- Reklama -

Vakar Garliava, šiandien Prienai, o rytoj? Mes gana ilgai gyvenome lyg saloje, nors aplinkui ošė pilietinių protestų jūra. Streikai, neramumai , protesto akcijos – tai Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos kasdienybė. Demokratinėje valstybėje teisė išreikšti savo nuomonę nėra ginčijama, o pilietinio protesto formos gali varijuotis nuo taikaus piketo iki kelio blokavimo ar visuotinio streiko. Maža to, dažniausia net ir drastiškų protesto akcijų dalyviai nesulaukia didesnių valdžios represijų. Tiesiog būna manoma, kad keli išdaužyti langai ar ištrypti gėlynai nėra verti ilgų teisminių procesų. Be abejo, įsiaudrinus miniai imamasi tam tikrų priemonių padėčiai suvaldyti, tačiau tik tam kartui. Pilietiškumas „senosios“ demokratijos valstybėse yra didesnė vertybė nei tariama vienybė. Galiausiai nepamirškime, kad esant žemam korupcijos lygiui ir tinkamai veikiant teisinei sistemai pilietis, nepropaguojantis kraštutinių idėjų (nuo tautinių , socialinių iki aplikosauginių), dažniausiai neturi pagrindo imtis jokių antiistatimiškų veiksmų. Savo nepasitenkinimą esama valdžia pilietis galiausiai gali išreikšti eilinių rinkimų metu.

Tiesa, judant nuo Vokietijos Rytų link padėtis keičiasi. Pilietiniai protestai tampa retesni, o ir vyksta jie dažniausia tuomet, kai problemos sprendimas, dėl kurios protestuojama, jau atsidūrė aklavietėje. Be to, kuo blogesnė šalies ekonominė padėtis ir kuo korumpuotesnė valdžia, tuo platesnis piliečių ratas yra potencialūs protestuotojai ir tuo didesnį nuoskaudų „kraitį“ jie turi. Tuo pačiu ir tų šalių valdantieji yra nelinkę toleruoti protestus suvokdami, kad protestas, iššauktas dėl kokios nors vienos problemos, gali iššaukti grandininę reakciją. Taip istorijoje jau yra buvę, kuomet dideles esmines permainas pradžioje iššaukdavo ganėtinai nereikšmingi įvykiai.

Lietuva, kaip ir minėjau – tai salelė, kurioje gana ilga laiką buvo akumuliuojamos nuoskaudos, o viešų veiksmų matydavome vos vieną-kitą. Praėjusių metų Kauno įvykiai išjudino labai platų visuomenės sluoksnį, kuris buvo tradiciškai pasyvus. Tai piliečiai, kurie, kaip įprasta, nedalyvauja aktyvioje politikoje, nes dažnam jų sunku suvokti dabartinės politikos subtilybes. Jie gali piktintis mokesčiais, tačiau vargiai pasakys, ką reikėtų keisti. Jie puikiai mato, kad teisingumas jų atžvilgiu buvo neteisingas, bet kartais nežino, tiksliai kiek iš tiesų tos neteisybės buvo ir kaip su neteisybe reikia kovoti. Nenuvertinu šių žmonių – tai darbščioji tautos dalis, kuri iš dienos į dieną stato namus, aria žemę, prekiauja ir slaugo.

Kauno įvykiai tapo viešu paskelbimu: „Teisėsauga ir teisėtvarka Lietuvoje yra neveiksni“. Garliava pirmiausia – tai ne Kedžio bylos dalis, o paprasto žmogaus įtūžio prieš teisėsaugą projekcija. Per 20 metų mes matėme ir ilgametes bylas dėl išlikusio turto grąžinimo (kurioms pasibaigus, paaiškėdavo, kad grąžintino turto jau nebeliko) ir keistus sprendimus nusikaltėlių bylose, ir ypač humanišką teisingumą išskirtinių piliečių bylose. Pvz., pakanka būti aukšto pareigūno asmens sargybiniu, kad galėtum „medžioti“ virėją. Matėme ir politikų karus, kuriuose pirmu smuiku grojo teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą. Visa tai galima analizuoti, kiekvieną klausimą išnarplioti atskirai, tačiau paprastas, nuoširdžiai naivus ir įskaudintas žmogus mato visumą geriau nei rašantys žmonės.

Kaip būtų gerai, kad pastarųjų įvykių fone iš valdžios viršūnių būtų pasakyta: „Klydome, sukūrėme uždarą sistemą, kuri tapo valstybė valstybėje. Pakelsime senas bylas ir peržiūrėsime, ar viskas buvo tinkamai padaryta. Sutvarkysime teisinę bazę, kad įstatymai neprieštarautų vienas kitam. Išvalysime teisėjų korpusą nuo kyšininkų. Na, ir patys nustosime naudotis telefonine teise“. Na, o įvykus spontaniškam protestui, pagaliau būtų suvokiama, kad kaltininkai ne tie, kurie nakvoja prie Venckų namų, o tie, kurie žaisdami įprastinius teisinius-aparatinius žaidimus sugebėjo surišti teisinių problemų Gordijaus mazgą.

Deja, skaitau šios dienos spaudą ir matau : „Kai situacija užsitęsė, visas šis klausimas išsivystė, kaip teigia garliaviškiai, vos ne į nacionalinį judėjimą, kuo aš norėčiau abejoti. Bet iš principo sakau, tai yra tikrai neteisėti veiksmai ir, mano žiniomis, asmenys, kurie patį pirmą kartą trukdė, kai antstolis turėjo atlikti pareigą ir paimti mergaitę, bus nubausti. Šiai dienai sprendžiamas šitų asmenų patraukimo baudžiamojoj atsakomybėn klausimas“.

Kaltieji rasti, tvarka bus atstatyta, teisingumas įvykdyta … Gyvename toliau…iki kitos Garliavos.

Vitalijus Balkus

2010-05-25

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!