Gintaras Mikšiūnas
Liepos 31 d. NASA ir „Roscosmos“ susitarė pratęsti Tarptautinės kosminės stoties veiklą dar trejiems metams
Posakis „Karas – karu, bet pietūs pagal tvarkaraštį“ – ironiška frazė, kilusi iš sovietinio karinio folkloro. Ji dažnai vartojama norint pabrėžti, kad kasdienės rutinos ar pagrindiniai poreikiai išlieka svarbūs net ir ekstremaliomis aplinkybėmis, tokiomis kaip karas.
Kosmose, kaip ir karo metu, egzistuoja griežta disciplina: astronautai laikosi tvarkaraščių, vykdo misijas ir valgo pagal grafiką, nepaisydami geopolitinių įtampų Žemėje. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) yra būtent tokia taikos oazė, kur „pietūs pagal tvarkaraštį“ – tiek tiesiogine (maistas orbitoje), tiek perkeltine (bendros misijos) prasme – išlieka net ir tada, kai šalių santykiai įtempti.
Europos Sąjungos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, atsakingas už ES kosmoso politiką, tikėtina, gerai susipažinęs su tarptautinio bendradarbiavimo kosmose principais, įskaitant JAV ir Rusijos partnerystę TKS. Jo pareigos apima ES kosmoso strategijos formavimą bei bendradarbiavimą su kitomis šalimis, todėl jis turėtų išmanyti istorinius ir techninius aspektus, leidžiančius JAV ir Rusijai išlaikyti bendrus projektus kosmose, nepaisant geopolitinių įtampų, tokių kaip karas Ukrainoje.
NASA ir „Roscosmos“ susitarė pratęsti sutartį
Nors Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) remia Ukrainos pergalę ir griežtą poziciją prieš Rusiją, Kubiliaus, kaip ES komisaro, vaidmuo reikalauja platesnio požiūrio. Jo darbas apima ne tik politinius sprendimus, bet ir techninius bei mokslinius klausimus, kur bendradarbiavimas su Rusija kosmose išlieka būtinas dėl techninių ir istorinių priežasčių.
Vien tai, kad prieš kelias savaites NASA ir „Roscosmos“ susitarė pratęsti TKS veiklą iki 2028 m., rodo, jog net ir esant sankcijoms kosmoso partnerystė išlieka. Kubilius, kaip ES pareigūnas, turi atsižvelgti į šį kontekstą, net jei jo partijos pozicija yra griežtai antirusiška.
Susitarimas tarp JAV ir Rusijos buvo pasiektas per derybas, vykusias Jungtinėse Valstijose nuo ankstyvo pavasario, ir viešai paskelbtas liepos pabaigoje. Remiantis „France24“, „Phys.org“ ir „The Moscow Times“ informacija, galutinis patvirtinimas įvyko 2025 m. liepos 31 d. Paskutinis susitikimas surengtas Hjustone, Teksase, NASA Johnsono kosmoso centre, kaip nurodo „rnamedia.in“. Tai buvo pirmasis „Roscosmos“ vadovo vizitas į JAV nuo 2018 m.
Ledai tirpsta pamažu
Liepos 31 d. susitarimas tarp JAV ir Rusijos dėl tolesnių kosmoso tyrimų rodo, kad nepaisant įtemptų geopolitinių santykių, sukeltų Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. ir vėlesnės Vakarų sankcijų bangos, šalys toliau glaudžiai bendradarbiauja kosmoso srityje.
„Kosminiame klube“ dalyvauja ir daugiau partnerių: Prancūzija, Italija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Kanada, Kazachstanas, Indija ir Kinija. Čia esminių prieštaravimų – nėra.
TKS lieka ryškiausiu šio bendradarbiavimo simboliu, nepaisant karų ir politinių nesutarimų. Liepos 31 d. susitarimas jau vadinamas tarsi balandžio nusileidimu ant Nojaus arkos. Orbitoje astronautai iš abiejų šalių dirba petys į petį, vykdydami bendrus mokslinius tyrimus ir palaikydami stoties operacijas. NASA ir „Roscosmos“ susitarė pratęsti TKS veiklą bent iki 2028 m.
Istorinis bendradarbiavimas
JAV ir Rusijos bendradarbiavimas kosmose prasidėjo dar Šaltojo karo laikais, kai 1975 m. įvyko legendinis „Apollo–Soyuz“ projektas – pirmasis bendras skrydis, simbolizavęs įtampos mažinimą tarp supervalstybių.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. ryšiai sustiprėjo: 1998 m. pradėta statyti TKS – daugianacionalinis projektas, finansuojamas ir valdomas JAV, Rusijos, Europos, Japonijos ir Kanados. Nuo 2000 m., kai stotis pradėjo veikti su nuolatine įgula, rusų „Soyuz“ erdvėlaiviai tapo pagrindinėmis transporto priemonėmis, ypač po JAV kosminių šatlų programos nutraukimo 2011 m.
Net ir po Krymo aneksijos 2014 m., nepaisant sankcijų, bendradarbiavimas tyliai tęsėsi. 2023 m. pabaigoje, kai vyko plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, šalys susitarė pratęsti bendrus skrydžius į TKS iki 2025 m. 2025 m. balandį rusų raketa „Soyuz“ nugabeno JAV astronautą į stotį, pabrėždama, kad kosmosas išlieka viena iš nedaugelio JAV–Rusijos bendradarbiavimo sričių. Nepaisant grėsmių, kad Rusija gali pasitraukti iš TKS, 2025 m. susitarimas pratęsti veiklą dar trejiems metams patvirtino ne tik tęstinumą, bet ir santykių atšilimą.
Bendri projektai ir iššūkiai
Šiuo metu TKS įgulos sudėtis atspindi šiltą bendradarbiavimą: tipinėje ekspedicijoje dirba 2–3 JAV astronautai ir tiek pat rusų kosmonautų. Jie keičiasi vietomis per „Soyuz“ ir JAV komercinius erdvėlaivius, tokius kaip „SpaceX Crew Dragon“. Rusija teikia gyvybiškai svarbias paslaugas, tokias kaip stoties orbitos korekcija naudojant „Progress“ krovinių erdvėlaivius, o JAV užtikrina elektros tiekimą ir mokslines laboratorijas.
2025 m. vasarą vykęs susitikimas tarp „Roscosmos“ vadovo ir NASA atstovų Hjustone patvirtino programos pratęsimą ir aptarė galimą bendradarbiavimą Mėnulio tyrimuose, nepaisant Rusijos partnerystės su Kinija kuriant alternatyvią Mėnulio stotį.
Vis dėlto karas Ukrainoje santykius koregavo. Rusijos kosmoso programa patyrė sankcijų poveikį – ėmė trūkti radijo ir elektronikos komponentų, „Roscosmos“ buvo sumažintas federalinis finansavimas, nes lėšos nukreiptos į karo pramonę. Europos Kosmoso Agentūra (EKA) nutraukė bendrus projektus su Rusija. Nors buvo kalbų, kad Rusija pasitrauks iš TKS 2024 m. pabaigoje, abipusė priklausomybė privertė abi puses tęsti partnerystę. „France24“ teigimu, Prancūzija siekia, kad EKA, kaip ir NASA, pasirašytų naują susitarimą su Rusija.
Kodėl JAV ir Rusija sutaria kosmose?
Atsakymas slypi keliose priežastyse. Kaip ir žmonių porų santuokoje, taip ir kosmose galioja ilgalaikiai įsipareigojimai. TKS – tarsi vaikas, reikalaujantis abiejų „tėvų“ priežiūros. Struktūra sukurta taip, kad be Rusijos modulių („Zvezda“ gyvenimo palaikymui) ir JAV komponentų (saulės baterijų energijai) stotis negalėtų veikti.
Nutraukus bendradarbiavimą, abi šalys patirtų nuostolių: NASA prarastų patikimą transportą, o „Roscosmos“ – finansavimą už „Soyuz“ vietas. Viena vieta kainuodavo apie 90 mln. JAV dolerių. Šie mokėjimai vyko iki 2020 m., kai atsirado JAV komerciniai erdvėlaiviai („SpaceX Crew Dragon“ ir „Boeing Starliner“), o nuo 2022 m. pradėtos vietų mainų sutartys be piniginių atsiskaitymų.
Iki 2019 m. liepos NASA buvo nupirkusi apie 70 vietų už 3,9 mlrd. JAV dolerių. Dar vis galioja 1967 m. Išorinio kosmoso sutartis, pasirašyta tiek JAV, tiek Rusijos (kaip TSRS įpėdinės), reikalaujanti taikaus kosmoso naudojimo ir bendradarbiavimo.
Incidentas, kuris dar labiau suartino puses
2022 m. gruodžio 14 d. aptiktas amoniako nutekėjimas iš „Soyuz MS-22“ radiatoriaus, pritvirtinto prie TKS. Tikėtina, kad modulį pažeidė mažas kosminis objektas. Dėl to erdvėlaivis buvo pripažintas tinkamu naudoti tik kaip avarinė kapsulė.
2023 m. vasario pabaigoje paleista „Soyuz MS-23“ kapsulė, kuri sėkmingai prisišvartavo prie TKS. Įgula perkėlė savo sėdynių įdėklus į naują kapsulę ir grįžo į Žemę 2023 m. rudenį, nusileisdama Kazachstane. Šis incidentas parodė, kad TKS negali išsiversti be abiejų partnerių bendradarbiavimo.
O kas toliau?
JAV ir Rusijos bendradarbiavimas kosmose leidžia vykdyti milijardus dolerių kainuojančius tyrimus medicinos, medžiagų mokslo ir klimato srityse. Rusijai, kenčiančiai nuo sankcijų, TKS yra prestižo ir pajamų šaltinis, o JAV – platforma ruoštis Mėnulio ir Marso misijoms.
Nors 2025 m. susitarimas pratęsia TKS gyvavimą iki 2028 m., ateitis nėra visiškai aiški. Rusija planuoja paleisti savo kosminę stotį po 2030 m., o JAV – pereiti prie komercinių stočių ir Mėnulio bazės. Tačiau kol kas kosmosas išlieka tiltu tarp Vakarų ir Rytų, primindamas, kad žmonijos pažanga gali viršyti politinius konfliktus.
Kaip sakė vienas NASA pareigūnas: „Orbitoje nėra sienų.“
