Vytautas Kalvaitis
Rasos Juknevičienės, konservatorių partijos vadinamos „lakštingalos“, dabar patogiai įsitaisiusios Europos Parlamente, veikla kelia rimtų abejonių – ar ji neprasilenkė su Baudžiamojo kodekso 154 straipsniu, skleisdama dezinformaciją?! „Meilė“ generolui Valdui Tutkui, buvusiam kariuomenės vadui, jau nebe vakarykštė, tačiau pastaruoju metu ponios veikla iš Europos Parlamento skleidžia nekokį „kvapą“.
Ką galima įžvelgti panagrinėjus šią situaciją? Generolas Valdas Tutkus visada buvo tiesmukiškas, kalbėdavo tiesiai šviesiai, ir dėl to nebuvo labai mėgstamas įvairaus plauko politikierių. Tuo pat metu kariuomenės viduje jis buvo gerbiamas daugelio karininkų ir kareivių, nes jie jautė, kad už jų stovi tikras žmogus – jų vadas. Bet čia ne apie tai, keliaukime toliau.
Prasidėjus konfliktui tarp Ukrainos ir Rusijos, atsargos generolas Valdas Tutkus pradėjo viešai komentuoti įvykius ir buvo mielai kviečiamas į Lietuvos žiniasklaidos priemones. Vėliau, silpnėjant Vakarų pagalbai Ukrainai ir persigrupavus Rusijos armijai, pasipylė dideli Ukrainos armijos praradimai. Būtent tada, kaip ekspertas ir didžiulę patirtį turintis aukšto rango karininkas, Tutkus pradėjo sakyti savo įžvalgas: kad reikia galvoti apie kuo skubesnį taikos sudarymą, kad būtų išsaugota kuo daugiau Ukrainos. Tą patį šiandien kalba ir JAV, ir kitos valstybės.
Ir tada viskas prasidėjo – sąmokslas marginalizuoti ir sutrypti jo gerą vardą visuomenėje. Didžiosios televizijos ėmė jo vengti, išskyrus alternatyvias, opozicines internetines žiniasklaidos priemones, kurios pastaruoju metu tapo gana populiarios.
Generolas ir toliau dalijosi savo įžvalgomis ir tapo žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų kaip racionalus, padorus žmogus su gera nuovoka. Taip pat dėl savo charizmatiško kalbėjimo anglų kalba buvo pastebėtas ir maloniai kviečiamas užsienio patriotinių jėgų pasisvečiuoti, pavyzdžiui, Britų tradiciniame forume Londone.
Galiausiai įvyko ir garsus vizitas į Austriją, Vieną, kur jis buvo pakviestas dalyvauti minėjime, skirtame pagerbti Austrijos–Vengrijos karūnos įpėdinio erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymą. Priminsime, jog jis ir jo žmona Sofija buvo nušauti 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve. Šis įvykis tapo domino principu, įtraukęs Europą į Pirmąjį pasaulinį karą.
Princo Leo von Hotenbergo von Habsburgo kvietimu generolas Valdas Tutkus dalyvavo Imperatoriškosios šeimos pagerbime. Erchercogas Pranciškus Ferdinandas ir jo žmona Sofija palaidoti Artstetteno pilyje, kur vyko Šv. Mišios ir gėlių padėjimo ceremonija kriptoje. Nuotraukose aiškiai matyti daugybė svečių, taip pat ir karininkai iš Lenkijos, Vokietijos bei kitų šalių. Sunku būtų teigti, kad mišios ir pagerbimo ceremonija yra politinis renginys, kaip bando pateikti konservatorių veikėjai ir jų prijaučiantys satelitai.
Generolas ceremonijoje dėvėjo uniformą tik tiek, kiek reikalauja protokolas ir pagarba.
Kitose nuotraukose jis be uniformos, elgiasi padoriai ir nedaro jokios gėdos nei Lietuvai, nei kariuomenei, nei Imperatoriškosios Habsburgų šeimos pagerbimo renginiui.
Tačiau šitie faktai Rasai Juknevičienei ir, galimai, jos suokalbininkams – nė motais. Užsukta visa šmeižto kampanija, kuri kartu atkreipė dėmesį į jų pačių veiklą ir teiginius apie tariamą bendradarbiavimą su Kremliaus struktūromis. Teiginiai – visiškai šmeižikiški, melagingi, nepagrįsti jokiais faktais ir tiesiogiai žeminantys Lietuvos kariuomenę ir patį atsargos generolą, buvusį kariuomenės vadą, ištikimai tarnavusį Lietuvos Respublikai.
Generolas Tutkus yra daug pasakojęs apie savo karjeros peripetijas (labai tikimasi, kad parašys atsiminimų knygą). Viena iš jų – jam pačiam netikėta istorija, kai būnant kariuomenės vadu jis gavo pasiūlymą Lietuvai vadovauti NATO kariniam komitetui. Apie tai jis net nesvajojo, bet tam buvo JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių palaikymas. Vis dėlto tai neįvyko, o istorija buvo nutylėta.
Tačiau dabar ponia Rasa Juknevičienė, panašu, pati tą istoriją išvilko į dienos šviesą iš Briuselio, paskleisdama „sensaciją“, kurią buvome girdėję iš generolo lūpų: kaip ji stengėsi, kad Lietuva negautų šio posto. Klausimas – ar tai nebuvo veikimas prieš Lietuvą? Klausimas – retorinis. Galima tik įsivaizduoti, kiek Lietuvos karininkų būtų padarę karjerą NATO struktūrose ir kokią naudą būtų turėjusi Lietuva.
Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Stebėsime situaciją, nes procesas gali būti ilgas: generolas Valdas Tutkus, kaip buvęs kariuomenės vadas, kreipsis į teisėsaugą dėl šmeižikiškų veiksmų, menkinant jo asmenį ir dergiant jį kaip atsargos generolą. Tikėtina, bus bandoma visomis įmanomomis priemonėmis pridengti Rasą Juknevičienę, pūsti kitus skandalus, trukdyti teisėsaugai atlikti savo darbą, kad tik nebūtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir panaikintas teisinis neliečiamumas Europos Parlamente.
Bet, kaip sakoma, viskas Dievo rankose. Viską pamatysime ateityje.
