Ignas Vėgėlė viešu laišku kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, ragindamas nedelsiant atsakyti į JAV administracijos iniciatyvas dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą. Jo teigimu, dabartinė padėtis kelia klausimų: jeigu trąšos pasaulio rinkas pasiekia per Rusijos uostus, kieno interesams tarnauja atsisakymas ieškoti alternatyvos?

Laiške I. Vėgėlė teigia turintis duomenų, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Johnas Coale’as pastarosiomis savaitėmis aktyviai bendravo su Lietuvos diplomatais, aiškindamasis galimybes atverti baltarusiškų kalio trąšų gabenimą per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Pasak laiško autoriaus, apie šį JAV interesą Lietuvos pareigūnai buvo informuoti dar ankstyvą pavasarį. Jis taip pat primena gegužę „Radio Free Europe / Radio Liberty“ paskelbtą informaciją apie JAV Valstybės departamento dokumentą, kuriame, jo teigimu, siūlyta svarstyti baltarusiško kalio tranzito maršrutus per Lietuvą, Lenkiją arba Ukrainą, išvengiant transportavimo per Rusiją.

I. Vėgėlė atkreipia dėmesį į neatitikimą tarp šios informacijos ir Lietuvos valdžios atstovų viešų pareiškimų, kad JAV nesikreipė ir nerodo pageidavimo gabenti kalio trąšas per Lietuvą.

Jo vertinimu, pasikartojantys JAV atstovų signalai turėtų būti laikomi nuosekliai reiškiamu strateginės sąjungininkės interesu, o ne atsitiktine komercine iniciatyva.

Tranzitas uždarytas, tačiau kas gauna pajamas?

Viešame laiške išskiriami trys klausimo aspektai: ekonominis, strateginis ir geopolitinis.

I. Vėgėlė primena, kad kalio trąšų tranzitas anksčiau generavo pajamas Lietuvos transporto, logistikos ir uosto sektoriams. Todėl galimybė jį atkurti, pasak jo, turėtų būti vertinama pagal realią naudą valstybei, įmonėms ir darbuotojams.

Kartu laiško autorius ragina įvertinti, kam tenka pajamos, kai baltarusiškos trąšos gabenamos kitais maršrutais.

„Jeigu baltarusiškos kalio trąšos vis tiek pasiekia pasaulio rinkas per Rusijos uostus, Rusijos transporto ir logistikos sektorius gauna pajamas, kurios galėtų tekti Lietuvai“, – rašo I. Vėgėlė.

Taip jis kelia platesnį klausimą: ar dabartinė padėtis iš tiesų geriausiai atitinka Lietuvos ekonominius ir saugumo interesus?

Strateginiu požiūriu, jo vertinimu, Lietuva galėtų pasiūlyti savo infrastruktūrą JAV administracijai ieškant alternatyvų tranzitui per Rusiją. Tai, pasak I. Vėgėlės, būtų ir praktinio bendradarbiavimo su svarbiausia Lietuvos saugumo sąjungininke stiprinimas.

Siūlo siekti sankcijų tranzitui nepratęsimo

I. Vėgėlė laiške pripažįsta, kad galiojančios Europos Sąjungos sankcijos neleidžia Lietuvai vienašališkai atnaujinti tokio tranzito. Tačiau, jo nuomone, tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti politinių konsultacijų ir sprendimų paieškos.

Prezidentą ir užsienio reikalų ministrą jis ragina kuo skubiau oficialiai informuoti JAV administraciją, kad Lietuva pasirengusi dėti diplomatines ir teisines pastangas tranzitui atnaujinti. Kartu siūloma pareikšti, jog Lietuva sieks, kad ES nepratęstų sankcijų baltarusiškų kalio trąšų tranzitui.

Laiške taip pat raginama inicijuoti konsultacijas su Europos Komisija, ES valstybėmis narėmis ir JAV administracija dėl teisinių mechanizmų, kurie leistų suderinti ekonominius, saugumo ir sankcijų politikos tikslus.

„Lietuvos užsienio politika turi gebėti ne tik skelbti „vertybinius“ principus, bet ir ieškoti sprendimų, kurie stiprintų mūsų valstybės ekonomiką, saugumą ir santykius su strateginiais sąjungininkais“, – teigia I. Vėgėlė.

Jo kreipimosi esmė – reikalavimas Lietuvos vadovams aiškiai įvardyti poziciją: ar Lietuva pasirengusi kartu su JAV ir Europos partneriais ieškoti kelio tranzitui atnaujinti ir kokių konkrečių veiksmų dėl to imsis?

Parengta pagal Igno Vėgėlės viešą laišką Lietuvos Respublikos prezidentui ir užsienio reikalų ministrui.