Gintaras Mikšiūnas
JAV ir visą pasaulį sukrėtė dar viena siaubinga žmogžudystė, primenanti, jog vertybiniai karai peraugo į pilietinį karą visoje beveik Vakarų sistemoje. Neramumai Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurių nerodo LRT, keistos ir nepaaiškinamos nepatogių politikų žūtys Vokietijoje bei serija neapykantos žmogžudysčių JAV.
Charlie Kirkas, žinomas kaip konservatyvus JAV aktyvistas, mėgstamiausias Amerikos jaunimo politikas ir „Turning Point USA“ organizacijos įkūrėjas, buvo nušautas rugsėjo 10 d. (trečiadienį) Jutoje vykstančio taikaus renginio metu. Pagal turimą informaciją, 31-erių Kirkas buvo pašautas ir vėliau mirė nuo sužalojimų.
Kruvinas incidentas įvyko viešame renginyje Jutoje, maždaug vidurdienį pagal PDT laiko juostą. Jis sukėlė didelį atgarsį JAV žiniasklaidoje, ypač konservatyviuose sluoksniuose, ir gali turėti įtakos artėjantiems politiniams procesams.
Pagal rugsėjo 12 d. ryto duomenis (2025 m.), nusikaltėlis dar nėra surastas ir nėra sulaikytas. Tyrimas vyksta aktyviai, o pareigūnai ieško vieno įtariamojo, kuris laikomas pagrindiniu įtariamuoju. Pirminiais tyrėjų duomenimis tai buvo vienišas šaulys (lone perpetrator), kuris šovė iš snaiperio pozicijos ant Utah Valley University (Orem, Juta) pastato stogo. Viskas vyko labai panašiai, kaip ir pasikėsinimo į Donaldą Trumpą atveju praėjusiais metais.
Rugsėjo 12 d. vakare pranešta, kad Charlie Kirką nušovęs asmuo jau sulaikytas – tai 22 metų Tyleris Robinsonas iš Jutos. Jo tapatybę atskleidė jo tėvas, atpažinęs sūnų policijos paviešintuose kadruose.
Šūvis buvo paleistas maždaug 12:20 val. (vietos laiku), kai Kirkas jaunimo sambūryje, kuriame dalyvavo apie 3000 žmonių. Šaulys panaudojo vienintelį šūvį į Kirko kaklą, po kurio pabėgo nuo stogo, peršoko žemyn ir pasislėpė netoliese esančiame rajone.
Pareigūnai turi vaizdo įrašų iš saugumo kamerų, rodančių įtariamąjį bėgantį per stogą ir šokinėjantį žemyn. Taip pat rasti pirštų atspaudai ant stogo. FBI paskelbė dvi nuotraukas asmens, kuris laikomas „person of interest“ (įdomiu asmeniu tyrimui): vyras su saulės akiniais, beisbolo kepure, juoda ilga rankovėmis marškinėliais (su JAV vėliava) ir tamsiomis kelnėmis. Pareigūnai siūlo iki 100 000 USD atlygį už informaciją, vedančią prie jo sulaikymo.
Rugsėjo 10 d. buvo sulaikyti du asmenys, bet abu paleisti, nes nebuvo jokių ryšių su nusikaltimu. Vėliau, rugsėjo 11 d., buvo sulaikytas kitas asmuo už trukdymą tyrimui (jis bandė fotografuoti nusikaltimo vietą), bet jis taip pat nėra susijęs su šaudymu. Rugsėjo 12 d. rytą FBI direktorius Kash Patel pranešė apie antrą sulaikymą, bet Jutos pareigūnai patikslino, kad tai tik apklausiamas asmuo, ne pagrindinis įtariamasis.
Jutos gubernatorius Spencer Cox pavadino tai „politinė žmogžudyste“ (political assassination). FBI ir vietos policija bendradarbiauja, gavo daugiau nei 200 patarimų iš visuomenės. Jie turi „gerą“ vaizdo medžiagą iš kamerų ir seka įtariamojo judėjimą nuo to laiko, kaip galimai šaulys atvyko į universitetą.
Kol kas nėra oficialių detalių apie motyvą, bet kontekstas rodo politinį pobūdį – Kirkas buvo artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas, o šaudymas įvyko per jo „American Comeback Tour“ renginį, kur jis debatavo su auditorija apie ginklų smurtą ir kitus jautrius klausimus.
JAV gedulas dėl Charlie Kirko nužudymo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nacionalinį gedulą dėl Charlie Kirko nužudymo. Rugsėjo 11 d. jis išleido oficialų dekretą, įsakantį nuleisti JAV vėliavas visose federalinėse įstaigose, ambasadose, konsulatuose ir kitose vyriausybės nuosavybėse užsienyje iki rugsėjo 14 d. saulėlydžio. Trumpas viešai pareiškė užuojautą ir pavadino Kirko mirtį „tamsia diena Amerikai“, ragindamas visus amerikiečius gerbti jo vertybes – laisvą kalbą, pilietybę ir patriotizmą. Pirmoji ponia Melania Trump taip pat išreiškė liūdesį socialiniuose tinkluose, pabrėždama Kirko indėlį į šeimos ir meilės vertybes.
Gedulas peržengė JAV ribas – Pietų Korėja prisijungė prie užuojautos, o tarptautiniai lyderiai, tokie kaip JK premjeras Keiras Starmeris, pasmerkė smurtą.
Tačiau socialinėje erdvėje nėra vienybės, nes didžia dalimi dominuoja nuomonės ar net džiūgavimai, nes auka neva buvo „pavojingai peržengęs ribą poliarizuojant visuomenę“.
Ką sako Respublikonų žiniasklaida bei nuomonės formuotojai?
Respublikonų žiniasklaida ir nuomonės formuotojai reaguoja į Charlie Kirko nužudymą su dideliu sielvartu, pykčiu ir dažnai liejasi pagrįsti kaltinimai kairiajai pusei už politinį smurtą bei retoriką, kuri, jų manymu, skatina tokias tragedijas. Jie pabrėžia Kirko indėlį į konservatyvų judėjimą, vadina tai „politine žmogžudyste“ ir ragina stipresnį politinį ir teisinį atsaką.
Daugelis respublikoniškų šaltinių Kirko mirtį vadina „neįsivaizduojama netektimi“ ir pabrėžia jo vaidmenį. Jį bendražygiai vadina „laimingu kariu“ (happy warrior), kuris eidavo į debatus su jaunimu, nebijojo net pačių radikaliausių grupių, ir tuose susitikimuose skleidė konservatyvias vertybes. Yra šimtai atvejų, kai neformalias studentų grupes jis sugebėdavo patraukti į tiesos kelią, į tikėjimą, nes pats buvo giliai tikintis žmogus, turėjo tvirtą šeimą, augino du mažamečius vaikus.
„GB News“ cituoja vieną respublikoną, sakantį: „Mano širdis su juo… Jis buvo puikus vaikinas. Mes, respublikonai, laikysimės kartu ir nugalėsime tai.“
Kitas šaltinis „Just The News“ aprašo reakcijas iš JD Vance’o ir kitų lyderių, kurie išreiškia užuojautą ir pabrėžia Kirko artumą Trumpui.
Respublikonų media dažnai akcentuoja „demoniškas“ reakcijas iš leftistų stovyklos. Socialiniuose tinkluose yra daug tokių, kurie džiaugiasi Kirko mirtimi. „The Federalist“ straipsnyje kritikuojama kairė už tokias reakcijas, teigiant, kad jos rodo gilią neapykantą žmogiškumui.
Kai kurie nuomonės formuotojai, kaip Cullen McCue iš „Turning Point“, kritikuoja per silpną respublikoniškos bendruomenės reakciją, sakydami, kad „laikas tuščiai ‘abiejų pusių’ retorikai baigėsi“, nes esą leftistai mato visus respublikonus kaip „fašistus“, vertus mirties. O tai – pilietinis karas.
Bendrai vertinant informacinį foną JAV dešinėje, atrodo, kad, respublikonų pusė mato šią tragediją kaip simptominę platesnės politinės poliarizacijos pasekmę, kaltindami kairę už neapykantą, prisimindami net bolševikus Rusijoje, tačiau viduje nėra sutarimų dėl atsako į incidentą stiprumo.
Demokratų, leftistų, juodaodžių ir migrantų reakcijos
Demokratų, kairiosios pusės (įskaitant leftistus ir progresyvius), juodaodžių bendruomenės bei migrantų nuomonės formuotojai reaguoja į Charlie Kirko tragediją daugiausia su pasmerkimu politiniam smurtui, raginimu vienybei (pagal jų supratimą) ir užuojauta šeimai.
Kairieji radikalai iš esmės tyli, mėgindami išlaukti, kad neišsišauktų dėmesio. Tačiau, tie, kurie reiškiasi, žodžio į vatą nevynioja. Jie ir toliau kritikuoja Kirko pažiūras, kurios esą ir buvo „dėsninga“ jo mirties priežastimi. Tokios reakcijos atspindi gilią politinę poliarizaciją JAV.
Daugelis nuosaikios, centristinės linijos demokratų lyderių, įskaitant Senate Minority Leader Chuck Schumer ir House Minority Leader Hakeem Jeffries, viešai pasmerkė nužudymą kaip „siaubingą politinį smurtą“ ir ragino abi puses susivienyti bei nutraukti politinį susiskaldymą.
Buvę prezidentai Bill Clinton, Barack Obama ir Joe Biden išreiškė užuojautą, pabrėždami, kad
„smurtas neturi vietos demokratijoje“ ir kad Kirko mirtis yra „tragiška diena Amerikai“. Illinois gubernatorius J.B. Pritzker, kaip demokratas, pareiškė, kad „politinis smurtas turi baigtis“.
Tačiau yra ir tokių, kurie ne diplomatine kalba, tiesiai, šviesiai pasako, ką iš tiesų galvoja visa ši publika. Hasan Piker, populiarus leftistinis streamer’is, viename pokalbyje aptarė Kirko mirtį kaip „siaubingą“, bet pabrėžė, kad jo konservatyvios pažiūros (pvz., prieš LGBTQ+ teises ar imigrantus) prisidėjo prie tragedijos. Piker minėjo gaunąs grasinimus mirtimi pats, kas rodo abipusę įtampą. Panašiai, „Vox“ straipsnyje kairieji komentatoriai kritikuoja respublikonus už „ironišką“ reakciją, kaltinant kairę smurtu, kai patys naudoja agresyvią retoriką. Tačiau dauguma pabrėžia, kad nesutikimas su idėjomis negali pateisinti smurto.
Juodaodžių bendruomenėje reakcijos dažnai pabrėžia empatiją ir pasmerkimą smurtui, nepaisant ideologinių skirtumų. Pavyzdžiui, vienas X postas aprašo, kaip daugiau afrikiečių amerikiečių nei tikėtasi dalijasi maldomis už Kirko šeimą, įskaitant Atlantos pastorių, sakantį: „Smurtas neskiria, tad ir mūsų užuojauta neturėtų.“
„Black People React“ liudija juodaodžių reakcijas, kur daugelis išreiškia liūdesį ir ragina vienybę, siejant tai su savo patirtimi su sisteminiu smurtu.
Migrantų bendruomenės reakcijos mažiau specifiškos, bet kai kurie imigrantų teisių gynėjai pasmerkė smurtą kaip „dar vieną JAV politinės netvarkos pavyzdį“.
Kam nepatiko Charlie Kirko veikla ir pažiūros?
Charlie Kirkas, kaip „Turning Point USA“ įkūrėjas ir konservatyvus aktyvistas, buvo dažnai kritikuojamas iš kairiosios pusės (demokratų, leftistų ir progresyvių grupių) dėl savo pažiūrų ir veiklos. Jiems tiesiog nebelaikė nervai, nes atrodė, jog savo aktyvia veikia Kirkas skatino neapykantą, dezinformaciją ir socialinę poliarizaciją. Kairieji dažnai matė jo debatus universitetuose kaip provokacijas ir indoktrinaciją (melagienų skleidimą), o ne tikrą dialogą, nes jis neva dažnai naudojo agresyvią retoriką ir selektyvius faktus.
Jo darbas su jaunimu (pvz., renginiuose koledžuose) buvo vertinamas kaip bandymas plėtoti konservatyvias idėjas tarp studentų, bet kritikai tai siejo su „kultūros karais“ ir jaunimo radikalizacija, o ne su taikiu diskusijų skatinimu.
Remiantis JAV žiniasklaida, Kirkas buvo kaltinamas rasizmu. Oponentai jo nekentė dėl to, kad DEI (įvairovės, lygybės ir įtraukties) programas jis pats pavadino „rasistinėmis“ ir aktyviai skleidė antisisteminį naratyvą, jog tai diskriminuoja baltuosius. Kritikai Kirko veikloje matė tai kaip „Great Replacement“ teorijos propagavimą, kuri teigia, kad imigrantai „pakeičia“ baltuosius amerikiečius. Jis taip pat buvo kaltinamas antisemitizmu, nors pats save vadino sionistu.
Užkliuvo ir tai, kad Kirkas dažnai vadino translyčius asmenis „psichiškai nesveikais“ ir „keistais“, teigdamas, kad jie turėtų būti atleidžiami iš darbo. Jis priešinosi trans teisių gynimui, LGBTQ+ švietimui ir vadino empatiją „silpnybe“. Kritikai tai siejo su homofobija ir transofobija, matydami jo retoriką kaip skatinančią smurtą prieš mažumas.
Jis propagavo idėją, kad moterys turėtų anksti tuoktis ir gimdyti vaikus, o ne siekti karjeros, vadindamas modernumą „sirenos giesme“. Kritikuotas už poziciją prieš abortus, net išprievartavimų atvejais (pvz., teigė, kad 10-metė auka turėtų gimdyti). Taip pat stebino jo patarimai mergaitėms koledže: „užmirškite mokslus, eikite ten susirasti vyrą“.
Nepatiko ir tai, jog Kirkas platino teisiškai grįstas teorijas apie 2020 m. rinkimus (teigė, kad buvo masinis sukčiavimas), COVID vakcinas (sakė, kad jos kelia daugiau problemų nei naudos) ir klimatą (teigė, kad poveikis pervertinamas). Kairieji kritikai jį matė jį kaip ekstremistą, neva skatinantį politinį smurtą.
Jis propagavo masines deportacijas, atviras sienas vadindamas „blogiu šaliai“, ir kritikavo aukštąjį mokslą kaip „liberalią indoktrinaciją“. Kirkas propagavo krikščionių dominavimą valdžioje ir stipriai rėmė Izraelį. Bendrai, kairieji matė Kirką kaip „provokatorių“ ir „grifterį“, kuris neva pelnėsi iš poliarizacijos, o ne tikrų diskusijų.
Tačiau faktai rodo priešingai – jis siekė diskusijų su pačiomis tamsiausiomis ir radikaliausiomis grupėmis. Jis buvo kaip taikos balandis tamsos karalystėje.
Ką rašė Lietuvos influenceriai?
Charlie Kirko nužudymas sukėlė atgarsį ir Lietuvoje, ypač tarp politiškai aktyvių asmenų. Dvarui artimų kalbėtojų reakcijos taip pat atspindi tokią pačią poliarizaciją, kaip ir JAV. Apsivertė Andrius Užkalnis. Savo X poste pavadino Kirko mirtį „mokėjimu gyvybe už žodžio laisvę“, kaltindamas „woke left“ ir „leftistines kirmėles“ už neapykantą ir bandymus kaltinti Trumpą. Jis piešia Kirką kaip stiprų debatų gynėją, o leftistų reakcijas – kaip įrodymą jų silpnumo.
Audrius Bačiulis „Facebook“ poste vadino nužudymą „ritualine žmogžudyste“. Kunigas Robertas Grigas „Facebook“ poste išreiškė gilių sukrėtimą, vadindamas tai „kitaminčių žudynėmis“ ir pabrėždamas Kirko vaidmenį siekiant dialogo tarp skirtingų grupių.
Liberalų sąjūdžio (centro-dešinė liberalai) atstovų reakcijos retesnės, dažniau neutralios, pabrėžiančios smurto pasmerkimą be gilesnės poliarizacijos. Laisvės partijos atstovai tyli šia tema, lyg būtų vandens prisisėmę į burnas, gal dėl Kirko kritiškų pažiūrų į progresyvius klausimus (pvz., anti-LGBTQ+, anti-imigrantai).
„Trans“ ideologijos kritikas
Kirkas dažnai ragindavo atskleisti visas nusikaltimų detales, kaltindavo kairiąją pusę, teismus ar media už „faktų slėpimą“ bei selektyvų teisingumą, kai translyčiai asmenys vis labiau linksta į terorizmą.
Daug kas prisimename incidentą katalikiškoje mokykloje 2023 m. kovo 27 d., kai translytis asmuo Audrey Hale nušovė 6 žmones (įskaitant 3 vaikus) krikščioniškoje mokykloje Nashville, Tenesyje. Kirkas aktyviai komentavo šį atvejį savo X paskyroje ir renginiuose, pabrėždamas „trans šaulio“ psichinę būklę, ragindamas išleisti manifesto (rašytinį paaiškinimą) ir kaltindamas valdžią bei media už faktų slėpimą. Jis siejo tai su „trans keršto judėjimu“.
Kirkas matė šį incidentą kaip krikščionių persekiojimą ir ydingos „trans ideologijos“ pasekmę. Todėl, kad teisėsaugos tyrimuose pasigedo skaidrumo. Tačiau jo įspėjimų niekas negirdėjo, todėl šiais metais panašus nusikaltimas pasikartojo kitoje katalikiškoje mokykloje. Mineapolio katalikų mokyklos šaulys taip pat buvo translytis asmuo.
Kirkas prieš mirtį pabrėžė abiejų šaulių psichologines problemas, siekdamas pabrėžti translytiškumo ir psichikos sveikatos ryšį.
Kirkas savo laidose (The Charlie Kirk Show) aptarė šaudymą kaip „trans keršto judėjimo“ dalį, teigdamas, kad Mineapolio šaulys Westman buvo paveiktas „trans medicinos industrijos“ ir kairiosios ideologijos. Jis kritikavo Mineapolio policiją ir merą už „informacijos slėpimą“ apie tikruosius šaulio motyvus. Jis siejo šį incidentą su platesniu kontekstu, su „kultūros karais“, teigdamas, kad translyčių teisių gynimas skatina smurtą prieš krikščionių bendruomenę. Jis paminėjo, kad Westman ginklai buvo legaliai įsigyti, bet kritikavo „lengvą prieigą“ prie jų kaip kairiosios politikos pasekmę, o ne ginklų kontrolės trūkumą.
Drąsiai kritikavo rasizmą ir BLM politiką
Kirko įsitikinimu „Black Lives Matter“ ir panašios organizacijos yra atsakingos už smurtą Amerikos miestų gatvėse. Prieš kelias savaites JAV ir pasaulį sukrėtė kitas kraupus nusikaltimas. 23-metė ukrainietė Iryna Zarutska buvo nužudyta peiliu Šarlotės mieste, Šiaurės Karolinoje, priemiestiniame traukinyje. Įtariamasis – juodaodis Decarlos Brown, anksčiau padaręs 14 nusikaltimų, bet paleistas į laisvę be užstato. Tai sukėlė visų normalių žmonių pasipiktinimą.
Kirkas aktyviai komentavo šį atvejį, kaltindamas „minkštą“ ir „selektyvią“ baudžiamąją justiciją, demokratus, žiniasklaidą ir BLM stiliaus rasizmo naratyvus. Tai buvo viena paskutinių temų prieš mirtį. Gal tai ir sukėlė jo budelio pyktį?
Narcisizmas ir nebaudžiamumo jausmas
Kokia visų šių „kultūrinių karų“ esmė? Mesianizmas kairiojoje stovykloje dažnai siejamas su įsitikinimu, kad jų ideologija (pvz., socialinis teisingumas, progresyvizmas, kova su nelygybe) yra moraliai pranašesnė ir būtina visuomenės „gelbėjimui“.
Kairioji ideologija, ypač marksizmo, socializmo ar postmodernizmo tradicijose, dažnai save pozicionuoja kaip kovą su priespauda (kapitalizmu, patriarchatu, kolonializmu). Psichologiniu požiūriu, kairieji dažnai remiasi moralinio universalizmo principais (pvz., visų lygybė, žmogaus teisės), kurie jiems atrodo „akivaizdžiai teisingi“ ir tik „bepročiai gali to nesuvokti“. Iš čia gimsta „edukuotų ir mokslu tikinčių“ etiketė, pabrėžiant, jog tai „pateptųjų socialinė grupė“, kuriai bet kokios durys privalo būti atidaromos koja.
Šis įsitikinimas skatina grupinį narcisizmą, kai grupė save laiko moraliai pranašesne, o kitus – atsilikusiais ar amoraliais. Psichologas Jonathan Haidt savo knygoje The Righteous Mind (2012) teigia, kad kairieji dažniau remiasi „rūpesčio“ ir „teisingumo“ moraliniais pamatais, o konservatoriai – „lojalumu“, „autoritetu“ ir „šventumu“, kas sukuria nesusikalbėjimą ir kairės įsitikinimą, kad jų moralė yra universalesnė.
Kairiojoje stovykloje paplitusi „moralinio grynumo“ (moral purity) idėja, kur sutikimas su kitokia pozicija laikomas ne tik klaida, bet ir moraliniu trūkumu. Kompromisų negali būti. Tarkim, nesutikimas su translyčių teisėmis gali būti prilygintas homofobijai, o kritika DEI – rasizmui. Tai sustiprina „cancel culture“, kur oponentus mėginama išstumti ne diskusijomis, o socialiniu spaudimu, o Kirko atveju – kulkomis.
John McWhorter knygoje Woke Racism (2021) kritikuoja šį kairės „religinį“ požiūrį, lygindamas jį su sektantišku teisumu. Tai panašu į globalią išprotėjusią sektą, kuriai „jūra iki kelių“.
Dabar grįžkim iš JAV į Lietuvą ir pamatysime, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Remiamės, žinoma, mokslu. Socialinės psichologijos tyrimai (pvz., Tajfel ir Turner socialinės tapatybės teorija, 1979) rodo, kad kairieji, jausdamiesi „progresyvia ateitimi“, save laiko „istorijos pusėje“, „epochos ir laiko“ ženklais. Bolševikai tai vadino „evoliucijos iššūkiu“ ir tuo pateisindavo represijas. Konservatorius ir jų pozicijai nepritariančias grupes jie laiko praeities reliktais, buržuazine atgyvena, šiukšlėmis, o mūsuose – „buduliais“ ir „vatnikais. Štai iš čia gimsta tas keistas leksikonas, kurį girdime kiekvieną dieną ir kiekvieno lygintuvo.
Šis „mes šventi ir mes prieš juos“ mentalitetas skatina ir šiandieninę poliarizaciją tiek Lietuvoje, tiek JAV, tiek ir globaliame pasaulyje. Be to, kairės stovykloje paplitusi „victimhood culture“ (Bradley Campbell ir Jason Manning, 2018), kur grupės (pvz., mažumos, translyčiai) spekuliatyviai pabrėžia savo engimą, o tai suteikia moralinį autoritetą ir neva pateisina agresyvią retoriką kaip „teisingumo“ siekį. Todėl teisėsauga į tai „atsižvelgia“ ir iš to gimsta visų nemėgstamas „selektyvusis teisingumas“.
Čia pat – galvas iškiša fondai, tokie kaip USAID, Sorošo, kurie maitina minkštos galios „projektus“, o margaspalviai „fondososai“ ir „čiulpėdros“ tuo naudojasi, nes iš to gyvena, nesukurdami jokios pridėtinės vertės, o tik parazituodami mokesčių mokėtojų sąskaita. Taip kairysis narcisizmas pagimdė dykaduonių socialinę kastą, kuri per daug metu tapo įtakinga lobistine bei politine grupe, kuri, deja, atvedė ir prie kultūrinių karų, ir karo „keršto“ Ukrainoje.
Kodėl kairieji visur eina kaip tankai?
Kairioji ideologija dominuoja akademijoje, žiniasklaidoje ir technologijų sektoriuje. Pvz., 2020 m. tyrimas (The Chronicle of Higher Education) parodė, kad 60 % JAV akademikų save identifikuoja kaip kairiuosius ar progresyvius, o tik 15 % – konservatoriais. Žiniasklaida (CNN, The New York Times) dažnai akcentuoja socialinio teisingumo temas, kas sustiprina kairės naratyvą.
Platformos, kaip „X“, „TikTok“, „Facebook“ ar „Bluesky“, suteikia kairiesiems galimybę greitai plisti savo idėjoms, tačiau dešiniuosius – slopina. Algoritmai dažnai sustiprina „woke“ turinį, nes jis generuoja daugiau emocinio įsitraukimo.
Kairiosios idėjos (pvz., žmogaus teisės, klimato kova) lengvai plinta per tarptautines institucijas (JT, ES), kurios skatina universalią etiką. Pvz., ES politika remia DEI ir LGBTQ+ teises, kas formuoja globalų naratyvą, palankų kairei. Didžiosios korporacijos (pvz., Google, Nike) remia kairiąsias iniciatyvas (pvz., Black Lives Matter, Pride ), nes tai pelninga ir atitinka jaunų vartotojų lūkesčius. Ir tai vadinama „woke capitalism“.
Kairė spekuliatyviai remiasi mokslu (pvz., klimato tyrimais, genetika, vakcinų kūrimu, psichologija apie diskriminaciją), bet kartais selektyviai, ignoruodama kontraversiškus duomenis (pvz., apie biologinius lyčių skirtumus). Pvz., Judith Butler Gender Trouble (1990) teigia, kad lytis yra socialinis konstruktas, kas tapo pagrindu translyčių teisių gynimui, nors biologiniai tyrimai (pvz., John Money kritika) rodo priešingą vaizdą. Tuo tarpu mums jie stengiasi parodyti tik vieną pusę.
Kur tai gali nuvesti?
Visa ši poliarizacija pirmiausia naudinga didžiosioms korporacijoms, kurioms „skaldyk ir valdyk“ principas padeda išlaikyti kontrolę bei uždirbti milžiniškus pinigus. Tęsiantis kairės ir dešinės konfliktui, visuomenės gali dar labiau susiskaldyti. Ir tai yra skatinama, kaip ekonomikos, kaip pelno variklis.
Vien tik JAV poliarizacija jau pasiekė naujas aukštumas – 2024 m. „Pew Research“ tyrimas rodo, kad 80 % amerikiečių jaučia „stiprią neapykantą“ kitai politinei pusei. Taigi šis virusas baisiau už Covidą plinta į kitas šalis, įskaitant Lietuvą.
Toliau – pasekmės – radikalizacija, kuri didina politinio smurto riziką. Kirko nužudymas ir reakcijos į tai rodo, kad smurtas yra pateisinamas kaip „teisingumo“ forma. Todėl, tikėtina, jog teismai ir toliau taikys selektyvius nuosprendžius kairė pusės naudai. Neklystamumo jausmas ir „cancel culture“ ir toliau gali slopinti žodžio laisvę bei slopins debatus, o demokratija – silpnės. Vakarų šalyse jau taikomi žodžio laisvės ribojimai bei cenzūra.
Jei kairysis naratyvas ir toliau dominuos, o dešinė – silps, gali stiprėti globalios politikos, remiančios DEI, imigraciją ar klimato reguliavimą, tačiau tai skatins dar didesnį globalų susiskaidymą, cenzūrą ir diktatūros apraiškas. Atsiras šalys (pvz., Vengrija, Rusija, Lenkija, Afrika, arabai), kurios tokių naratyvų jau dabar neįsileidžia, o ateityje nuo jų dar labiau saugosis.
Pasaulio mastu jau dabar yra du „burbulai“, ir jeigu takoskyra gilės, ši kova gali vesti prie pasaulio susinaikinimo.
Štai ir atsakymas – kodėl vyksta karas Ukrainoje? Tai netiesioginė viso to pasekmė. Todėl nesistebėkime, kodėl popieriniai Ukrainos rėmėjai taip nekentė Kirko, kuris palaikė Ukrainą, bet kalbėjo apie jo ideologines priežastis universitetų tribūnose.
Kairiosios stovyklos narcisizmas yra giliai įsišakniję psichologiniuose, istoriniuose ir instituciniuose Vakarų demokratijos aspektuose. Nors jie remiasi mokslu ir žmogaus teisėmis, selektyvus faktų naudojimas ir grupinis narcisizmas skatina žiaurėjančią globalią poliarizaciją. Ir su tuo kažką reikia daryti.
Kirkas tai suprato ir konkrečiai darė, todėl paaukojo gyvybę.
Globalus naratyvas, palankus kairei, atsirado iš Vakarų institucijų dominavimo, bet šiandien susiduria su pasipriešinimu konservatyviose visuomenėse. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali vesti į užsidarymą savo „burbuluose“, radikalios grupės ar pavieniai šauliai vis dažniau pateisins smurtą kaip „teisingumą“, o teismai – užmerks akis. Tuo tarpu pasitikėjimas žiniasklaida, akademine visuomene ar valdžia ir toliau mažės, o populistiniai judėjimai – stiprės.
