Gediminas Kiršinas
Strategija – ilgo laikotarpio veiklos planas.
Apibrėžimas
Pajūryje netoli Kunigiškių sutikau jau beveik pažįstamą moterį (sutinku ją ne pirmą kartą). Sakė, kad yra vilnietė, turinti nuosavybės Palangoje. Įtariu, kad socialdemokratė arba mąstanti „kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu“.
Ji pagyrė premjerę Ingą Ruginienę „už stuburo turėjimą – nes bando skaičiuoti pinigus, kurie bus panaudoti KAM ir Co valdininkų“.
Bandžiau išprovokuoti ją atviresniam pokalbiui. Paklausiau, kas Vilniuje kalbama apie būsimą KAM ministrą. Nusijuokė, sakė, kad tikriausiai nepaskirs nei generolų A. Pociaus, nei V. Tutkaus, nei buvusio karinės žvalgybos vado. Vieni netiks pagal partiškumą, kiti – nes nebesitiki laimėti Ukrainos karo, dar kiti – nes neklausys „ekscelencijos“ ir t. t.
Tačiau ji karštai gynė I. Ruginienę už poziciją, kad pinigai krašto apsaugai turi būti skiriami ne tik ginklams (dažnai jau morališkai pasenusiems ar senstantiems), bet ir keliams, transportui, medicinai, kariniam mokslui ir švietimui, Lietuvos karinei pramonei vystyti, naujiems ginklams kurti ir t. t.
Ypač ji akcentavo mokslo ir inovacijų svarbą. Ji tikinti, kad tikimybinės skaičių teorijos kūrėjo J. Kubiliaus, genetiko V. Šikšniaus ir kitų panašių tautos genijų tauta gali sukurti produktus, kurie nukonkuruotų (ar bent prilygtų) Pietų Korėjos, Japonijos, JAV, Taivano, Singapūro ir kitų valstybių produkcijai.
„Kodėl privačios JAV firmos, kuriose dirba keli tūkstančiai žmonių, gali sukurti dirbtinį intelektą – net kelis jo variantus? O mes, lietuviai, kurių dar tebėra apie 1,5 milijono, nesugebame tautiškai, valstybiškai susiorganizuoti ir dirbti pelningai, efektyviai? Kodėl tik brangiai perkame ir pigiai parduodame?“ – tęsė ji.
Ir pasakė didžiausią ereziją (mūsų politikų akimis žiūrint): net jei greitai nepasisektų, jei investicijos tuoj pat neatsipirktų, sutelkus už tokius didelius pinigus keliasdešimt tūkstančių šiuo metu ne pažangai padedančių, o pažangą stabdančių biurokratų ir spekuliantų, iš jų galima būtų padaryti kūrėjų tautinę „armiją“, aprūpintą reikiama technologine įranga, kuri ateityje tikrai įvykdytų Lietuvoje tautinę politinę ir mokslinę-technologinę revoliuciją, kaip kad prieškaryje darė mūsų protėviai.
Klausiau jos nuliūdęs: gerai kritikuoja, fantazuoja, bet (nors nedrįsau to pasakyti garsiai) tikriausiai neina į politines partijas. O jei kurioje nors yra, ten nekalba taip atvirai ir patriotiškai.
Nes, kalbėdama apie KT formavimą, apsidairė ir tyliau pridūrė: „Vėl ten skiriami tie, kurie nemokės adekvačiai perskaityti Konstitucijos teksto…“
Bet labiausiai nustebino, kad ji pakartojo tai, ką jau seniai buvau girdėjęs ir iš kitų: kad „paluckai krito todėl, kad pajudino „vėjo malūnų reikalą Palangos jūroje“, pensijų klausimus; kad kultūros ministras pasišalino, nes drįso tik akies krašteliu pažvelgti į tai, kad kultūros sferoje taip pat buvo taškomi vėjais pinigai, kaip ir kitur…“
Bet, bandžiau ginčytis, su ja: juk gal dėl to protestuojama, kad „Aušra“ galimai prorusiška, gal net antisemitinė?
Ji atrėžė, kad jei ta partija užsiima priešvalstybine veikla, saugumo ir teisinės struktūros jau seniai turėjo ją sudoroti – viešai, atvirai, „sutraiškyti faktais“. „Ne žurnalistai turi teisti, jie turi tik faktus atrasti.“
„Bravo Ruginienei, kad pasakė, jog nedera žmonių teisti, jei jų pažiūros kiek kitokios“, – pakartojo Premjerės žodžius.
Atsiduso ir pridūrė: deja, nei R. Žemaitaitis, nei LSDP nepajėgia suformuluoti ilgalaikio ir brandaus strateginio plano, kaip išgelbėti lietuvių tautą nuo globalistų jai parengtos pražūties. Kodėl?
„Bailių valdžia. Net bijoma pasakyti, kad Sporto rūmai yra neliečiama lietuvių tautos šventovė, nes ten pirmą kartą atvirai skambėjo žodžiai, kviečiantys tautą atgimti.“
Ar tos moters seniai visiems žinomos ir nesisteminių TV dažnai kartojamos valstybės griovėjų nesąmonės bus sustabdytos? Labai abejoju.
Nes kitas šios dienos pašnekovas pasakė: nebėra kito dievo – tik pinigai. Tautos, gamta naikinami dėl saujelės žmonių pelno, o masė seka jų vedama, nes tai masei, jau nebenorinčiai ar nedrįstančiai daryti nieko rimto, rūpi tik išgyventi, čia ir dabar.
Šviesuomenė tik kartoja keistas mantras, ir net politologai–apžvalgininkai nedrįsta pažvelgti tiesai į akis, nes bijo prarasti tarnybas, gardaus valgio šaukštą…
O juk tokias technines galimybes turi valstybės išlaikoma TV. „Kodėl gi ji taip atvirai tarnauja kapitalui, o ne tautai?“ — ne iš vieno žmogaus esu to girdėjęs. Aš to nežinau.
Nors yra ir gerų laidų apie bitutes, drugelius, deja — su daugeliu „nesisteminių“ kritikų reikia sutikti. O mes, „nesisteminiai“ (save irgi prie jų priskiriu), deja, neturime tokių finansinių ir technologinių galimybių, kad galėtume aiškias strategines idėjas paversti realia veiklos taktika. Tam reikia daug pinigų, darbo, pastangų.
Juk Pančatantroje pasakyta: kas turtingas, tas ir protingas… O senovės indai mokėjo logiškai mąstyti. Kur jūs — vileišiai, smetonos?
Vadinasi, viskas priklauso nuo tų, kurie valdo pinigus? Kaip susiorganizuoti tiems, kurie jų neturi?
O juk būtų galima, pavyzdžiui, jei atsirastų Mokytojų solidarumo profsąjunga, kuri pasakytų: „Uždrausime nelygybę ir biurokratizmą švietime; norime tikrai dirbti, tarnauti tautai“.
Arba analogiška gydytojų organizacija: „Norime dirbti valstybinėje medicinoje; medicina mums — ne verslas, o tarnavimas žmonijai“.
Tik tokios ar panašios organizacijos, visų pirma pajėgios ginti savus darbuotojus, galėtų bandyti ginti ir visą tautą… Dabar daug kur viską nugali baimė. Juk jau baisu net kalbėti atvirai; į propagandą juk bandoma įjungti net ir Šaulių organizaciją. Taigi teoriškai galima, bet praktiškai — ne.
Belieka tad diskusijos virtuvėje ar pajūryje, nuošaliuose takeliuose. O ne partijų ir profsąjungų, didžiųjų informacijos valdytojų kasdienėje veikloje.
Ar atsiras Vakaruose nauji Gorbačiovai, Jelcinai? Ar prilygs jiems Trampai ir J. D. Vensai? Ar Europa ir Amerika panorės ir pajėgs vėl atgimti?
O gal pavyzdį visiems galėtų parodyti Lietuva? Šalis, kurioje dabar rimtai dirbti beveik draudžiama? Tai būtų stebuklas. O stebuklų, — sakė kardinolas Rišeljė, — nebūna.
Bet… vienas mažas stebuklas, regis, tarsi įvyko?
