Ligita Juknevičiūtė
Įsivaizduokit, kad esat Dievas, kuris atsidaro mūsų feisbuką ir skaito jį. Arba tiesiog mato visas mūsų mintis ir jausmus. Ir ką gi jis mato?
Nuolatinį aimanavimą ir nepasitenkinimą, sklindantį iš socialinių tinklų ir galvų. Blogas Trampas, blogas Nausėda, bloga Rusija, bloga ekonomika, blogas oras…
Dievas pasisodina tą aimanuotoją ir klausia. Klausyk, kodėl tu nuolat skundiesi? Štai, šiandien parašei įrašą apie tai, koks blogas Tomaševskis. Kas tas Tomaševskis? Kažkoks tavo giminaitis, nuskriaudė tave, atėmė turtą senelių? Nu ne. Tai gal tavo žmoną nuviliojo? Nu kad ne… Tai gal pirmoj klasėj tave mušė? Neee. Tai ko tu ant jo pyksti? Ar tau šiandien kažkas bloga atsitiko? Koją nupjovė? O gal žmona paliko? Neee, visi sveiki, gyvi. Tai gal vaikas natkotikus vartoja? Nea, gerai mokosi. Badaujat gal? Nu ne. Tai ko tu varai ant to Tomaševsio? Ai, nežinau, nepatinka jis man.
Klausyk, žmogau, man irgi daug kas nepatinka tavo gyvenime, štai, vakar tu suvalgei paršą, kurį užsiauginai, bet aš juk nesakau, kad esi žudikas, atlaidžiai žiūriu, kaip tu tą kiaulę valgai, o ji juk tave mylėjo… Beje, tau po mėnesio bus nustatytas vėžys, dar turi laiko, dar gali ką nors gera pasakyti ar pagalvoti, ar padaryti, ir tai gali pakeisti tavo sveikatos būseną, bet rinktis tau… Tai gal atstosi nuo to Tomaševskio? Gerai, pabandysiu.
Tada skaito kitą įrašą, kad Trampas šioks ir anoks. Pasisodina žmogelį, sako, ko tu ant Trampo varai? Ar jis tavo koks pažįstamas? Nu ne… Ar tavo namus padgė? Neee. Tik va Ukrainoj karas vyksta… Jis neteisingai reaguoja, svolačius… Taip, žinau apie tą karą, man, Dievui, viskas aišku, kas ten vyksta, bet tau to kol kas nesuprasti, ilga istorija… Bet gal bent paaiškintum?
Žiūrėk, aš, Dievas, aš ten susitvarkysiu, o pas tave, mačiau, automobilis neplautas, rytoj dėl blogo matomumo padarysi avariją, vakar vėl alaus padauginai, o kepenyse jau yra reikalų, ir vaikas jau seniai prašo futbolą kartu pažaisti. Tai gal pažaisi pagaliau? Ar po vakar galvą skauda? Nu, skauda truputį. Tai žinok, tavo vaikas, kai tu atsisakai su juo pažaisti, internete su kažkokiu iškrypėliu bendrauja, viskas ten gan rimta, vaikas galvoja, kad tai jo draugas, jau į svečius ruošiasi pas tą dėdę, bet tas futbolas galėtų padėti, jis išsikalbėtų ir jūs kartu tai sustabdytumėt, dar turi laiko, gal pabandysi? O jetus, gerai, pažaisiu…
Tada žiūri, moteriškė rašo komentarą po kažokios gražuolės postu, kad ta tokia ir anokia, Dievas klausia tos moteriškės. Klausyk, ko tu tuos komentarus po tais gražuolės postais rašinėji? Ar ji tau kažką bloga padarė? Gal susimušėt kada jaunystėj šokiuose dėl kavalieriaus? Neee. Tai gal ji tavo vaiką mašina nudaužė? Ar šunį ? Nu, kad ne. Tai kodėl tu jos taip nekenti? Nežinau, tiesog nervuoja, kad ji yra, matau, vyrui ji patinka. Tai gal tu pati save nervuoji? Niekaip svorio negali numesti? Tada vakarais geri vyną, kad bent kiek užsimirštum, tada pykstiesi su vyru, jauties nelaiminga, negraži? Nu gal… Tai gal tada pabandyk kažką keisti, bent to vyno vakarais nebegerk, ryte būsi geresnė nutaikos, žiūrėk, ir vyrui kažką malonaus pasakysi, gal ir diena visai gera bus?
Beje, tavo vyras vakar parašė žinutę pirmajai meilei, jis nebegali žiūrėti į tavo pykčio perkreiptą veidą, kai komentuoji tas gražuoles, jis ilgisi kažko tyro, švaraus… Ta jo pirmoji meilė, Gražina, pameni, dabar kaip tik vyrą palaidojo, jai tavo vyro žinutė bus labai į temą… Jei ir toliau taip, po pusmečio tu bliausi, nes jie jau bus kartu, o tu liksi viena šitam bute, apsikabinusi tą vyno butelį, o jie skris į Maldyvus… O galėtumėt dar kartu nuskristi… Nu, pabandysiu…
O tu ko čia putojies? Pyksti, kad kažkieno postai neteisingi, nepakankamai dvasingi, ne tokie, kaip tau atrodo, kad turėtų būti? Ar tu manai, kad aš, Dievas, visus noriu matyti venodus? Teisingus? Jeigu norėčiau, taip ir būtų, bet aš daviau jums laisvą valią, taip pat ir pažinti save, gyvenimą, kad tada pas mane ateitumėt, kai patys norėsit, o ne iškart būtumėt teisingi, ar aš koks despotas? Ar kariškis? Daviau jums tiek visko, kad džiaugtumėtės gyvenimu, pažintumėt jį, pamatytėt pasaulio grožį, o jūs vis apie tą patį ir apie tą patį.
Nusibodot, atimsiu internetą, gal tada apsiraminsit, pagaliau pamatysit savo akis veidrodyje ir mylimo žmogaus šypseną, užuosit kavos ir gėlių kvapą, išsimaudysit jūroj ar ežere, susitiksit su seniai matyta drauge.
Dar duodu jums laiko, pagalvokit, nes nuo tų jūsų aimanų, skundų, keiksmų ir piktinimųsi visas eteris aidi, negaliu susikaupti. Dar turit laiko, dar pagalvokit…
