Gintaras Mikšiūnas
2025 m. balandžio mėn. pasaulį ir Lietuvą apskriejo sensacija. Pasirodo, Prancūzijos futbolo žvaigždė Moussa Dembele, šiuo metu rungtyniaujantis Saudo Arabijos klube „Al-Ettifaq“, per savo investicijų grupę „Triple M Sports Investments Limited“ įsigijo Lietuvos futbolo I lygoje žaidžiančio Kretingos „Minijos“ klubo, kuris praėjusiais metais balansavo ties iškritimo riba, akcijas.
Sandorio detalės kelia klausimų
Apie Moussa Dembele investiciją pirmasis pranešė įtakingas futbolo žurnalistas Fabrizio Romano per socialinį tinklą „X“ 2025 m. balandžio 21 d. Remiantis „Švyturio“ laikraščiu, sausio pabaigoje pagrindinis „Minijos“ klubo savininkas, Kretingos verslininkas Arūnas Mažonis, pardavė savo akcijų paketą Londone įsikūrusiai bendrovei „Triple M Sports Investments Limited“, kurios direktoriai yra Moussa Dembele, jo agentas Makanas Fofana ir sporto teisės advokatas Davidas Marcas Seligmanas. Šiai bendrovei dabar priklauso 75 % klubo akcijų, likusi dalis – Karinai Griguolaitei ir klubo vadovo Vido Burbos sūnui Domui.
Sandorio kaina šokiruoja – už 75 % „Minijos“ akcijų sumokėta vos 7 tūkst. eurų. Palyginimui, už tokią sumą, kaip ironiškai pažymėta straipsnyje, klubą galėjo įsigyti net vietos gyventojas su minimaliomis pajamomis. Ši suma kelia futbolo ekspertų ir vietos bendruomenės abejonių dėl investicijos rimtumo, ypač turint omenyje, kad „Minija“ yra Lietuvos I lygos vidutiniokė, šiuo metu užimanti 9-ąją vietą tarp 16 komandų.
Kas tas stebukladarys Moussa Dembele?
Moussa Dembele, 37 metų puolėjas, per savo karjerą rungtyniavo elitiniuose Europos klubuose, tokiuose kaip Londono „Fulham“, Glazgo „Celtic“, Liono „Olympique“ ir Madrido „Atletico“. Jo rinkos vertė 2020 m. siekė 50 mln. eurų, o per karjerą jis pelnė 56 įvarčius Prancūzijos „Ligue 1“, 25 – Škotijos lygoje ir 7 – UEFA Čempionų lygoje. Šiuo metu jis žaidžia Saudo Arabijos klube „Al-Ettifaq“, o jo investicijų grupė „Triple M“ taip pat valdo Malio klubą „AS Mansa“. Tai rodo platesnį jo planą – kurti tarptautinį jaunų talentų iš Afrikos importo tinklą.
„Minijos“ vadovas Vidas Burba viešai teigė, kad naujieji investuotojai turi ambicingų planų: per kelerius metus išvesti klubą į Lietuvos A lygą ir net siekti dalyvauti Europos klubų turnyruose. Tačiau stebėtojams iš šalies šie pažadai atrodo pernelyg optimistiški, primenantys neįgyvendintą buvusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo viziją. Taip pat užsiminta apie galimybę Kretingos užmiestyje statyti sporto bazę klubo poreikiams.
Vis dėlto konkretūs finansiniai įsipareigojimai iš Dembele pusės kol kas nėra viešai atskleisti, o klubo norai apsiriboja kukliais prašymais – pavyzdžiui, savivaldybės sprendimu dešimčiai metų panaudai perleisti rekonstruojamo stadiono tribūnų pastato patalpas, kurių remontui „Minija“ gaus 75 tūkst. eurų iš savivaldybės lėšų.
Vietos bendruomenės ir valdžios reakcija
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius entuziastingai pasitiko žinią apie Dembele investiciją, ypač po to, kai Fabrizio Romano pranešimas socialiniuose tinkluose sulaukė daugiau nei 20 mln. peržiūrų. Vietos bendruomenė ir sirgaliai taip pat išreiškė optimizmą, tikėdamiesi, kad investicija padės „Minijai“ tapti profesionalesne komanda ir galbūt konkuruoti su stipriausiais Lietuvos klubais, tokiais kaip Vilniaus „Žalgiris“ ar bent jau kaimyninė Gargždų „Banga“. „Minijos“ veteranų klubo prezidentas Darius Grigaitis spaudos konferencijoje užsiminė apie galimybę pritraukti legionierių ir kilti į A lygą.
Vis dėlto „Švyturio“ laikraštyje valdžios entuziazmas lyginamas su 1990-ųjų situacija, kai Lietuvos savivaldybės, apakintos užsienio investuotojų pažadų, lengvai patikėdavo jų ketinimais. Tuomet užsienio verslininkai neretai pasinaudodavo vietos valdžios naivumu, o bendros įmonės dažnai baigdavosi finansiniais nuostoliais ar turto praradimu. Ši analogija kelia klausimų, ar Dembele investicija nėra tik „blizgantis fasadas“, slepiantis kitokius motyvus.
Talentų inkubatoriai ar abejotinas modelis?
Nors vadinti tai legalia prekyba žmonėmis būtų per drąsu, kai kurie žurnalistai kelia hipotezę, kad „Minijos“ įsigijimas gali būti skirtas jaunų Afrikos šalių žaidėjų integracijai į Europos futbolo rinką, o ne vietos klubo stiprinimui.
Tokie „talentų inkubatoriai“ veikia kaip tarpinė stotelė jauniems žaidėjams, kurie, gavę patirties žemesnėse lygose, perkeliami į aukštesnes lygas arba parduodami didesniems klubams, taip generuojant pelną investuotojams.
„Minijos“ sudėtyje jau dabar yra 30–50 % užsienio žaidėjų, daugiausia iš Afrikos šalių, tokių kaip Malis (pvz., Mohamed Aly Sidibe, Bekaye Diawara). Palyginimui, kaimyniniame Plungės FK „Babrungas“ užsieniečiai sudaro 36–45 % komandos sudėties, įskaitant brazilą vartininką Maltos Becker.
Toks modelis nėra naujas – mažesni klubai Europoje dažnai naudojami kaip platformos „pigiems“ žaidėjams iš trečiųjų šalių pritraukti. Dembele ryšiai su Malio klubu „AS Mansa“ stiprina šią hipotezę, nes Lietuva, kaip ES šalis, suteikia palankias sąlygas žaidėjų perėjimams pagal FIFA ir UEFA taisykles. Vis dėlto, po sandorio, įvykusio 2025 m. sausio pabaigoje, praėjo daugiau nei pusmetis, o konkrečių įrodymų apie Dembele finansines investicijas į „Miniją“ nėra.
Tai kelia įtarimų, kad klubas gali būti naudojamas kaip „poligonas“ legionierių vertei kelti, o ne vietos futbolo plėtrai. Nors toks modelis yra legalus, jis kelia etinių klausimų, ypač kai jauni žaidėjai viliojami pažadais apie karjerą Europoje, bet neretai paliekami be tinkamos paramos ar atlyginimų.
Skepticizmas ir etiniai klausimai
Žinia apie akcijų pardavimą buvo paskelbta tik po Velykų, nors sandoris įvyko sausio pabaigoje. Tai, kartu su mįslinga savivaldybės sutartimi dėl stadiono patalpų (su sąlyga „ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės perėjimo kitam asmeniui“), kelia klausimų apie sandorio skaidrumą.
Maža akcijų kaina (7 tūkst. eurų) ir neaiškios investicijos iš Dembele pusės stiprina įtarimus, kad klubas gali būti naudojamas komerciniams tikslams, o ne vietos futbolo plėtrai.
Etiškai kelia nerimą jaunų žaidėjų importo modelis. Nors jis teisiškai legalus ir atitinka FIFA taisykles (pvz., draudžiama perkelti žaidėjus iki 18 metų, o perėjimai registruojami per TMS sistemą), yra rizika, kad jauni žaidėjai iš Afrikos šalių gali būti išnaudojami. Be to, užsienio žaidėjų antplūdis gali užgožti vietinius talentus, ribodamas jų galimybes prasimušti į pagrindines sudėtis.
Katastrofiška Lietuvos futbolo būklė
Tokie sandoriai vyksta tuo metu, kai Lietuvos futbolas išgyvena sudėtingą laikotarpį. Liepą vykusiose UEFA taurių atrankose Lietuvos klubai patyrė nesėkmes: Vilniaus „Žalgiris“ ir „Kauno Žalgiris“ neišėjo į kitą etapą. Žalgirio sirgaliai reikalauja trenerio Vladimiro Čeburino pasitraukimo, tačiau problemos slypi ne tik trenerių darbe, bet ir pačioje sistemoje. Pavyzdžiui, faktas, kad Vilnius per 40 metų nepasistatė jokio stadiono, iliustruoja apverktiną situaciją.
Prieš 20 metų Lietuvos futbolas buvo stipresnis, iš dalies dėl Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo investicijų į Edinburgo „Heart of Midlothian“ („Hearts“). 2005–2013 m. „Hearts“ klube žaidė lietuviai, tokie kaip Deividas Česnauskis, Marius Žaliūkas, Edgaras Jankauskas, Arvydas Novikovas ir Andrius Velička. Kai kurie jų, pavyzdžiui, Jankauskas, vėliau žaidė prestižiniuose klubuose, tokiuose kaip „Porto“, o Žaliūkas tapo „Hearts“ kapitonu. Romanovo investicijos padėjo lietuviams įsitvirtinti užsienyje, tačiau jo valdymo stilius buvo prieštaringas.
Kur dingo jauni talentai iš Lietuvos?
Futbolo specialistai nurodo kelias priežastis, kodėl Lietuvos futbolo lygis smuko. Pirmiausia – demografinė krizė: gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,5 mln. 2005 m. iki maždaug 2,8 mln. 2025 m., o kartu mažėja ir talentingų jaunų žaidėjų. Dėl riboto vietinių žaidėjų skaičiaus klubai remiasi legionieriais. Finansavimo problemos taip pat akivaizdžios: Lietuvos A lygos klubų vidutinis biudžetas – apie 0,8 mln. eurų, palyginti su Anglijos „Premier“ lygos 270 mln. eurų. Pajamos iš bilietų (2 % biudžeto) ir žaidėjų perėjimų (8 %) yra minimalios, o verslo įsitraukimas menkas.
Dėl šių priežasčių klubai, tokie kaip „Minija“, pritraukia „pigius“ legionierius, o netaikomi užsienio žaidėjų limitai riboja jaunų lietuvių galimybes. Vidutiniškai Pirmoje LFF lygoje užsieniečiai sudaro 30–50 % žaidėjų, daugiausia iš Afrikos šalių, tokių kaip Malis.
Jaunų žaidėjų konvejeriai ir „Red Bull“ modelis
Futbolo pasaulyje gerai žinoma „Red Bull“ sistema, kurią greičiausiai siekia nukopijuoti „Minijos“ savininkai su Moussa Dembele priešakyje. Ši sistema remiasi globaliu klubų tinklu, strateginėmis partnerystėmis ir duomenų analitika. „Red Bull“ valdo kelis klubus, tokius kaip RB Leipzig (Vokietija), Red Bull Salzburg (Austrija), New York Red Bulls (JAV) ir FC Liefering (Austrija).
pexeSkautai ieško talentų visame pasaulyje, ypač Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Europoje, orientuodamiesi į jaunus (16–20 m.) žaidėjus su dideliu potencialu. Sistema veikia kaip „konvejeris“: jauni žaidėjai pradeda žemesnėse lygose, sėkmingai pasirodę keliauja į aukštesnes, o geriausi perkeliami į elitinius klubus, tokius kaip Liverpool ar Borussia Dortmund.
Panašų modelį bandė kurti Vladimiras Romanovas, investuodamas į „Hearts“, tačiau jam trūko valstybės paramos ir finansinio pagrindo. Dembele investicija į „Miniją“ gali turėti panašų tikslą – sukurti talentų tiltą, ypač Afrikos žaidėjams. Vis dėlto jos mastas ir finansinis pagrindas kol kas atrodo abejotini, o Lietuvos futbolo perspektyva lieka neaiški.
