pareigūnus buvo šauta muitinės vagonėlio viduje, likę šeši į namelį buvo sunešti jau nušauti.

Ką parodė eksperimentas šaudykloje?

Iš karto po Medininkų žudynių, kuomet buvo nušauti aštuoni Lietuvos pareigūnai, visuomenei buvo pateikta tokia oficiali versija: visi tą naktį Medininkų muitinės poste budėję aštuoni muitinės, kelių policijos ir „Aro“ pareigūnai buvo suvaryti į muitininkų vagonėlį, suguldyti ir ten sušaudyti iš Kalašnikovo automato 7,62 mm kalibro kulkomis. Įskaitant ir kelių policininką A.Janonį, kuris, prieš atvarant jį į namelį, dar buvo mirtinai peršautas VAZ automobilyje 9 mm kalibro kulka.

Tačiau tokia oficiali versija neatitinka realybės.

Prieš tai, kad suprastumėte, koks „žvėris“ yra Kalašnikovo automatas, pažvelkite į redakcijos atliktą eksperimentą – pažiūrėkite, ką gali kulka, iššauta iš Kalašnikovo automato.

Šį eksperimentą šaudymo sporto klube „GSKA“ mums mielai padėjo atlikti daugkartinis Lietuvos šaudymo čempionas, absoliutus VRM šaudymo čempionas Aleksejus Šlyčkov.

Eksperimento atlikimo vieta – šaudymo sporto klubas „GSKA“.

Šaudyta iš AKMS ir iš AK74 prototipo civiliniam naudojimui „Saiga“ – tokios pat techninės charakteristikos ir tokia pat kulkos pramušamoji galia, kaip ir AKMS.

Šaudyklos instruktorius A.Šlyčkov iš 20 metrų atstumo šaudė į taikinį – plieninę centimetro storumo plokštę. Kalašnikovo kulkos šią plokštę prakirto kiaurai.

O dabar sugrįžkime į 1991 m. liepos 31 d. Medininkus. Įvykių vietos maketo rekonstrukcija atlikta pagal teismo ekspertų išvadas.

Kas buvo rasta vagonėlyje po žudynių?

Aštriu kampu keturi Kalašnikovo šūviai – kulkos rastos stiklo vatoje po grindimis:

Čia yra metalinė lenta ir joje – rikošeto žymė,  kulka rasta priešingoje pusėje ant grindų sulinkusi:

Tarpduryje rastas „Aro“ pareigūnas A.Juozakas – paklupdytas, peršauta galva kiaurai ir griuvęs nosimi į priekį:

Palei sieną guli T.Šernas – kulka, perėjusi kiaurai galvą, perėjo rašomojo stalo spintelę ir įstrigo nugarėlėje:

Viskas – daugiau namelyje nėra jokių kulkų ir jokių skylių. Tačiau yra dar šeši nužudyti pareigūnai.

Kelių policijos viršila A.Kazlauskas – tai buvo paskutinė jo darbo para, nuo 9 val. ryto jis jau būtų buvęs pensininkas: galva peršauta kiaurai. Kūnas rastas už kėdės. Pagal kulkos įėjimo ir išėjimo angas būtų galima sakyti, kad šauta iš dešinės pusės į lango pusę – tačiau čia aklina siena, langai (į miško pusę):

A.Musteikis, muitinės pareigūnas. Rastas gulintis ant grindų namelio viduje, šautiniai sužalojimai tokie: dvi kulkos užstrigusios krūtinės viduje, viena kiaurai perskrodusi galvą, viena – kiaurai koją:

Muitinės pareigūnas S.Orlavičius taip pat rastas gulintis namelyje ant grindų. Sužalojimai: vienas šūvis – muitininkas ranka prisidengė galvą ir gavo šūvį į galvą per ranką, ta kulka užstrigo, antras šūvis į galvą kiaurai:

Kelių policijos pareigūnas J.Janonis. Viena kulka, pramušusi kelią, užstrigo kaule. Šūvis į galvą – kiaurai. Dar viena – šį kartą 9 mm kulka, kampu praėjusi ir užstrigusi ties stuburu. J.Janonis rastas gulintis čia:

Muitinės pareigūnas R.Rabavičius. Du šūviai: kiaurai šūvis į ranką, kiaurai šūvis į galvą. Stalas patraukas, rastas gulintis namelyje ant grindų štai čia:

„Aro“ pareigūnas M.Balavakas: viena kulka rasta įstrigusi rankoje. Kita kulka antrą ranką praėjo kiaurai, galvoje – du šūviai taip pat kiaurai. Kūnas rastas gulintis čia:

Sužalojimai ir ginklai: viena 9 mm kalibro kulka rasta J.Janonio kūne, dar trys 9 mm kulkos rastos automobilio VAZ salone, visi kiti peršovimai – 7,62 mm kalibro (Kalašnikovo automatas).

Kiek buvo vagonėlyje kulkų skylių?

Skaičiuojame: keturis kartus šauta į grindis, kampas labai aštrus; viena kulka, perkirtusi A.Juozaką galvą, rikošetu atsitrenkusi į geležinę lentą ir nuskridusi sulinkusi; viena kulka, praėjusi T.Šerno galvą, pramušusi spintelę ir spintelės galutinėje sienoje įstrigusi. Dar viena Kalašnikovo kulka įstrigusi Tomo Šerno rankovėje – rankovę pramušusi, bet rankos nesužeidusi. Identifikuota, kaip šauta ginklu, kuris šaudė į grindis ir kuris du šūvius padarė į A.Janonį.

Ar visi pareigūnai buvo nužudyti vagonėlyje?

Taigi, faktai – tokie. Ką apie tai mano šaudymo profesionalai? Šia tema kalbamės su daugkartiniu Lietuvos šaudymo čempionu bei rekordininku, šaudymo sporto meistru Anatolijumi Kapustinu ir daugkartiniu Lietuvos šaudymo čempionu, absoliučiu VRM šaudymo čempionu Aleksejumi Šlyčkovu.

KK: – Kaip profesionalai, sakykite, ar gali taip būti – šautinės žaizdos yra, o nei kulkų, nei skylių – sienose, lubose, grindyse – nėra?

Anatolijus Kapustin: – Taip būti negali. Jūs matėte, kas gaunasi, kai Kalašnikovo kulka praeina plieną – kiaurai, taigi, jau nekalbant apie žmogaus kūną.

KK: Vadinasi, tie žmonės buvo nušauti kažkur kitur, o jau po to sunešti į vagonėlį?

Aleksejus Šlyčkov: – Jeigu kūnai peršauti kiaurai ir nėra nei vienos kulkos, nei vienos skylės viduje, yra pagrindo manyti, kad būtent taip. Buvo šauta kažkur kitur. Kitaip būti negali.

Jūs matėte, kaip mes šaudėme iš Kalašnikovo automato į metalą – iš 20 metrų atstumo kulka pramuša kiaurai vieno centimetro storio plieną. Ir tai yra kulka, kuri yra civilio naudojimo, kuri neturi savyje plieninės šerdies, tai yra neturi padidinto pramušamumo galimybės.

KK: – Taip, pamatėme, ką gali civilio naudojimo kulkos, tai ką kalbėti apie kariškas… kulkas.

Aleksejus Šlyčkov: – Vagonėlyje turėjo būti rastos visos kulkos. Arba siena turėjo būti peršauta, jeigu žmogus buvo stovintis. Kiek kūnuose yra skylių, tiek ir turi būti kulkų.

KK: – Bet nėra – nei kulkų, nei vagonėlyje nėra kulkų skylių.

Aleksejus Šlyčkov: – Tada, logiškai mąstant, tas turėjo įvykti kitoje vietoje.

„Turėjo būti šauta iš didelio atstumo“

KK:O pagal tai, ar Kalašnikovo kulka praėjo kiaurai, ar užstrigo kūne, galima nustatyti, iš kokio atstumo buvo šauta į žmogų?

Aleksejus Šlyčkov: -Jeigu būtų šauta iš labai didelio atstumo, kulkos kūne liktų. Ten, kur kulkos liko, į tuos žmones turėjo būti šauta mažiausiai iš už 300 metrų. Šūviai padaryti iš tolo. Jeigu būtų šauta iš arti, tada kulka kiaurai žmogų pereitų – parodėme, kaip kiaurai praeina Kalašnikovo kulka centimetro storio plieninę plokštę.

Net jeigu automatai buvo su duslintuvu – tada šovinių pramušamoji galia truputį silpnesnė, iš 300 metrų vis tiek kiauriai praeitų. Pagal literatūrą – iš automato su duslintuvu taiklus šūvis yra iki 400 metrų. Vadinasi, peršaus kiaurai.

KK: -Tai iš mažo atstumo Kalašnikovo kulka negali užstrigti, pvz., kojoje?

Anatolijus Kapustin: – Nebent kulka prieš tai praėjo arba kitą kūną, arba kažkokį daiktą. Tai yra prieš tai kažką peršovė ir tada pataikė į koją. Nes tiesioginis pataikymas – pramuš kiaurai ir šaunant iš 500 metrų, ir iš 300 metrų.

Aleksejus Šlyčkov: – Tai yra labai galingas ginklas.

„Šaudė profesionalai“

KK: -Tai koks tų šaulių turėjo būti pasiruošimas, kad jie pataikytų iš 300 – 500 metrų?

Aleksejus Šlyčkov: – Tai yra profesionalūs šauliai.

Anatolijus Kapustin: – Optiniai taikikliai ir profesionalai. Iš 300 metrų ne kiekvienas pareigūnas pataikys.

Aleksejus Šlyčkov: – Ne kiekvienas karys ir ne kiekvienas policijos darbuotojas.

KK: Tai kokią galima daryti išvadą? Kad šaudė snaiperiai profesionalai?

Aleksejus Šlyčkov: – Kad profesionalai – tai tikrai. Šiaip žmonės iš gatvės taip nepadarys.

Anatolijus Kapustin: – Nebent, kaip minėjau, kulka peršovė kažką kitą ir po to jau į kitą įstrigo. Tada gali būti šauta ir iš arčiau. Pavyzdžiui, jeigu stovėjo du ar trys žmonės, šovė kiaurai per visus, ir tada paskutiniam pataikė į koją ir įstrigo.

KK: –Tačiau, kai buvo atkuriamas įvykio vietos maketas, pagal sužalojimus vagonėlyje neišėjo sumodeliuoti situacijos, kad juos būtų galima čia sustatyti ir peršauti viena kulka.

Anatolijus Kapustin: – Gal jie buvo nušauti lauke, kai ėjo vienas kitam iš paskos?

KK:- Tačiau to sumodeliuoti pagal šautines žaizdas irgi nesigavo.

„Vienas variantas aiškus“

Anatolijus Kapustin: – Vienas variantas aiškus – tuo metu, kai į juos šaudė, jie nebuvo namelyje.

Aleksejus Šlyčkov: – Iš to visko, ką mes čia pamatėme, yra du pareigūnai, kurie buvo nušauti namelyje ir buvo būtent namelyje. Pagal kulkas ir trajektorijas aišku, kad A.Juozako galvą kiaurai perėjusi kulka atsitrenkė čia, į plokštelę. T.Šernui lygiai tas pats.

Anatolijus Kapustin: – Visi pėdsakai yra.

Aleksejus Šlyčkov: – Taip, visi pėdsakai yra. Visų šešių kitų – nieko nėra. Ir neįmanoma net pagalvoti, kad viskas įvyko vagonėlyje. Tame jokios logikos visiškai nėra.

KK:Mes suprantame, kad pagal tai, kiek kūnuose kulkų bei kulkų skylių, vagonėlis, jeigu būtų buvę šaudyta viduje, praktiškai turėjo būti suvarpytas?

Aleksejus Šlyčkov: – Taip. Sienos ir grindys – kiaurai. Tiksliau, sienos arba langai tikrai būtų kiaurai, o grindys visų vagonėlių yra pastiprintos, pašildytos, tai kulkos vatoje galėtų užstrigti arba, jeigu apačioje metalas, metale.

Anatolijus Kapustin: – Bet vis tiek kulkos skylė turėjo būti.

Aleksejus Šlyčkov: – Ir vis tiek kulka turėjo būti rasta. Ir apskritai, kiek buvo kūnų, kiek buvo kulkų, kiek buvo praeita kiaurai, visos kulkos turėjo būti rastos. Jeigu nei vienos nėra, vadinasi, šauta ne čia.

Kulkos rankovėje mįslė

KK: – O ta kulka, kur buvo rasta Tomo Šerno rankovėje? Pagal tai, ką jūs pasakojote, ji arba turėjo atskristi iš toli, arba rikošetavusi?

Aleksejus Šlyčkov: – Čia rikošeto.

KK: Tačiau kulkoje, kuri rasta Tomo Šerno uniformos rankovėje, nėra jokių požymių, kad ji būtų prieš tai kur nors atsitrenkusi.

Aleksejus Šlyčkov: – Nedeformuota. Vadinasi, atskrido iš labai toli.

Anatolijus Kapustin: – Dar vienas niuansas: jeigu kulka praeina per minkštą kūną, jeigu nekabina kaulo, gali nesideformuoti. Bet greitį praranda. Taigi, jeigu prašovė kažką…

KK: – Štai čia ir esmė. Įvykio vietos rekonstrukcija padaryta pagal teismo medicinos ekspertizės duomenis – visi sužalojimai atkurti pagal tai, kaip viskas surašyta. Vienas šūvis – kulka praeina A.Juozako galvą, kulkos atsitrenkimo žymė ir kulka rasta deformuota vagonėlyje ant grindų. O A.Kazlauskas, pvz.? Sėdi šonu ant kėdės, šūvis iš dešinės pusės į kairę, tai yra į langą, tačiau lange – jokių skylių? Tačiau galvoje – kiauryminė žaizda.

Aleksejus Šlyčkov ir Anatolijus Kapustin: – Čia viskas aišku.

KK: – A.Musteikiui irgi peršauta kiaurai per koją, tačiau jokių skylių vagonėlyje nėra. Galvą kiauriai praeina – jokių skylių. R.Rabavičiui – per ranką kiaurai, per galvą kiaurai – jokių skylių namelyje nėra.

Anatolijus Kapustin: – Čia viskas aišku.

Kulkų aritmetika

KK:Kulkų rasta septynios: viena – peršovusi A.Juozaką, antra – peršovusi T.Šerną, keturios į grindis ir viena kulka – užstrigusi Šerno uniformos rankovėje. Viskas. Tuo tarpu kiauryminių žaizdų – 14.

Aleksejus Šlyčkov: – Vadinasi, turėjo būti 14 kulkų ir skylių. Kitaip būti negali. Visos kulkos turėjo būti rastos.

KK: Vadinasi, šešių pareigūnų nužudymo vietos iki šiandien yra nežinomos?

Aleksejus Šlyčkov: – Ne.

KK: Valstybės kaltintojai teigia, kad visi šeši buvo suvaryti į namelį ir nušauti tais keturiais šūviais, kurie šauti į grindis.

Anatolijus Kapustin: – Gerai, keturiais, bet iš kur 14?

KK: – Sakykite, o tos keturios kulkos T.Šernui po kojomis – galėjo būti paleista serija, kad „gultis“? Galėjo būti šauta po kojomis – jis nesigulė arba kad greičiau gultųsi ir buvo paleista serija?

Aleksejus Šlyčkov: – Laisvai galėjo būti: laikant ginklą taip – liepta gultis ir šauta po kojomis.

KK: – T.Šerno sėdynėje yra Kalašnikovo durklo-peilio durtinė-pjautinė žaizda. Kodėl, jūsų nuomone, jam galėjo būti įdurta? Kokiais atvejais taip daroma?

Aleksejus Šlyčkov: – Nebent patikrinti, ar dar gyvas. Šiaip niekas nedurstys, čia jau pasityčiojimas. Na, daro įvariai: vienas gal padarytų dar vieną kontrolinį šūvį, o kitas įdūrė – ar sujudės. Nesujudėjo – nešovė.

Dar vienas įdomus momentas

KK: Dar vienas momentas: oficialiai teigiama, kad A.Janonis, sėdintis automobilio VAZ, kuris stovėjo prie pat vagonėlio, viduje buvo mirtinai sužalotas į stuburą, tada nuvarytas į namelį ir ten dar kartą nušautas. Ir neva ten buvo peršauti „Žigulio“ langai, o paskui su tuo „Žiguliu“ dar buvo važiuotas beveik kilometras, iš kurio paskutiniai du šimtai metrų – gruntuotas lauko keliukas, ir užšokta ant akmens. Ir rasta su tokiais langais.

Aleksejus Šlyčkov: – Čia vienareikšmiškai – sušaudyta po to, kai „Žiguli“ jau buvo ant akmens.

Anatolijus Kapustin: – Šaudyta į jau sustojusį automobilį – kai automobilis jau buvo tokioje padėtyje.

Aleksejus Šlyčkov: – Stiklai yra grūdinti, išbyrėtų iš karto važiuojant. O čia smūgis toks, kad turėjo sujudėti visas mašinos korpusas.

KK: – Viena 9 mm kalibro kulka įstrigo į „Žiguli“ užpakalines duris po rankele, o dvi kulkos rastos ant užpakalinės sėdynės, tačiau subyrėjusios į gabalėlius. Ką tai reiškia?

Aleksejus Šlyčkov: – Pagal nuotrauką galima suprasti, kad šauta arba iš Makarovo, arba iš Stečkino pistoleto. Tai yra du ginklai, kuriems tinka tas šovinys. Kulka galėjo subyrėti nuo pataikymo į stiklą, nes stiklas yra pakankamai kieta medžiaga. O durelėse užstrigo, nes šita kulka labai greitai praranda jėgą. Kadangi ta kulka yra buka, ji atiduoda visą savo jėgą smūgiui ir dėl to liko įstrigusi durelėse. Ta, kuri labiausiai subyrėjo, pataikė čia, antra – čia, o trečia durelėse.

Anatalolijus Kapustin: – Daugiau variantų čia ir nerasi.

KK: Faktas, kad tai įvyko, kai mašina užlėkė ant akmens?

Anatolijus Kapustin: – Čia gi labai lengva eksperimentą padaryti.

KK: – Peršauti „Žiguli“ stiklą ir pabandyti nuvažiuoti gruntuotu keliuku kilometrą – pažiūrėti, kas liks iš stiklo?

Aleksejus Šlyčkov: – Pabandykite važiuoti ir pamatysite, kaip pradės byrėti stiklai.

Kažkas sąmoningai sujaukė nusikaltimo vietą?

KK:Pasak jūsų, jeigu pareigūnai buvo nušauti namelyje, kaip teigiama oficialioje versijoje, tai namelyje turėjo būti rastos ir visos kulkos, ir turėjo būti kulkų skylės, tačiau jų nėra. Tada logiškai kyla klausimas: tuomet tos kulkos turėjo būti rastos kur nors aplink namelį. Tačiau, pažiūrėkime, kas buvo rasta. Įvykio vietos apžiūra vyko liepos 31 d.; po to, naudojant metalo ieškiklius, rugpjūčio 1 d. rasta 9 mm, Makarovo arba Stečkino šovinio tūtelė, tačiau kurios vidus yra surūdijęs; po dešimties dienų, vėlgi naudojant metalo ieškiklius, rastos dar trys 9 mm kalibro tūtelės, kurios nesurūdijusiu vidumi ir, pagal ekspertų išvadą, šautos iš automatinių ginklų. Tai yra, ekspertai pasakė, kad trys rugpjūčio 10 dieną rastos tūtelės yra šautos ne pusiau automatiniu Makarovo pistoletu, bet automatiniu Stečkino pistoletu. Daugiau jokių kulkų nėra rasta. Išskyrus dar tris tūteles, kurios yra 5,45 mm kalibro automatų, sutrumpintų AKSU 74, kuriais buvo ginkluoti „Aro“ pareigūnai.

Tai jeigu aplink namelį taip pat niekur nėra kulkų, tai tada kažkas išvalė teritoriją – susirinko kulkas, o lavonus iš nužudymo vietų pernešė į namelį?

Ir dar viena keistenybė: vagonėlio viduje rasta sauja šautų automato Kalašnikovo tūtelių. Bet ir jų skaičius neatitinka šautinių žaizdų skaičiui. Kaip tos tūtelės ten atsirado, jeigu, kaip jau aišku, šeši pareigūnai nušauti ne namelyje? Kažkas tūteles surinko iš žudymo vietos ir pabėrė vagonėlio viduje?

Aleksejus Šlyčkov: – Galima pasakyti ir taip. Jūs matėte, kai mes šovėme, kiek šūvio metu praskrido ta tūtelė ir nukrito? Tai yra ją radote čia, o ji buvo šauta per penkis metrus į šoną.

KK: -Taip.

Aleksejus Šlyčkov: – Jeigu sumodeliuoti pilnai viską – kur gulėjo kūnai, kokie buvo pataikymai, galima nustatyti šaulio vietą. Tai yra, pagal pataikymą į kūną, kaip kūnas gulėjo, kur įėjo kulka, peršovusi kūną, galima nustatyti tikslią vietą šaulio – kaip jis stovėjo, kaip buvo laikomas jo ginklas, prieš šaunant. Ir tada galima apytiksliai žinoti, kur ieškoti tos tūtelės.

KK: – Tai galima daryti prielaidą, kad tos tūtelės buvo surinktos ir pabertos vagonėlyje specialiai – kad nebūtų galima nustatyti, iš kur tiksliai buvo šauta į pareigūnus? Kulkų nėra, skylių vagonėlyje nėra, bet tūtelių sauja yra, nors šauta ne čia…

Aleksejus Šlyčkov: – Galbūt įvykio apžiūros metu plotą reikėjo apžiūrėti didesnį?

KK: -Už 300 metrų? Už 500 metrų?

Aleksejus Šlyčkov: – Taip. Rasti vietą, iš kur buvo šauta. Ten būtų ir tūtelės.

Beje, įvykio vietoje turėjo būti sudėlioti numeriukai ir viskas aprašyta: ta tūtelė rasta toje vietoje, ta tūtelė rasta toje vietoje ir taip toliau. Viskas turėjo būti aiškiai ir konkrečiai nufotografuota ir surašyta. Ką, pavyzdžiui, reiškia, kad kulkos rastos automobilyje ant galinės sėdynės? O kur jos pataikyti galėjo? Praėjo stiklą – kur atsitrenkė ir kur po to nukrito? Kaip suprantu, nieko panašaus nėra.

KK: – Na, mums nieko panašaus neteko matyti…

Aleksejus Šlyčkov: – Pagal kulkos įėjimo į kūną vietą, išėjimo iš kūno kulkos vietą, pataikymą kulkos toliau, kadangi ją randa, galima sumodeliuoti – įėjo kulka, išėjo kulka, tuomet nusprendžia, ar šaulys stovėjo tuo metu, ar sėdėjo, ar klūpėjo, ar gulėjo, ir toliau, tiesiąją nuvedus, randa kulką, dažniausiai, o tiesiąją į kitą pusę – šaulio vietą.

Jeigu būtų šaudyta namelyje, būtų ir tūtelių žymės – matytųsi, kur tūtelė atsitrenkė. Tada būtų galima pasakyti, kaip buvo laikomas ginklas, kokiu kampu būtų laikomas ginklas – tai, ką matote dabar pas mus šaudykloje, yra būtent Kalašnikovo automato tūtelių žymės. Pagal tūtelės žymę viską galima nustatyti.

KK: -Ačiū už eksperimentą ir konsultaciją.

Epilogas

Taigi, „Karštas komentaras“, padedant šaudymo profesionalams – daugkartiniams šaudymo čempionams Aleksejui Šlyčkovui ir Anatolijui Kapustinui – įrodė: šeši pareigūnai buvo nušauti visai ne namelyje.

Todėl turime pagrindo pagrįstai manyti ir teigti: jeigu nusikaltimo vieta net neištirta, net neišsiaiškinta, kur ir kuris pareigūnas buvo nušautas, neaišku, ir kas bei kodėl sunešė jau nušautų pareigūnų kūnus į namelį, Medininkų žudynių byla iki šiol nėra ištirta. Nors, kaip žinote, ji nagrinėjama jau Apeliaciniame teisme.

Iš pokalbio su šaudymo profesionalais taip pat tapo aišku: būtent dėl to ir buvo surinktos tūtelės, ir lavonai sunešti į vagonėlį, kad maksimaliai būtų apsunkintas posto užpuolimo ir nužudymo tyrimas.

Beje, 1991 m. rugpjūčio 1 d. Aukščiausioje Taryboje tuometinis VSD vadovas Zigmas Vaišvila AT deputatams pateikė tokią informaciją: „..>Bet aš norėčiau pasakyti, kad yra tam tikrų naujų detalių, kurios rodo, kad nebuvo visiškai taip, kaip atrodė iš pradžių, kad visi jie iki vieno buvo namelyje. Atleiskit, bet tai kol kas negalima skelbti. Ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio ir kaip daug kam pasirodė.“

Taigi, jau iš karto po žudynių buvo žinoma, kad ne viskas buvo taip, kaip buvo viešai kalbama. Todėl lieka atviras klausimas: kas tas vyriausiasis dirigentas, pakreipęs Medininkų žudynių tyrimą klaidinga linkme? Ir kodėl?

Šaudykloje atliktas eksperimentas bei šaudymo profesionalų išsakyta nuomonė leidžia kelti tokią versiją: kad šaudynes Medininkų poste galėjo išprovokuoti trečia jėga. Hipotezė: Dž.Bušas atvyksta į Maskvą, reikalingas „triukšmas“ Pabaltijyje. Paprašoma Vilniaus OMON’o pagalbos (yra B.Makutynovičiaus ir KAD „juodųjų berečių“ vado susitikimų liudininkas, mūsų prokuratūra jo neapklaususi iki šiol; tada būtų logiškai paaiškinamas ir įrodymų, vedančių link Vilniaus OMON, dingimas šioje byloje). Šie 1991 m. liepos 31 d. atvyksta „patriukšmauti“. Vilniaus omonininkai prieina prie Medininkų posto muitininkų, kuriuos saugo ginkluoti „Aro“ pareigūnai ir kelių policininkai. Tada pasaloje slypintys snaiperiai, trečioji jėga, paleidžia provokacinius šūvius. (Vaizdajuostė, kurioje maždaug už 80-100 metrų nuo vagonėlio buvęs Lavoriškių muitinės posto viršininkas V.Petruškevičius nufilmavo rastą pasalos vietą, dingo iš bylos). Vilniaus OMON galvoja, kad šaudo mūsų pareigūnai, ir pradeda šaudyti, o mūsų pareigūnai – kad čia šaudo Vilniaus OMON ir paleidžia šūvius į juos (byloje yra duomenų, kad vienas užpuolikas buvo sužeistas).

Būtent per tokios hipotezės prizmę žiūrint, logiškai būtų galima paaiškinti, kodėl net 25 metus visuomenei sekamos pasakos apie „aštuonis suvarytus ir sušaudytus namelyje“, nors, kaip matome, šeši pareigūnai iš tiesų buvo nužudyti visai kitur, o kulkos ir tūtelės surinktos – kad nebūtų galima nustatyti, kas ir iš kur šaudė. Ir visas šis didžiulis melas vykdomas valstybės vardu…

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!