Dr. Algimantas Matulevičius
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui vis dažniau viešumoje išgirstame pasvarstymus, ar tokios šalies tikėjomės? Manau, užtenka ir ne visai objektyvių apklausos duomenų, kad įsitikintume, jog ne mažiau 80 proc. gyventojų tikėjosi ir tikisi kitokios valstybės. Ir nereikia spekuliuoti, lyg jie nori buvusios Sovietų Sąjungos.
Visų pirma žmonės – ne kvaili ir supranta, kad atgal nebegrįšime, nes grįžti nėra kur. Dabartinė Rusija skiriasi nuo Sovietų Sąjungos kaip dabartinė Lietuva nuo A. Smetonos Lietuvos. Antra – ir, manau, svarbiausia – beveik niekas (gal tik nedidelė dalelė) neabejoja šalies nepriklausomybe kaip vertybe ir, jei jai kiltų pavojus, ją gintų. Nė kiek neabejoju, kad mūsų žmonės, dažnai nuoširdžiai nesuprasdami ir nekęsdami valdžios, yra labai tvirti savo krašto patriotai, jei tai liečia Lietuvos nepriklausomybę. O valdžios jie nemėgsta už tą nepateisinamai blogą situaciją valstybėje, kuri jau trunka daugelį metų.
Mes, nuoširdžiai stovėdami Baltijos kelyje, prie TV bokšto arba prie Seimo rūmų, net negalėjome pagalvoti, kad po dvidešimties metų bus sukurta tokia neteisinga Lietuva. Dažnai valdžios žmonės mėgsta pasiaiškinti, kad kitur dar blogiau. Bet tai – ne argumentas. Susimąstykime ir atvirai pripažinkime, kad ši sistema ar santvarka tikrai nėra reali demokratija daugumai šalies žmonių.
Neoliberalizmo apologetai, kurie visiems siūlė tapti verslininkais, viską privatizuoti, ir dabar dar kelia galvas, tiesia savo nešvarias rankas į likusį valstybinį turtą – siekia sunaikinti „Sodrą“,vienu žodžiu, toliau griauti ir dalintis siaurame „draugelių“būrelyje. Teisingai, juk dar yra iš ko pasipelnyti: energetika, vandentiekis, šilumos ūkis. O kiek dar pastatų: poliklinikos, ligoninės, mokyklos, universitetai, savivaldybės,apskritys, ministerijos ir t. t. Viską reikia, kaip mūsuose priimta, pigiai išparduoti. Po to iš privatininko brangiai nuomotis. O už monopolines paslaugas tegu žmonės moka keleriopai brangiau… Užtat klestės kapitalizmas, „laisva“ rinka, ir kaip gera bus tiems, kurie tai įsigis, ir tiems valdininkams bei politikams, kurie padės įsigyti. Šis pavyzdys – tai raudona gija besitęsiančių nusikalstimų prieš šalies žmones dvidešimtmetės istorijos tąsa. Ir viešos kalbos bei veiksmai šia kryptimi, šiuo žiauriu krizės laikotarpiu, artėjant Nepriklausomybės dvidešimtmečiui, yra tai darančių politikų ciniškumo ir amoralumo viršūnė. Tai yra reali biurokratinė oligarchija bei fasadinė demokratija.
Kalbant žmonių kalba tai – kriminalizuota valstybė. Prieš šią neteisingą galybę, užvaldžiusią šalies valdžią, žmogus pasijunta bejėgis. Ši neteisybė pasitinka žmogų visur: nuo seniūnijos, „prichvatizuotų“ butų ūkių, savivaldybėse, kitose valdžios įstaigose ir ypač skausmingai – teisėsaugoje. Juk būtent čia, pagal idėją, žmogus, kaip silpnesnis, turėtų būti apgintas. Turėtų? Bet pabandykite nueiti ten be brangiai kainuojančio advokato? Geriau visai nesikreipti, nes metų metus neišspręsi savų bėdų. Žmogus šioje sistemoje – tik mažytė skruzdelytė. O kaip jaustis oriu žmogumi, jeigu tu jaunas, gali ir nori dirbti, o darbo nėra ir neaišku, kada bus? Kaip gali būti orus, jeigu su aukštuoju išsilavinimu, sėdėdama „Maximos“ kasoje, gauni minimumą, o tavo vadukai sau Šv. Kalėdom išsimoka virš 230 milijonų dividendų premiją? Ir toli gražu ne jų uždirbtų pinigų, o sugebant gerai manipuliuoti jiems palankiais teisės aktais…
Ar galėjome tada prieš 20 metų bent pagalvoti, kad mūsų Lietuvos širdyje – Seime – sėdės melagiai, cinikai, amoralūs ir net nusikaltę veikėjai? O Europarlamente atstovaus Lietuvą visaip dergęs, nuo teisėsaugos slapstęsis Maskvoje ir iš teisėsaugininkų neprincingumo besišaipantis bei galbūt iš nedraugiškų specialiųjų tarnybų pagalbą gaunantis veikėjas? Jeigu kas nors bandys prieštarauti, kad tokia demokratijos kaina, kategoriškai su tuo nesutinku.Tai – aukščiausio laipsnio demagogija ir išsisukinėjimai.
Tokių ir panašių pavyzdžių sąrašą galima tęsti ir tęsti. Šiandien jau ne aš vienas, o daug kas mato ir pripažįsta šias bėdas. Bet vien to maža – reikia padaryti taip, kad jų nebūtų.
Ar išvis tai įmanoma? Manau, yra galbūt tik vienintelė galimybė. Jeigu mūsų žmonės pakils nuo oligarchų ir parsidavusių politikų valdomų TV ekranų, atsibus nuo apgaulės, brukamos jiems per „laisvą“, o nuo pinigų vis labai priklausomą žiniasklaidą, ir susiburs į savo teisių gynimo sambūrį ar judėjimą. Po to organizuos didelius masinius mitingus, kuriuose pareikalaus keleto dalykų:
1. Nebeprivatizuoti dar likusio valstybinio turto.
2. Monopolines įmones, ypač energetines, palikti valstybinėmis.
3. Uždrausti bet kokius tarpininkus šioje srityje.
4. Algas ir būsimas pensijas susieti su savininkų pelno ir turto prieaugiu bei pastoviai kelti minimalių algų ir pensijų lygį.
5. Visi, kurie kalti už Lietuvos išvogimą, bus įvardyti, pasmerkti ir, netaikant senaties terminų, nubausti.Bent tie, kurie daugiausia prisidėjo prie didžiausių dvidešimtmečio aferų.
6. Griežtai bus uždrausta politinių kampanijų bei partijų finansavimas iš verslo ir neaiškios kilmės pinigais.Už nelegalių pinigų panaudojimą rinkimams ar politinei savireklamai bus anuliuojami rinkimų rezultatai ir baudžiama kaip už nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę, siekiant neteisėtai keisti politinę santvarką. STT ir VSD privalomai atlieka šių veikų stebėseną ir kontrolę, nes tai yra mūsų šalies valstybingumo arba nevalstybingumo pagrindas.
7. Supaprastinama valdžios atstovų nušalinimo nuo pareigų bei teisinio persekiojimo tvarka už kyšininkavimą ir už tai griežtai baudžiama.
8. Seimo deputatai (taip turėtų vadintis Seimo nariai) turi atitikti aukštus moralinius, išsilavinimo, profesionalumo ir elgesio standartus, už kurių nesilaikymą greitai būtų atimami mandatai. Manau, kad Seime ne vieta teistiems ar su teisėsauga rimtas problemas turintiems veikėjams. Juk gali Lietuva surasti tikrai atsidavusių valstybei šimtą žmonių. Seimas renkamas tik iš asmenybių ir Seimo deputatų yra 101. Tikslinga diskutuoti, kad nepertraukiamai Seime būti išrinktam galima tik dvi kadencijas iš eilės – tai suteiktų galimybę deputatams neatitrūkti nuo gyvenimo.
Vienareikšmė mūsų silpnoji politinės sistemos dalis – nelegalūs pinigai ir partiniai sąrašai. Suprantu, kad tie, kurie renkasi pagal sąrašus jau antrą dešimtmetį, kels didžiausią širšalą, bet pastebėkite, kad jie ir yra silniausioji politikų grandis. Partijos taps tada tikromis partijomis (o ne susikompromitavusių vadukų įkaitėmis), kai sugebės dirbti su vienmandatiniais Seimo deputatais.
9. Sutvarkomos valdžių galios: Prezidentas gauna galimybę paleisti Seimą. Vyriausybės nariai tuo pat metu negali būti ir Seimo nariais. Įteisinama 100 000 piliečių parašų Referendumui sušaukti.
10. Savivaldybių merai renkami tiesiogiai, o jeigu prasikalsta – juos nušalinti galima Seimo sprendimu.
11. Iš esmės pertvarkoma prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų veikla. Jų veiklos kontrolei įkuriama nedidelė, bet su dideliais įgaliojimais Generalinė inspekcija, pavaldi LR Prezidentui ir Seimui.
12. Gyventojų skundų greitam nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui reorganizuojama Seimo kontrolierių institucija, suteikiant jai įstatymų vykdymų priežiūros funkcijas ir gyventojų ginčų tarp valstybės ir savivaldybių sprendimo teisę. Naikinami kaip nepasiteisinę administraciniai teismai.
13. Teismuose įvedamas renkamas tarėjų institutas. Pakeičiama teisėjų atrankos ir skyrimo tvarka, atimant šią teisę iš korumpuotų teisėjų luomo. Tai vykdo LR Prezidentas, patariamas skaidriai suformuotų visuomeninių institutų.
14. Seimas, gavęs piliečių Judėjimo remiamo daugumos gyventojų reikalavimus – pasiūlymus (kurie čia yra negalutiniai), privalės apsispręsti, ar jie suranda jėgų pertvarkyti sistemą, ar ne. Jei to nedaroma, Tautos judėjimas rengia Referendumą, renka parašus. Bet jau siekia ne tik aukščiau minėtų LR Konstitucijos arba įstatymų pakeitimų, bet ir priešlaikinių Seimo rinkimų po pasisekusio Referendumo.
Skeptikai nusišypsos, kad tai utopija. Sutinku – jeigu mūsų tautiečiams dar patinka toks gyvenimas, tai taip. Tačiau manau, kad jau 2/3 šalies gyventojų pradeda suprasti, jog toks gyvenimas – tai neteisingos sistemos padarinys. Manau, jau laikas pajudėti – tai mus įpareigoja 20 metų nepriklausomybės sukaktis. Jeigu esame nepriklausomi, NATO ir ES nariai, tai ir gyvenkime oriai, o to reikia, kad būtų daugiau tiesos, pagarbos ir nuoširdumo. Manau, kad tai pasiekiama.
Taip mąstančius kviečiu rašyti: algis.matulevicius@gmail.com – nes mes veikiame ir veiksime ryžtingai. LR Konstitucija suteikia Tautai didžiausią valdžią, reikia tik drąsos ja pasinaudoti.
2010-02-10
