Gruodžio 23 d. Lietuvos Seimas priėmė ir pateikė Respublikos Prezidentei pasirašyti Žuvininkystės įstatymo pataisas ir papildymus, kurie, Aplinkos ministerijos nuomone, pakenks Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis iš karto kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydamas vetuoti minėtą įstatymą.
„Visi puikiai suprantame, kad tie Žuvininkystės įstatymo pakeitimai yra neprotingi, sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą ir tikrai pakenks gamtai, biudžetui ir socialinei Lietuvos piliečių gerovei. Kam to reikia? Ar saujelės verslininkų interesai svarbesni nei didelės dalies Lietuvos žmonių interesai? Mane tai labai neramina, todėl ir kreipsiuosi į Prezidentę, kad ji nepritartų šiam įstatymų projektui“, – sako aplinkos ministras V. Mazuronis.
Seimo priimto Žuvininkystės įstatymo nuostatos nesuderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų įstatymui pateikėSeimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir Vyriausybė.
Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvoje kur kas perspektyviau vystyti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. Lt. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. Lt. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t. y. 500 kartų mažiau.
Mėgėjiška žūklė taip pat aktuali daugeliui piliečių. Versline žvejyba 10-yje didžiausių šalies ežerų užsiima apie 30 žmonių. Sprendžiant iš gaunamų pajamų žvejyba jiems nėra pagrindinis pargyvenimo šaltinis. Apklausų duomenimis, daugiau nei 1 milijonas Lietuvos gyventojų yra žvejoję, nuolat žvejojančių yra apie 200 000 asmenų (2012 m. išduota 140 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų, be leidimų žvejoti gali vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji, 2013 m. jau išduota daugiau kaip 160 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų).
Įstatyme numatyta, kad žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą arba ribojimą Aplinkos ministerija nustato tik remdamasi žuvų išteklių tyrimų duomenimis. Tokiu būdu užkertamas kelias reglamentuojant žvejybą atsižvelgti į kitus – aplinkosauginius, ekonominius ar socialinius aspektus. Pagal tokias įstatymo nuostatas beveik visuose vandens telkiniuose, kuriuose žuvų išteklių būklė yra gera, aplinkos ministras bus įpareigotas leisti verslinę žvejybą.
Žvejų verslininkų naudojami tinklai kenkia ne tik žuvų ištekliams, į juos įsipainioję žūsta paukščiai, kiti gyvūnai. Vykdant tarptautinius susitarimus verslinė žvejyba turi būti ribojama saugomų rūšių susitelkimo, vandens paukščių perėjimo vietose. Žuvų išteklių tyrimų duomenys neapima kitų aplinkosauginių aspektų, todėl pagal naujojo įstatymo nuostatas apriboti žvejybą dėl saugomų rūšių ar buveinių apsaugos nebebus galimybių.
Kai šalyje klesti nelegali žvejyba, priimamos įstatymo nuostatos, sudarančios dar palankesnes sąlygas ir taip jau išsikerojusiam šešėliniam verslui. Prieš pusę metų Lietuvos Respublikos Seimas dešimt kartų sumažino administracinę atsakomybę už verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų šiurkščius pažeidimus, sumažindamas maksimalią baudą už tokius pažeidimus nuo 10 tūkst. Lt iki 1 tūkst. Lt. Dabar siekiama toliau gerinti sąlygas pažeidėjams padidinant pasvertų žuvų realaus svorio ir įrašyto į dokumentus svorio leistiną paklaidą, baudžiant už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus simboline 50 Lt bauda, nepriklausomai nuo to, kokia žala padaroma žuvų ištekliams, švelniau baudžiant už sugautų žuvų kiekio neįrašymą į žvejybos žurnalą ir kitus žvejybos apskaitos tvarkos pažeidimus.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2012 m. atliko valstybinį auditą ir nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejas pasirengęs skirti lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, todėl į valstybės biudžetą surenkama kelis kartus mažiau lėšų.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą dėl žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatų atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams, nustatė, kad daugelis kvotų skyrimo taisyklių punktų prieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, š. m. birželio 20 d. buvo priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos Aplinkos ministerijai.
Aplinkos ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, patvirtino Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo tvarkos aprašą. Tačiau naujuoju Žuvininkystės įstatymu numatyta vėl grąžinti žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse funkciją Žemės ūkio ministerijai.
Įstatyme numatyti kvotų skirstymo principai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, suvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją žuvininkystės rinkoje, kadangi būtų apribojamos galimybės ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą bei anksčiau nevykdžiusiems verslinės žvejybos, gauti perleidžiamąją žvejybos teisę (žvejybos kvotas) vidaus vandenų telkinyje. Šios nuostatos nėra grindžiamos jokiais kitais objektyviais argumentais, išskyrus „veiklos tęstinumo užtikrinimo“ principą. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes ji draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę.
„Abejotina, ar siekis – užtikrinti verslinės žvejybos veiklos tęstinumą yra pakankamas pagrindas riboti sąžiningos konkurencijos laisvę ir ar tai atitinka oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas“ – teigiama Seimo kanceliarijos Teisės departamento komentaruose.
„Naujojo Žuvininkystės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, sukuria prielaidas gamtos išteklių niokojimui ir neracionaliam naudojimui, bus žalingos šalies ekonomikai, socialinei aplinkai, sukels visuomenės nepasitikėjimą valstybės valdymo institucijomis, todėl, tikiuosi, kad Prezidentė visai tai įvertins ir priims savo sprendimą“, – sako V. Mazuronis.
