Gintaras Furmanavičius
Šią savaitę Ukrainos kariuomenė ir mūsų dienų Čerčiliu Europos šviesuomenės pramintas Zelenskis pasiekė neįkanojamą pergalę. Pagaliau buvo stipriai smogta Krymo tiltui.
Pirmadienį, lapkričio 16-ąją, Maskva pranešė, kad Krymo tilto pažeidimai nedideli. Tą patį vakarą automobiliai vėl buvo praleidžiami viena eismo juosta, pakaitomis abiem kryptimis. Antradienį, po antro Ukrainos kariuomenės smūgio per dvi paras, automobilių eismas nutrūko. Ukrainos generalinis štabas paskelbė, kad į Kerčės sąsiaurį įgriuvo automobilių dalies arka ir tarpatramis, o geležinkelio arka buvo pažeista. „Reuters“ patvirtino vaizdo medžiagos filmavimo vietą ir nustatė, kad joje matoma žala atitinka kitus patikrintus vaizdus iš įvykio vietos. Rusijos transporto ministerija tą pačią dieną pranešė atnaujinusi traukinių eismą vienu iš dviejų kelių.
Rusijos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad buvo dar dartą atakuotas Krymą su Rusija jungiantis tiltas. Tai įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai Ukrainos smūgiai smarkiai apgadino šį infrastruktūros objektą. „Po naujos atakos prieš Krymo tiltą laikinai sustabdytas traukinių eismas. Visos atsakingos tarnybos yra įvykio vietoje ir dirba. Nustatinėjama padaryta žala“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Maskvos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas.
Tad į klausimą, ar Ukraina sugriovė Krymo tiltą, galima atsakyti taip: sugriautas svarbus automobilių tilto tarpatramis ir visiškai nutrūko automobilių susisiekimas. Geležinkelio dalis liko stovėti, joje, Maskvos duomenimis, iš dalies bus atkurtas eismas. Turint galvoje, kad bet kurio karo metu pirmiausia miršta tiesa, šiandien dar negalime spręsti, kiek krovininių ir keleivinių sąstatų tiltas pajėgus praleisti.
Kerčės tiltas – maždaug 19 kilometrų ilgio kelių ir geležinkelių jungtis. Automobilių ir geležinkelio dalys turi atskiras arkas. Rusija tiltą jau remontavo po 2022 ir 2023 metų atakų. Šįkart Kremlius jau pažadėjo, kad atstatytas tiltas bus „dar geresnis nei anksčiau“. Vicepremjeras Maratas Chusnulinas kalbėjo apie žalos vertinimą, darbų planavimą ir alternatyvius krovinių maršrutus.
Sugriuvusį tarpatramį iš principo galima pakeisti. Kiek užtruks darbai, priklausys nuo to, ką inžinieriai ras apžiūrėję atramas, pamatus ir gretimas konstrukcijas. Jeigu atramos tinkamos naudoti, darbų apimtis bus mažesnė. Jeigu pažeistos ir jos, remonto mastas iš esmės keičiasi.
Apžvalgininkai Ukrainoje savo laidose mini jų žiniasklaidoje skambantį vertinimą, kad remontas gali trukti bent metus. Tačiau kol nėra paskelbto išsamaus techninio vertinimo, tokį terminą galima laikyti tik prielaida.
Yra ir trečias eismo kanalas – po tiltu. Per Kerčės sąsiaurį laivai iš Juodosios jūros patenka į Azovo jūrą. Jei nuolaužos riboja laivybą, pasekmes pajus ir tie, kurių kroviniai tiltu niekada nevažiavo. Automobilių eismo atkūrimas, geležinkelio pralaidumas ir laivybos kanalo išvalymas turi atskirus terminus.
Kiek šis įvykis svarbus karui? Kijevas pabrėžia, kad tiltas naudojamas Rusijos kariuomenei aprūpinti, kas nėra visai tiesa. Juo taip pat keliauja keleiviai ir vežamos prekės Krymo gyventojams. Kariuomenei žinoma svarbu, ar reikiami kroviniai atvyks laiku. Gyventojams rūpi, ar jie galės nuvažiuoti, kur reikia, ir kiek kainuos atgabenti prekes. Abu klausimai priklauso nuo to, kokį srautą gali perimti geležinkelis ir sausumos koridorius per okupuotas pietų Ukrainos teritorijas.
Objektyvioji Ukrainos apžvalgininkų pusė, skirtingai nuo gausaus vietinių propagandistų klyksmo, operaciją vadina tik iš dalies sėkminga. Jų vertinimu, politinis ir viešųjų ryšių efektas didelis, o tiesioginis poveikis frontui gali būti labai ribotas. Jeigu traukiniai važiuos, o kiti maršrutai perims didžiąją nukreiptų krovinių dalį, toks jų vertinimas bus pagrįstas. Jeigu apribojimai užsitęs, tiekimas taps sudėtingesnis ir brangesnis. Kol kas matome tik nutrūkusį automobilių kelią. Kiek dėl to pasikeitė krovinių srautas į frontą, viešai skelbiami duomenys tikrai neparodys.
Atskirai yra aptariamas ir palydovinis ryšys. Šaltiniai cituoja Ukrainos karininką, pasakiusį, kad operacijai šį kartą naudota sava ryšio sistema. Prie Kerčės tilto operacijos planavimo prisidėjęs Ukrainos karininkas britų laikraščiui „The Times“ teigė, kad per smūgį Ukraina naudojo savo ryšio sistemą. „Parodėme, kad galime vykdyti tokias operacijas be „Starlink“, – sakė karininkas. Jo pavardės laikraštis nepaskelbė.
Yra, kas tuo abejoja ir kelia europietiško palydovinio ryšio versiją. Ji lieka tik hipoteze. Paviešinta vaizdo medžiaga savaime neatsako, kokia ryšio sistema buvo naudota. Ar tai reiškia, kad Ukrainai jau nebereikės amerikiečių „Starlink” ir „SpaceX” karinio palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ pagalbos? Tuo labai abejoju, nes, mano vertinimu, Zelenskis ir jo kalbančios galvos toli gražu ne visada sako tiesą.
Ką šia operacija laimi Zelenskis ir kaip gali atsakyti Putinas? Volodymyras Zelenskis smūgį pristatė kaip atsaką į Rusijos atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą. Ukrainos auditorijai jis gali parodyti apčiuopiamą operacijos rezultatą, o užsienio partneriams – kad Ukraina pajėgi rimtai apgadinti vieną labiausiai saugomų Rusijos objektų regione.
Maskva patvirtino, kad tiltas pažeistas, ir akcentuoja geležinkelio eismo atkūrimą, alternatyvius maršrutus bei remontą. Rusijos paskirtas Krymo vadovas taip pat pranešė apie du per ataką žuvusius žmones. Taip pat nereikia pamiršti, kad dabar ukrainiečiai neklaus, o kokia padėtis mūsų šalyje? Visi kalba tik apie jų tiltą. Ir kažkodėl niekam neberūpi mūsų pačių tiltai ir elektros pastotės. Tylima apie mobilizacijos centrų savivalę, smurtą kariuomenėje, „Energoatom“, korupciją, „Kartaginą“, pabėgusį generalinį prokurorą.
Putinui tiltas nuo pat pradžių buvo politinis statinys. Jis įkūnijo Maskvos pretenziją į Krymą po 2014 metų aneksijos. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino Ukrainos teritorinį vientisumą ir nurodė, kad Kryme surengtas referendumas negali pakeisti pusiasalio statuso. Zelenskiui smūgis duoda matomą viešųjų ryšių ir politinį rezultatą. Ar jis duos ką nors prie derybų stalo, priklausys nuo to, ar Maskva dėl patirtos žalos keis savo poziciją. Galima ir griežtesnė Kremliaus laikysena.
Tą pačią naktį Rusija smogė Kijevo tiltams ir kitai infrastruktūrai. Atakų laikas savaime neleidžia Kyjivo apšaudymo vadinti atsaku būtent į antradienį įgriuvusią Kerčės tilto arką. Ukrainos blogeriai taip pat atkreipia dėmesį į skirtingus Vakarų pareigūnų akcentus. Vieni cituoja JAV gynybos pareigūnus, kurie perspėja dėl eskalacijos, o kai kurių Europos politikų ir NATO vadovo pasisakymus kiti vertina kaip palankesnius Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiams.
Jei kyla klausimas, kaip Putinui būtų racionalu reaguoti į smūgį, atsakymas paprastas. Pirmiausia viešai įvertinti žalą, pasirūpinti saugiu civiliniu susisiekimu ir išlaikyti ryšį su tarpininkais. Susitarimas dėl civilinės infrastruktūros ir komercinės laivybos apsaugos turėtų praktinę vertę, jeigu būtų aišku, kas stebi, kaip jo laikomasi, ir kas fiksuoja pažeidimus.
Ar smūgis į tiltą priartina taiką? Lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje Rusijos ir Ukrainos delegacijos, tarpininkaujant JAV, susitarė tik dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo. Dėl teritorijų esminiai nesutarimai išliko, o saugumo garantijų klausimas liko atviras. Kijevas taip pat siekė susitarimo dėl saugaus grūdų gabenimo Juodąja jūra ir tuo metu dar laukė Maskvos atsakymo. Šie klausimai buvo ant stalo dar prieš smūgius tiltui.
Apie derybų perspektyvą artimiausiu metu daugiau pasakys du dalykai: ar bus įvykdytas sutartas belaisvių apsikeitimas ir ar tarpininkai sugebės susitarti su abiem pusėmis dėl kito susitikimo. Kol kas griūvančios arkos vaizdai leidžia tik įvertinti smūgio mastą. Apie jo poveikį deryboms spręsime iš to, ką Kijevas ir Maskva darys toliau.
Smūgio laikas tikrai neatsitiktinai sutapo su Vladimiro Putino susitikimų Kinijoje išvakarėmis. Pagrindinė Krymo tilto automobilių dalies arka įgriuvo antradienį, lapkričio 17-ąją, o Putino susitikimai Kinijoje turėjo prasidėti kitą dieną. Trišalis Putino, Xi Jinpingo ir Donaldo Trumpo susitikimas Šendžene numatytas ketvirtadienį, lapkričio 19-ąją, praėjus dviem dienoms po smūgio. Tarp numatytų susitikimo temų gali būti ir karas Ukrainoje.
Ir dar vienas pastebėjimas. Pas mus uždavus egzistencinį kiekvienam teisingam, tikinčiam mokslu ir Panoramos kliedesiais klausimą „Kieno Krymas?“, žmonės, kurie mąsto taip, kaip reikia, neabejodami choru atsako: „Ukrainos!“ Dabar jie kartu su Ukraina džiaugiasi sugriauta tilto į Krymą arka. Tai gal bent šia proga leiskim sau užduoti antrą klausimą: jeigu Krymas teisinguomenės supratimu yra Ukrainos, tai į kieno teritoriją vedantį tiltą ukrainiečiai ką tik apgriovė?
Visai pabaigoje norisi grįžti prie paties tilto. Kad ir ką manytume apie Kremliaus politiką, Kerčės tiltas yra įspūdingas inžinerijos kūrinys. Jo statyba užtruko beveik ketverius metus ir kainavo tris su puse milijardo eurų. Automobilių dalis atidaryta 2018-ųjų gegužę, geležinkelio – 2019-ųjų gruodį. Žiūrint į kadrus gali pasirodyti, kad tokią arką sugriauti labai lengva. Kijevas teigia, kad operacijai ruoštasi kelias savaites, o patį griuvimą ekrane matome per kelias sekundes. Būtent tas skirtumas tarp pastatymo bei sugriovimo ir įstringa į atmintį.
Tiltus projektuojame dešimtmečiams, o karui kartais pakanka kelių sekundžių, kad tūkstančiai žmonių turėtų iš naujo galvoti, kaip nuvažiuoti į darbą, grįžti namo ar sulaukti reikalingų prekių.
Apie tokią karo kainą dar 1953 metais kalbėjo JAV prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris: „Kiekvienas pagamintas ginklas, kiekvienas į vandenį nuleistas karo laivas ir kiekviena paleista raketa galiausiai reiškia vagystę iš tų, kurie alksta ir neturi ko valgyti, kurie šąla ir neturi kuo apsirengti.“














