- Reklama -

"Drąsos kelio" frakcija Seime prašo užsienio ambasadų ir tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų tarpininkauti, kad Generalinė prokuratūra Seimui pateiktų mergaitės "ėmimo" vaizdo medžiagą, kurią slepia. KK nuotr.

Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos nariai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, Lietuvos bei tarptautines žmogaus teisių organizacijas, o taip pat į užsienio šalių ambasadas Lietuvoje, prašydami tarpininkauti, kad Generalinė prokuratūra pateiktų Seimui, svarstysiančiam N.Venckienės teisinio imuniteto panaikinimo klausimą, Garliavos įvykių filmuotą medžiagą – mergaitės paėmimą.

Žemiau pateikiame „Drąsos kelio“ frakcijos Seimo narių rašto turinį:

2013 m. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į LR Seimą prašydama sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narę, politinės partijos „Drąsos kelias” frakcijos seniūnę Neringą Venckienę.

Generalinė prokuratūra teigia, kad yra surinkusi pakankamai duomenų, jog N.Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą. Taip pat neva nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 12 16 sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai L.Stankūnaitei. Seimo narė įtariama 2012 05 17 trukdžiusi antstolei vykdyti teismo sprendimą, psichiškai gniuždė vaiką, panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną.

Tačiau LR Seimo „Drąsos kelio” frakcija mano, jog su N.Venckiene siekiama susidoroti teisinėmis priemonėmis selektyviai taikant įstatymus už jos ne kartą išsakytą kritišką požiūrį į Lietuvos teismų sistemą ir teisėtvarkos institucijų darbą.

Generalinė prokuratūra teigia, jog N.Venckienė viešai užgauliojo ir pažemino teisingumą vykdantį teismą.

Tačiau minėtos institucijos negalima pažeminti, jeigu jos nežemintų patys institucijos vykdytojai.

Teisėjų tarybos duomenimis, per pustrečių metų už teisėjo vardo pažeminimą Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista per dešimt teisėjų. Pvz., Prezidento dekretu buvo atleisti Vilniaus apygardos teismo teisėjas G.Braziulis, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja A.Šimaitienė, Kauno teismo teisėjas A.Lisauskas, Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja V.Pilitauskienė, Kauno m. apylinkės teismo teisėja D.Mekšraitienė, Vilniaus apygardos teismo teisėjas R.Skirtunas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Z.Birštonas, Panevėžio apylinkės teismo teisėja V.Savickienė bei Panevėžio apylinkės teismo teisėjas R.Savickas, Kauno teisėjas R.Lincevičius, Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas V.Butvilas ir kt. Be to, padarę nusižengimus ir pažeminę teisėjo vardą jiems patiems prašant Prezidento dekretu buvo atleisti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas K.Gudynas, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai R.Bučma, V.Račiūnaitė ir G.Varanauskas.

Teismų vardą diskredituoja ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Reginos Agrbos sūnų vadovaujamos Alytaus nusikalstamos grupuotės baudžiamoji byla.

Nepaisant to, kad dauguma Prezidento dekretu atleistų teisėjų yra kaltinami kyšininkavimu, girtavimu, korupcija, dokumentų klastojimu ar kitais nusikaltimais, nei Generalinei prokuratūrai, nei Teisėjų tarybai nekilo mintis šių eksteisėjų kaltinti už teismų institucijos vardo pažeminimą. Tuo tarpu N.Venckienei, viešai išsakiusiai savo kritišką nuomonę apie teismų sistemoje dirbusius ar tebedirbančius susikompromitavusius teisėjus, inkriminuojamas baudžiamasis nusikaltimas dėl teismų institucijos pažeminimo. Tai tik patvirtina, jog Generalinė prokuratūra ir teismų savivaldos institucijos nemano, kad N.Venckienės atžvilgiu turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (29 str.) įtvirtintų garantijų, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, kad asmenys negali būti persekiojami už savo pažiūras ir įsitikinimus (25 str.).

Generalinė prokuratūra teigia, jog Seimo narė N.Venckienė įtariama 2012 05 17 trukdžiusi antstolei vykdyti teismo sprendimą, psichiškai gniuždžiusi vaiką ir panaudojusi fizinį smurtą prieš policijos pareigūną.

Tačiau LR Seimo narių grupės „UŽ teisingumą” suburtos visuomeninės komisijos nariai, atliko Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo perduoti mažametę mergaitę motinai įvykdymo 2012 05 17 aplinkybių nepriklausomą tyrimą. Ši komisija tyrė žodinius ir raštiškus liudijimus, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, visą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 d. sprendimo vykdymo eigą. Minėta komisija nustatė, kad vykdant 2011 gruodžio mėnesio 16 d. teismo sprendimą valstybės vardu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsnių nuostatos. Komisijos išvadose nustatyta, kad valstybės ir teisėtvarkos institucijos šiurkščiai pažeidė JT Vaiko teisių konvencijos 12, 19 straipsnius ir su jų taikymu susijusius nacionalinės teisės aktus bei 2012 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį, kuria Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. plečiamai išaiškindamas LR Konstitucijos 114 str. nuostatas, pats šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Komisija nustatė, kad policijos pareigūnai 2012 05 17 vykdydami Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę motinai, viršijo savo įgaliojimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 47 str. nuostatų, šiurkščiai pažeidė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 bei 3 dalį, 23 straipsnio 1, 5 bei 8 dalį ir 24 straipsnį.

Komisijos tyrimų rezultatai prieš kelis mėnesius buvo perduoti LR Prezidentei, o ši juos perdavusi Generalinei prokuratūrai, kuri iki šiol nei LR Seimui, nei visuomenei nepateikė jokių savo išvadų.

Pažymėtina, kad Generalinė prokuratūra neleido ir neleidžia nei Seimo nariams, nei visuomenei susipažinti su vaizdo ir garso medžiaga, kurioje yra fiksuota, kaip teisėtvarkos pareigūnai ir antstolė 2012 05 17 vykdo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 d. sprendimą. Todėl esame įsitikinę, kad vien dėl kaltintojo (Generalinės prokuratūros) mėginimų nuslėpti pagrindinius įrodymus apie teisėtvarkos institucijų ir jų pareigūnų antikonstitucinius veiksmus, pats bylos nagrinėjimas teisme negali būti objektyvus. Jos nagrinėjimas be pagrindinių inkriminuojamo nusikaltimo įrodymų savaime paneigtų teismų bešališkumo principą bei patvirtintų, kad tiek N.Venckienės, tiek ir daugelio piliečių (liudytojų) atžvilgiu šioje byloje negalioja LR Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios visų piliečių lygybę prieš įstatymą bei piliečių teisę į teisingą ir bešališką teismą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nesiliaujantys teisėtvarkos institucijų ir pareigūnų išpuoliai prieš N.Venckienę, jos persekiojimas teismuose bei selektyvus įstatymų taikymas jos atžvilgiu, patvirtina didelės dalies visuomenės nuomonę, jog N.Venckienė yra persekiojama už savo politinius įsitikinimus ir už viešą valstybės valdžios kritiką, nors teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą piliečiams laiduoja LR Konstitucija. Už kritiką draudžiama piliečius persekioti (33 str.).

Seimas artimiausiu metu turi spręsti N.Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą. Seimas neatlieka teismo funkcijų, tačiau priimdami sprendimą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo, Seimo nariai privalo bent minimaliai susipažinti ne tik su prašančiosios pusės (Generalinės prokuratūros) motyvais, bet ir su Seimo nario (N.Venckienės) argumentais, kurie paneigtų arba patvirtintų prokuratūros prašymo pagrindus. Seimas gali ir turi pareigą išsireikalauti informaciją – nuo visuomenės ir Seimo narių slepiamą policijos filmuotą medžiagą, patvirtinančią Visuomeninės komisijos išvadas dėl 2012 m. gegužės 17 d. teisėtvarkos pareigūnų antikonstitucinių veiksmų ir įvykdyto smurto Garliavoje.

Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, siekdami apginti Lietuvos piliečių ir N.Venckienės konstitucines teises, prašome Jus:

1. Pareikalauti, įtakoti, tarpininkauti ar paraginti Generalinę prokuratūrą pateikti Seimo nariams policijos filmuotą medžiagą apie Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo perduoti mažametę mergaitę motinai 2012 05 17 įvykdymo aplinkybes.

2. Pareikalauti ir paraginti Generalinę prokuratūrą pateikti Seimo nariams atsakymą į visuomeninės komisijos išvadas dėl teisėtvarkos pareigūnų ir valstybės institucijų įvykdytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsnių, JT Vaiko teisių konvencijos 12, 19 straipsnių ir su jų taikymu susijusių nacionalinės teisės aktų, Teismų įstatymo 47 str., Policijos veiklos įstatymo 4, 5, 23 ir 24 straipsnių pažeidimų.

LR Seimo „Drąsos kelio” frakcijos nariai

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!