Gintaras Mikšiūnas
Vakarų Lietuvos rinkimų apygardos, apimančios Mėguvos (Palanga, dalis Klaipėdos ir Kretingos rajonų) bei Kuršo (Klaipėda, Kretinga, Skuodas) apygardas, yra dinamiškas politinis laukas, kuriame, artėjant 2027 m. savivaldos rinkimams, stiprėja konkurencija tarp tradicinių partijų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – bei naujų jėgų, tokių kaip „Nemuno aušra“ ar „Vardan Lietuvos“.
Liepos viduryje Karolio Neimanto, „Nemuno aušros“ Seimo nario, kontraversiškas pasiūlymas susieti nedarbo išmokas su Šaulių sąjungos naryste atskleidė ne tik jo komunikacijos klaidas, bet ir platesnes partijos problemas – silpną regioninę bazę ir ribotą įsitraukimą į bendruomenių gyvenimą. Tai reiškia katastrofišką komunikavimą vietos bendruomenių lygmeniu.
Panašu, kad Remigijaus Žemaitaičio partijai neužteks laiko klaidoms ištaisyti kaimiškuose regionuose, kur jos palaikymas dėl buldozeriu stumiamo nekilnojamojo turto mokesčio krenta lyg kometa žvaigždėtame rugpjūčio danguje.
Karolio Neimanto spindesys ir politinis skurdas
Politinę temperatūrą indikuojančios žinios dažniausiai būna antruose ar tolesniuose laikraščių puslapiuose. 2025 m. liepą Karolis Neimantas, išrinktas Mėguvos vienmandatėje apygardoje 2024 m. pakartotiniuose rinkimuose, pasiūlė įstatymo pataisą, pagal kurią bedarbiai, pretenduojantys į nedarbo draudimo išmoką, privalėtų tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariais ir aktyviai dalyvauti jos veikloje. Neimantas teigė, kad toks reikalavimas skatintų pilietiškumą, ugdytų komandinius įgūdžius ir prisidėtų prie šalies gynybos pajėgumų stiprinimo, ypač atsižvelgiant į geopolitinę įtampą. Siūlymas reikalautų ne tik atitikti įprastą nedarbo draudimo stažą (12 mėn. per pastaruosius 30 mėn.), bet ir pateikti prašymą įstoti į Šaulių sąjungą.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis griežtai pasmerkė iniciatyvą, teigdamas, kad ji pažeidžia socialinio draudimo principus, pagal kuriuos išmokos priklauso nuo įmokų, o ne papildomų sąlygų.
Ignas Vėgėlė kritikavo panašius nedarbo išmokų reformos siūlymus dėl ekonominės analizės trūkumo, nors tiesiogiai Neimanto iniciatyvos nekomentavo.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus, TS-LKD narys, pavadino pasiūlymą „populistiniu triuku iš proto užribio“, teigdamas, kad jis daro gėdą Mėguvos apygardai.
Kokie buvo tokio siūlymo politiniai motyvai?
Analizuojant Neimanto iniciatyvą per viešųjų ryšių ir politinės psichologijos prizmę, išskiriami keli galimi motyvai. Tai galėjo būti dėmesio nukreipimas. Neimanto siūlymas galėjo būti bandymas atitraukti dėmesį nuo kitų politinių temų, pvz., socialdemokratų (LSDP) lyderio Gintauto Palucko skandalų. Tačiau tai nesuveikė, nes diskusija nukrypo į Neimanto komunikacijos klaidas.
Tai galėjo būti provokacija TS-LKD atžvilgiu. Šaulių sąjunga istoriškai siejama su konservatyviomis vertybėmis, todėl pasiūlymas galėjo būti bandymas „trolinti“ TS-LKD, išprovokuojant jų reakciją.
Tuo tarpu pajūryje visa tai suveikė prieš „Nemuno aušrą“. Palangos mero Šarūno Vaitkaus atsakas parodė, kad tai tik sustiprino TS-LKD pozicijas, vaizduojant Neimantą kaip nekompetentingą.
Tai galėjo būti pataikavimas dešiniajam elektoratui, mat Mėguvos apygarda tradiciškai remia dešiniuosius, todėl Neimantas galėjo siekti apeliuoti į patriotinius rinkėjus. Tačiau TS-LKD ir liberalų kritika rodo, kad šis tikslas taip pat nebuvo pasiektas.
Kiti sako, kad tai buvo politinės patirties stoka. Kaip naujokas Seime, Neimantas demonstruoja impulsyvią komunikaciją ir nesugebėjimą valdyti kritikos, ką patvirtina „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio komentarai apie jo „pamokas“. Tikėtina, kad iniciatyva atspindi neapgalvotą žingsnį, o ne strateginį planą.
„Nemuno aušros“ silpna regioninė pozicija
Kalbant apie bendrą kontekstą, panašu, kad „Nemuno aušra“ turi ribotą įtaką Pajūrio regione dėl silpnos organizacinės struktūros ir menko dalyvavimo vietos renginiuose. Be to, tokios komunikacinės klaidos daro didesnę neigiamą įtaką rinkėjų nuotaikoms negu naujo NT mokesčio palaikymas ar Gintauto Palucko rėmimas.
Vasaros metu vykstančios miestelių šventės, tokios kaip Palangos „Jūros diena“, Kretingos miesto šventė ar Skuodo kultūriniai renginiai, yra svarbios platformos politikams stiprinti ryšius su rinkėjais.
TS-LKD (per Vaitkų), LSDP ir LVŽS aktyviai dalyvauja šiuose renginiuose, o „Nemuno aušros“ atstovų, įskaitant Neimantą, tribūnose praktiškai nesimato.
Neimanto darbas Seimo Užsienio reikalų komitete, reikalaujantis dažnų komandiruočių, riboja jo galimybes „jausti rinkimų pulsą“, kaip pažymėjo politologai, analizuojantys regioninę politiką. Tai ypač aktualu Mėguvos apygardoje, kur rinkėjai – nuo turtingų Klaipėdos priemiesčių iki Palangos turizmo sektoriaus – tikisi tiesioginio politikų įsitraukimo.
Protesto elektoratas ir komunikacinės klaidos
Neimanto pergalė Mėguvos apygardoje 2024 m. (53,56 % prieš Mindaugo Skritulsko 43,25 %) buvo labiau protestas prieš TS-LKD ir Mindaugą Skritulską, siejamą su Vaitkaus vadovaujamu vietos elitu, nei palaikymas „Nemuno aušrai“. Rinkėjų nusivylimą sustiprino LRT tyrimas apie Palangos apžvalgos ratą ir Skritulsko paskyrimas Šventosios uosto direktoriumi 2025 m., vertinamas kaip favoritizmas.
Tačiau „Nemuno aušra“ nesugebėjo šio protesto balso paversti lojalia baze, nes šiai partijai akivaizdžiai trūksta regioninių iniciatyvų ir stiprių skyrių Palangoje, Kretingoje ar Skuode. Tai indikuoja partiją kaip vienų rinkimų projektą, nes į bendruomenes tiesiog neinate; arba bijoma rinkėjų reakcijos po NT mokesčio įvedimo, arba tiesiog nebėra nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių, tuo tarpu savivaldos rinkimai – ant nosies.
Neimanto komunikacija, įskaitant „beždžionių“ epizodą ir Šaulių sąjungos pasiūlymą, sulaukė kritikos kaip neprofesionali ir atitrūkusi nuo regiono prioritetų – turizmo, infrastruktūros ir aplinkosaugos. Jo atsakas į kritiką Palangos „Vieninga Palanga“ grupėje tik dar labiau atitolino rinkėjus, ypač Palangoje, kur Šarūnas Vaitkus formuoja stiprų vietos lyderio įvaizdį.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažino Neimanto komunikacijos klaidas, įskaitant gramatines klaidas, kaip „pamokas“, tačiau tai rodo platesnę partijos problemą – negebėjimą profesionaliai valdyti viešųjų ryšių regione.
Seimo narys Karolis Neimantas, atstovaujantis partijai „Nemuno aušra“, sukėlė diskusijų bangą, kai viešoje erdvėje buvo aptarta, kad jis Palangos rinkėjus pavadino „beždžionėmis“. Šis incidentas siejamas su liepos 6 d., Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos minėjimu.
Pasak šaltinių, K. Neimantas į renginį atėjo pasipuošęs vardine kortele, kurioje buvo išryškintos jo pareigos, užrašytos didžiosiomis raidėmis („Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkas“). Tai sukėlė kai kurių piliečių pasipiktinimą, kurie laikė tokį elgesį arogantišku.
Diskusija dar labiau įkaito, kai K. Neimantas, reaguodamas į kritiką, neva paniekinančiai pavadino savo rinkėjus „beždžionėmis“. Šis komentaras buvo aptartas Stasio Belevičiaus laiške, adresuotame „Klaipėdai“, kuriame teigiama, kad toks Seimo nario elgesys yra netinkamas, ypač šventinę dieną.
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, komentuodamas situaciją, teigė, kad nežino tikslių detalių, bet spėjo, kad tai galėjo būti reakcija į konfliktą su komentatoriumi.
Politinis landšaftas Vakarų Lietuvoje
Tokie viešųjų ryšių „perlai“ ir krentantis „Nemuno aušros“ įvaizdis regione jau turi savo pasekmes.
LSDP ir toliau išlaiko stiprias pozicijas Klaipėdoje ir Palangoje, kur 2024 m. Seimo rinkimuose surinko 19,37 % balsų nacionaliniu mastu, Kuršo apygardoje – 23,87 %, o Mėguvoje – 15,37 %. Partijos sėkmę lemia organizacinė struktūra ir orientacija į socialinės gerovės klausimus, aktualius vidutinių pajamų rinkėjams. LSDP politikai aktyviai dalyvauja miestų ir miestelių šventėse, stiprindami ryšius su bendruomenėmis.
TS-LKD flagmanas regione išlieka Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Vaitkaus parama Darbėnų bendruomenei 2024 m., protestuojančiai prieš vandenilio ir metanolio gamyklą Kretingoje, sustiprino jo, kaip vietos interesų gynėjo, įvaizdį.
Tačiau skaidrumo problemos, tokios kaip LRT tyrimas dėl apžvalgos rato ir Skritulsko paskyrimas Šventosios uosto direktoriumi, kelia iššūkių, ypač Kretingoje ir Klaipėdos rajone, kur rinkėjai jautrūs favoritizmo klausimams. Vaitkaus kritika Neimantui padeda TS-LKD pozicionuoti save kaip kompetentingą alternatyvą „Nemuno aušrai“.
LVŽS auga tyliai per ekonominius ir investicinius sprendimus. LVŽS, surinkusi 7,02 % balsų nacionaliniu mastu ir 6 mandatus 2024 m. Seimo rinkimuose, stiprėja kaimiškose Kretingos ir Skuodo srityse. Partijos kandidatas Dovilas Petkus Kuršo apygardoje gavo 20,54 % balsų Lenkimų apylinkėje, o Mėguvoje LVŽS išlaikė konkurencingumą.
Ramūno Karbauskio investicijos į Kretingą, ypač naujos pašarų gamyklos atidarymas, sukuriantis gerai apmokamas darbo vietas, suteikia partijai ekonominį ir politinį kapitalą. LVŽS aktyvus dalyvavimas bendruomenių renginiuose, kaip pažymėjo Kretingos skyriaus pirmininkė Dalia Martišauskienė, stiprina jų matomumą. Partija taikosi į tą patį elektoratą, kuris 2024 m. palaikė „Nemuno aušrą“, tačiau tai daro subtiliai ir turi potencialą perimti šiuos rinkėjus dėl konkrečių iniciatyvų.
„Nemuno aušra“ ir „Vardan Lietuvos“ pamažu klimpsta į stagnaciją. „Nemuno aušra“ 2024 m. laimėjo 14 mandatų (14,99 %) ir Mėguvos apygardoje įveikė Skritulską, tačiau partijos sėkmė buvo paremta protesto balsais, o ne lojalia rinkėjų baze. R. Žemaitaičio partija akivaizdžiai demonstruoja silpną organizacinę struktūrą, nuspalvindama savo veiklą komunikacinėmis klaidomis.
„Nemuno aušros“ atstovų nesimato bendruomenių gyvenime, o Neimanto politinės patirties stoka dar labiau riboja šios politinės organizacijos perspektyvas artėjant savivaldos rinkimams. Skirtingai nei LSDP, TS-LKD ar LVŽS, „Nemuno aušra“ neturi stiprių skyrių Pajūrio regione, o Neimanto „užimtumas“ trukdo stiprinti ryšius su rinkėjais.
Rinkėjų elgsena ir protesto elektoratas
„Nemuno aušros“ rinkėjai Mėguvos ir Kuršo apygardose – daugiausia protesto elektoratas, nepatenkintas TS-LKD dominavimu ir Skritulsko asociacija su vietos elitu. Šie rinkėjai, dažnai vidutinių ar mažesnių pajamų gyventojai, ypač kaimiškose Kretingos ir Skuodo srityse, vargu ar pereis prie LSDP dėl jos valdančiosios pozicijos. TS-LKD išlaiko lojalią bazę Palangoje per Vaitkų, tačiau favoritizmo skandalai gali atbaidyti dalį rinkėjų.
LVŽS yra labiausiai tikėtina alternatyva, nes jų populistinė retorika ir Karbauskio investicijos, tokios kaip pašarų gamykla Kretingoje, tiesiogiai sprendžia užimtumo ir regiono plėtros klausimus. Politologas Ainius Lašas pažymėjo, kad „Nemuno aušra“ gali turėti potencialą koalicijoms Seime, tačiau regione LVŽS turi pranašumą dėl stipresnės vietos bazės. Praėjus daugiau nei pusmečiui po rinkimų, ši tiesa tapo dar labiau akivaizdi.
Perspektyvos 2027 m. savivaldos rinkimams
Artėjant 2027 m. savivaldos rinkimams, Vakarų Lietuvos politinis landšaftas išlieka pakankamai prognozuojamas. LSDP išlaikys dominavimą Klaipėdos aglomeracijoje, Kretingoje ir Palangoje, tačiau protesto elektorato nepasitenkinimas gali riboti jų plėtrą kaimiškose srityse. TS-LKD per Vaitkų išliks stipri Palangoje, tačiau skaidrumo problemos gali pakenkti jų pozicijoms Kretingoje ir Klaipėdos rajone. Neimanto komunikacinės klaidos tik stiprina konservatorių pozicijas Pajūryje.
LVŽS turi augimo potencialą Kretingoje ir Skuode, ypač dėl Karbauskio investicijų ir aktyvaus bendruomenių įtraukimo. Valstiečiai turi stiprų Klaipėdos rajono merą Bronių Markauską. Skuodui taip pat vadovauja LVŽS atstovas Stasys Gutauskas. Nors Kretingos rajone meras Antanas Kalnius priklauso vietiniam „komitetui“, jis siejamas su liberalais.
Į Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“ Vakarų Žemaitijos rinkėjai žiūri palankiai, tačiau šios partijos komunikavimas su bendruomenėmis atrodo prasčiau nei buvo prieš metus. Panašu, kad būtent valstiečiai gali perimti „Nemuno aušros“ protesto rinkėjus, ypač vakarinėje Žemaitijos dalyje ir pajūryje.
„Nemuno aušra“ rizikuoja patirti nesėkmę dėl silpnos regioninės bazės, Neimanto komunikacijos klaidų ir riboto įsitraukimo į bendruomenių gyvenimą.
Grįžtant prie Palangos reikalų
Kontraversiškas Karolio Neimanto pasiūlymas dėl Šaulių sąjungos narystės sukėlė daugiau žalos nei naudos, atskleisdamas „Nemuno aušros“ komunikacijos ir strategijos trūkumus regionuose. Partijos silpna regioninė bazė, ribotas įsitraukimas į bendruomenių gyvenimą ir Neimanto impulsyvi retorika kelia grėsmę jos perspektyvoms 2027 m. savivaldos rinkimuose.
Tuo metu LSDP, TS-LKD ir ypač LVŽS, remiama Karbauskio investicijų, stiprina pozicijas, pasinaudodamos „Nemuno aušros“ klaidomis. Visos šios indikacijos demonstruoja akivaizdų šios politinės organizacijos laikinumą ir žmogiškųjų išteklių trūkumą.
Socialinėje erdvėje sklando ir tokių sąmokslo teorijų, esą Karolis Neimantas – konservatorių projektas, infiltruotas į „Nemuno aušrą“, kad atkeršytų Vaitkui ir Skritulskui už paramą Darbėnų bendruomenei 2024 metais kovojant prieš vandenilio ir metanolio gamyklą. Kaip sakė vienas klasikas, „o kas galėtų paneigti…“?
