Jeigu Lietuvos valdžia pati nesugeba įgyvendinti Vyriausybės programoje numatyto santykių su Kinija normalizavimo, ar ją pajudins sąjungininkai? Šaltinių teigimu, artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, spaudimas spręsti Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą ateina iš Vokietijos. Tiesa, oficialiai ši informacija kol kas nepatvirtinta.
Vyriausybės programoje įsipareigojimas aiškus: normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio atstovavimo lygio, koks yra kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau programos punktas ir jo įgyvendinimas – du skirtingi dalykai. Kiek dar reikės laukti, kol deklaracijos virs sprendimais?
Laikas įgauna konkrečią politinę reikšmę: nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Tai reiškia atsakomybę už bendros europinės darbotvarkės koordinavimą.
Šaltinių teigimu, būtent ši aplinkybė tapo postūmiu pajudinti užstrigusį santykių su Pekinu klausimą. Jų pateikiama versija tokia: ES derantis su Kinija, Pekinas nesutiktų dalyvauti Lietuvoje numatomuose derybiniuose susitikimuose, kol neišspręstas Taivaniečių atstovybės pavadinimo ginčas. Esą Vokietija siekia, kad iki Lietuvos pirmininkavimo pradžios šios kliūties neliktų.
„Jau šiandien Prezidentūra nusiuntė gražų laišką Taivano atstovybei, kad pasikeistų lentelę, priešingu atveju bus panaikinta akreditacija“, – teigia šaltiniai.
Nei šio laiško išsiuntimas, nei jo turinys, nei galimas akreditacijos panaikinimas nėra oficialiai patvirtinti. Viešo patvirtinimo neturi ir šaltinių teiginiai apie Vokietijos nurodymą bei Kinijos iškeltas dalyvavimo derybose sąlygas. Todėl kol kas tai – šaltinių pateikiama informacija, kurios tikrumą turės parodyti oficialūs atsakymai ir konkretūs veiksmai.
Tačiau politinis klausimas jau dabar vertas dėmesio. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas yra sakęs, kad dėl konservatorių vykdytos „vertybinės“ užsienio politikos dabartinė valdančioji dauguma tapo situacijos įkaite.
Jeigu šaltinių informacija pasitvirtins, šiuos įkaitus išlaisvinti padės vokiečiai. Tuomet valdžiai tektų atsakyti į nepatogų klausimą: kodėl savo pačios programą ji pajėgia įgyvendinti tik pajutusi spaudimą iš išorės?
Taivaniečių atstovybės lentelė tokiu atveju taptų Lietuvos politinio savarankiškumo išbandymu. Santykių normalizavimą esame įrašę į programą patys. Ar sprendimą priimsime irgi patys?
Sekime lentelės istoriją. Ji gali pasakyti daugiau apie Lietuvos užsienio politiką negu dar viena iškilminga kalba apie vertybes.
