Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pristatytą Principinės kariuomenės struktūros 2016 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2021 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais ir 2021 metais patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-3160).
Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus įstatymo projekte siūloma 2016 m. principinę kariuomenės Sausumos pajėgų struktūrą pakeisti ir papildyti vienu nauju vienetu. Sausumos pajėgose numatoma įkurti naują Motorizuotąją pėstininkų brigadą, kurią sudarytų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas. 2021 m. planuojama, kad Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ bus papildyta Logistikos batalionu, o Motorizuotoji pėstininkų brigada – Motorizuotuoju pėstininkų batalionu ir Artilerijos batalionu.
Pasak ministro, bendras ribinis krašto apsaugos sistemos (KAS) karių skaičius 2016 m. būtų nustatomas nuo 17 890 iki 22 760. Ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius siektų nuo 9 050 iki 10 100, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 350 iki 4 090, ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių karių skaičius – nuo 500 iki 2 000.
Per artimiausius 6 metus numatoma nuosekliai didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių. 2021 m. profesinės karo tarnybos karių skaičius planuojamas nuo 14 000 iki 19 000. „Profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius didinamas siekiant spręsti Lietuvos kariuomenės kovinių vienetų komplektavimo problemas“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2016 m. būtų nustatomas iki 10 (2015 m. nustatyta iki 9), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 33 (2015 m. – iki 30), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 135 (2015 m. – iki 123), majorų ir komandorų leitenantų – iki 402 (2015 m. – iki 365). 2021 m. generolų ir admirolų ribinis skaičius būtų nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki 647.
Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius 2016-aisiais būtų nustatomas toks pat kaip ir 2015 m. – nuo 4 800 iki 6 300, o 2021 m. – nuo 5 500 iki 6 300. Kariūnų ribinis skaičius taip pat nesikeistų – nuo 190 iki 270.
2016 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. O 2021 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant bazinius karinius mokymus ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Bendras ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2016 m. būtų nustatomas nuo 3 350 iki 4 090.
2016 m. karių, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose, nustatomas skaičius būtų 0. 2021 m. jis siektų nuo 200 iki 600. 2016 m. karių, atliekančių nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą, skaičius būtų nustatomas nuo 3 000 iki 3 500, o 2021 m. – 0. 2016 m. ir 2021 m. karių, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, būtų nustatomas toks pats skaičius – nuo 350 iki 590.
Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius 2016 m., palyginti su 2015 m., didėtų ir būtų nustatomas nuo 500 iki 2 000, o 2021 m. būtų planuojamas nuo 1 000 iki 2 000.
Po pristatymo už projektą balsavo 81 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti birželio 18 d.
LRS inf.
