Policijos veiksmai dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo ir ginčas dėl jo vadovybės nušalinimo sukėlė naują konstitucinės krizės bangą. Teisinės kultūros institutas „Ordo Iuris“ spalio 30 dienos pareiškime šiuos įvykius vadina prievartiniu nepriklausomos konstitucinės institucijos perėmimu ir ragina pradėti baudžiamąjį tyrimą. Policija savo ruožtu aiškina užtikrinanti saugumą ir viešąją tvarką.

Lenkijoje konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo peraugo į tiesioginę kovą dėl institucijos patalpų, vadovavimo ir teisės veikti jos vardu. Spalio 30 dieną policija pradėjo veiksmus Tribunolo teritorijoje Varšuvoje. Tuo pat metu paskelbta apie Tribunolo pirmininko Bogdano Święczkowskio ir jo pavaduotojo Bartłomiejaus Sochańskio tarnybinių funkcijų vykdymo sustabdymą. Vadovavimą institucijai perėmė Anna Korwin-Piotrowska, kurios įgaliojimus ginčija ankstesnė Tribunolo vadovybė ir „Ordo Iuris“.

Instituto pareiškime išdėstytas itin griežtas šių veiksmų vertinimas: organizacija teigia matanti išpuolį prieš konstitucinę valstybės instituciją ir valdžių padalijimo principą. Vis dėlto viešai pateikiamos įvykių versijos skiriasi. „Ordo Iuris“ kalba apie jėga perimtą pastatą, o policijos paaiškinimus skelbianti Lenkijos žiniasklaida nurodo, kad pareigūnai veikė institucijos teritorijoje, tačiau pastato viduje jų nebuvo.

Institutas: operacija smogė konstitucinės santvarkos pagrindams

Varšuvoje paskelbtame spalio 30 dienos pareiškime „Ordo Iuris“ reiškia didžiausią susirūpinimą ir kategorišką nepritarimą tam, ką vadina policijos įvykdytu prievartiniu Konstitucinio Tribunolo būstinės perėmimu.

Pareiškimo autoriai teigia, kad operacija surengta prisidengus nakties tamsa ir tuo metu, kai Lenkijos prezidentas buvo išvykęs į užsienį. Instituto vertinimu, tai precedento neturintis išpuolis prieš konstitucinę valstybės instituciją, smogiantis patiems Lenkijos konstitucinės santvarkos pagrindams.

Pagal pateiktą pareiškimą, spalio 30 dieną policijos pareigūnai perėmė tuščią Tribunolo pastatą ir vėliau neleido į jį patekti institucijos apsaugos darbuotojams, pirmininko pavaduotojui bei administracijos direktoriui.

Šiuos konkrečius teiginius apie pastato perėmimo aplinkybes institutas pateikia kaip savo įvykių versiją. Viešuose policijos paaiškinimuose operacija grindžiama būtinybe apsaugoti žmones ir užtikrinti viešąją tvarką.

Ginčo centre – teisė vadovauti Tribunolui

Ypatingą dėmesį „Ordo Iuris“ skiria Annos Korwin-Piotrowskos statusui.

Institutas nurodo, kad ji yra Seimo išrinkta į Konstitucinio Tribunolo teisėjos pareigas, tačiau nėra davusi priesaikos Respublikos prezidentui. Pareiškimo autorių teigimu, tokia priesaika būtina, kad prasidėtų teisėjo kadencija ir atsirastų teisė vykdyti pareigas.

„Ordo Iuris“ tvirtina, kad pastate esanti A. Korwin-Piotrowska pasirašė potvarkį, pagal kurį pati turi pavaduoti teisėtą Tribunolo pirmininką jo faktinio nušalinimo laikotarpiu.

Viešojoje erdvėje paskelbta ir apie prieštaringus pačios institucijos komunikacijos kanalų pranešimus. Tribunolo interneto svetainėje pasirodė informacija apie vadovybės funkcijų sustabdymą, o jo paskyroje platformoje „X“ paskelbta, kad svetainė esą perimta neteisėtai ir teisėtais vadovais lieka B. Święczkowskis bei B. Sochańskis.

Taigi konfliktas apima ne vien fizinę prieigą prie pastato. Ginčijamasi ir dėl to, kas turi teisę skelbti institucijos sprendimus, vadovauti jos darbui bei atstovauti Konstituciniam Tribunolui.

Trys argumentai, kodėl nušalinimą institutas laiko niekiniu

„Ordo Iuris“ teigia, kad potvarkis, kuriuo siekiama sustabdyti Tribunolo pirmininko įgaliojimų vykdymą, yra teisiškai neegzistuojantis aktas – actus non existens. Instituto vertinimu, toks dokumentas nesukuria teisinių pasekmių.

Šią poziciją organizacija grindžia trimis argumentais.

Pirma, ji remiasi 2016 metų lapkričio 30 dienos Konstitucinio Tribunolo teisėjų statuso įstatymu. Instituto aiškinimu, priesaika Respublikos prezidentui yra būtina teisėjo tarnybos santykio atsiradimo ir kadencijos pradžios sąlyga. Todėl jos nedavęs asmuo negali veikti kaip pareigas einantis Tribunolo teisėjas ir priimti aktų institucijos vardu.

Antra, „Ordo Iuris“ tvirtina, kad Lenkijos teisėje nėra mechanizmo, leidžiančio tokiu būdu nurodyti Tribunolo pirmininkui nutraukti savo funkcijų vykdymą. Juolab, organizacijos vertinimu, to negali padaryti vienas atitinkamų įgaliojimų neturintis asmuo.

Trečia, institutas teigia, kad potvarkį pasirašiusi A. Korwin-Piotrowska pati išsprendė savo statuso klausimą ir paskyrė save faktine Tribunolo vadove. Tai pareiškime vertinama kaip principo nemo iudex in causa sua – niekas negali būti teisėjas savo paties byloje – pažeidimas.

Tai yra pareiškimo autorių teisinė pozicija, o ne šiame straipsnyje konstatuojama galutinė teismo išvada.

Valdžių padalijimas: kokias Konstitucijos nuostatas primena institutas

Pareiškime remiamasi keliomis Lenkijos Konstitucijos nuostatomis.

„Ordo Iuris“ primena 173 straipsnį, įtvirtinantį teismų ir tribunolų atskirumą bei nepriklausomumą nuo kitų valdžių, ir 7 straipsnį, pagal kurį viešosios valdžios institucijos turi veikti remdamosi teise ir neperžengdamos jos nustatytų ribų.

Institutas taip pat nurodo 10 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo ir pusiausvyros principą.

Organizacijos vertinimu, nei policija, nei jai vadovaujanti vykdomoji valdžia neturi teisinio pagrindo perimti Tribunolo būstinės kontrolės ir neleisti institucijos vadovybei patekti į patalpas. Pareiškime tokie veiksmai apibūdinami kaip prievartinis vykdomosios valdžios kišimasis į teisminės valdžios veiklą.

Policija pateikia kitokį veiksmų paaiškinimą

Lenkijos policija viešai nurodė gavusi generalinio prokuroro Waldemaro Żureko kreipimąsi, kuriame prašyta ypatingą dėmesį skirti Tribunolo saugumui dėl aplink pastatą vykstančių protestų. Taip pat gautas A. Korwin-Piotrowskos raštas apie galimas grėsmes teisėjų ir darbuotojų gyvybei bei sveikatai ir viešosios tvarkos sutrikdymo riziką.

Policijos teigimu, pareigūnų veiksmais siekiama vykdyti įstatymuose nustatytas saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo pareigas. Institucija tvirtina gerbianti Tribunolo nepriklausomumą ir veikianti pagal savo kompetenciją.

Šis aiškinimas tiesiogiai skiriasi nuo „Ordo Iuris“ vertinimo. Esminis ginčas – ar policijos dalyvavimas apsiriboja žmonių ir teritorijos apsauga, ar jos veiksmai faktiškai padeda vienai konflikto pusei perimti konstitucinės institucijos kontrolę.

Reikalaujama tirti galimą išpuolį prieš konstitucinę instituciją

„Ordo Iuris“ pareiškime primena Lenkijos baudžiamojo kodekso 128 straipsnio 1 dalį, susijusią su veiksmais, tiesiogiai nukreiptais į prievartinį konstitucinės valstybės institucijos pašalinimą.

Pareiškimo autoriai nurodo, kad už tokią veiką gali grėsti iki 20 metų laisvės atėmimo, ir teigia, jog veiksmai prieš Konstitucinį Tribunolą gali atitikti šios nusikalstamos veikos požymius.

Institutas taip pat primena ankstesnį Tribunolo pirmininko kreipimąsi į prokuratūrą, kuriame Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė buvo kaltinama valstybės perversmu. Dabartinius įvykius organizacija sieja su, jos vertinimu, besitęsiančiu nedemokratiniu valdžios telkimu ir nepriklausomų konstitucinių institucijų silpninimu.

Pareiškime suformuluoti trys konkretūs reikalavimai:

1. Nedelsiant atitraukti policijos pareigūnus nuo Konstitucinio Tribunolo būstinės ir atkurti nevaržomą institucijos vadovybės bei darbuotojų patekimą į pastatą.
2. Atskleisti veiksmų teisinį pagrindą ir juos nurodžiusių atlikti asmenų tapatybę, taip pat pareikalauti susijusių Ministrų Tarybos narių politinės atsakomybės.
3. Nedelsiant pradėti prokuratūros tyrimą dėl galimo išpuolio prieš konstitucinę valstybės instituciją pagal Baudžiamojo kodekso 128 straipsnį ir galimo pareigūnų piktnaudžiavimo įgaliojimais pagal 231 straipsnį.

Prezidentas nutraukė kelionę

Pareiškime „Ordo Iuris“ kreipiasi į Lenkijos piliečius ir ragina ginti konstitucinę santvarką. Organizacija susidariusią padėtį vadina sunkiausia konstitucine krize Trečiosios Lenkijos Respublikos istorijoje ir ragina pasipriešinti tam, ką įvardija valstybės perversmu.

Ypatingas vaidmuo pareiškime skiriamas prezidentui. Jame teigiama, kad, gavęs žinių iš sostinės, valstybės vadovas apsuko į Senegalą skridusį lėktuvą ir pradėjo grįžti į Lenkiją. Apie prezidento Karolio Nawrockio sprendimą nutraukti kelionę dėl įvykių prie Tribunolo pranešė ir žiniasklaida.

Institutas remiasi Konstitucijos 126 straipsniu, kuriame prezidentui numatytas valstybės valdžios tęstinumo užtikrinimo ir Konstitucijos laikymosi priežiūros vaidmuo.

Kreipimasis į Europos institucijas

„Ordo Iuris“ ragina skubiai reaguoti Venecijos komisiją, Europos Sąjungos institucijas, Europos Tarybą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą – ESBO ODIHR.

Pareiškime neslepiamas nepasitikėjimas galimu šių institucijų atsaku: kreipimasis pristatomas kaip teikiamas neturint didelių vilčių.

Instituto argumentas – tarptautinės organizacijos, ilgus metus reiškusios susirūpinimą dėl teisinės valstybės padėties Lenkijoje, negali tylėti, jeigu vykdomoji valdžia, pasitelkdama ginkluotus padalinius, perima konstitucinio teismo būstinę.

Pareiškimo pabaigoje organizacija skelbia toliau stebėsianti ir dokumentuosianti su šiais įvykiais susijusius galimus teisės pažeidimus, teiksianti teisinę pagalbą represijas patiriantiems asmenims ir sieksianti, kad aplinkybes nagrinėtų kompetentingos nacionalinės bei tarptautinės institucijos.

„Ordo Iuris“ vertinimu, Lenkija vėl atsidūrė situacijoje, kai laisvę tenka ginti nuo slenkančio totalitarizmo. Tai itin griežtas politinis ir teisinis kaltinimas. Jo pagrįstumui įvertinti svarbiausi bus konkretūs dokumentai: sprendimai dėl Tribunolo vadovybės, policijai duoti nurodymai, jų teisinis pagrindas ir patikrintos aplinkybės, kam bei kokiu pagrindu buvo ribojama prieiga prie institucijos.