Jonas Ivoška, teisininkas
Sveiku protu įvertinkime dabartinę viešųjų pirkimų procedūrą, kai pirkėjas „nežino“, kiek jis turės skirti lėšų pirkiniui, nes norimos prekės ar paslaugos kaina, kurią būtina mokėti, nustatoma ne pagal rinkoje nusistovėjusias analogų kainas ir racionalų pirkėjo finansų panaudojimą, o pagal pirkinio siūlytojų pasirinktus įkainius. (Beje, „mažiausia“ kaina dažniausiai tyliai suderinama su „savu“ pirkėju tokia, kad būtų ką dalytis tarp pirkimo–pardavimo sandorio šalių atstovų.)
Ar tokia pirkinių įsigijimo „tvarka“ jums neperša minties, jog tai gana palankios sąlygos ne tik viešiesiems (bešeimininkiams) finansiniams ištekliams grobstyti, bet ir prastos kokybės prekėms įsigyti bei nekokybiškoms paslaugoms gauti?
Kad būtų aiškiau, pamodeliuokime situaciją, kai viešojo pirkimo organizatorius sumano kažką įsigyti, bet nežino, ar pasiūlos sferoje yra jo sumanymą tenkinančių pirkinių, ar pirkėjo užgaidą žadantieji tenkinti gerai susipažinę su reikalingo pirkinio savybėmis, ar, sumokėjus už pasiūlytą pirkinį, liks lėšų tiems pirkiniams, kurie labiau reikalingi.
Esant tokiai situacijai, atmestieji konkurso dalyviai dažniausiai supranta, kad konkurso laimėtojas pasirinktas nesąžiningai, ir tuo pagrindu pradeda teismines procedūras. Dėl to pirkinys technologiškai ar morališkai pasensta ir praranda konkurencingumą arba panaudojimo galimybę.
Atrodo, kad būtų gerokai prasmingiau, jei pirkėjas pats ar pasitelkęs specialistus nustatytų būtinuosius pirkinio parametrus ir realią kainą, o pirkimo konkurse dalyvaujantieji varžytųsi dėl kokybinių rodiklių ir prekės įsigijimo ar paslaugos atlikimo tempų, užtikrindami technologinių reikalavimų laikymąsi.
Žinant kai kurių viešųjų pirkimų „pogrindį“, galima drąsiai teigti, kad mums nereikėtų skausmingai deficitinio 2027 metų biudžeto, kuriam įgyvendinti tektų skolintis beveik 6 milijardus eurų, jeigu mes pakeistume viešųjų pirkimų tvarkos principines nuostatas.
Galima drąsiai teigti, kad dabartinė viešųjų pirkimų „tvarka“ palankiai tarnauja ne tautos saugumui ir pažangai, o viešajame sektoriuje įsitrynusiems korupcinių interesų subjektams.
