Strasbūre vykusios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijos metu Seimo narės Birutės Vėsaitės iniciatyva buvo užregistruota deklaracija, raginanti Norvegiją kuo greičiau ratifikuoti 1996 metų Hagos konvenciją. Deklaraciją pasirašė 10-ies šalių parlamentarai. Norvegija, ketinusi Konvenciją ratifikuoti 2015 metų pavasarį, dabar jau tikina tai padarysianti 2016 metais.
„Vaikų atėmimo iš šeimų problema tampa transnacionalinė. Aktyvėjant globalizacijos procesams ir laisvam asmenų judėjimui, skirtingų valstybių piliečiai susiduria su kultūriniais skirtumais, o skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą bei skirtingas teisinis reguliavimas daro įtaką nesusipratimams ir sukelia problemas“, – teigia Seimo narė B. Vėsaitė socialdemokratų frakcijos spaudos konferencijoje tema „Apie vaikų paėmimą iš Lietuvos piliečių emigrantų šeimų Šiaurės šalyse ir Didžiojoje Britanijoje“.
Pasak B. Vėsaitės, jos pasiūlyta rezoliucijos esmė – vaiko kilmės šalis, sprendžiant vaiko globos klausimą, turi būti pagrindinė. „Įvaikinimas kitoje šalyje, nei vaiko kilmės valstybė, pagal Konvencijos nuostatas laikomas paskutine priemone (Konvencijos 21 straipsnio b punktas).
1993 metų Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje įteisina principą, nustatydama, kad įvaikinimas turėtų būti paremtas pirmiausia galimybe įkurdinti vaiką jo gimtojoje šalyje. Tad mes raginame kuo skubiau priimti Vaiko teisių Hagos konvenciją ir ją vykdyti“, – teigia Seimo delegacijos ETPA pirmininkė B. Vėsaitė.
Strasbūre vykusios Asamblėjos metu čekų parlamentarė pasidalijo patirtimi apie Čekijoje priimtą rezoliuciją ir pasiūlė Lietuvai prisijungti prie jų iniciatyvos – apskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui, pasiremiant Europos Žmogaus teisių konvencijos 33 straipsniu. Parlamentarės siūlymu, rezoliucija galėtų būti priimta Seime arba pati Vyriausybė savo iniciatyva galėtų kreiptis į Strasbūro teismą. Tai būtų precedentas šalių praktikoje.
Spaudos konferencijoje dalyvavusios Seimo narės Orintos Leiputės teigimu, bus kreipiamasi į Norvegijos ambasadą, raginant kuo aktyviau dirbti su lietuvių bendruomenėmis. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naujai atvykusiems lietuviams, juos informuojant apie galimas pasekmes, kas gali atsitikti su vaikais dėl didelio tėvų užimtumo ir tariamos vaikų nepriežiūros.
„Pirmi žingsniai daromi ir jie labai tikslingi. 13 metų teko dirbti vaikų namuose. Esu tvirtai įsitikinusi, kad vaikui nieko nėra geriau, kaip augti savo biologinėje šeimoje. Jei šeimai reikia paramos, ją reikia suteikti laiku, kad nebūtų nelaimingų atvejų. Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis grupė taip pat ragina Norvegiją kuo greičiau ratifikuoti Hagos konvenciją. Jei nėra galimybės tėvams prižiūrėti vaikų, tai padaryti galėtų jų biologinė šeima“, – situaciją apibendrino Seimo narė O. Leiputė.
