Gediminas Kiršinas
Nesvarbu, kuo tu buvai, svarbu, kuo dabar esi.
Aforizmas
Gal tas išsireiškimas kažkiek ir teisingas, kai kalbame apie asmenis, bet vargu ar teisingas, kalbant apie tautiškumą.
Žinoma, šiais laikais, kai vyrauja globalizmas, individualizmas, kai klastojama ar net vagiama istorija (J.Statkutė de Rosales), kai bijoma būti lietuviu Lietuvoje, ši patarlė gal ir įgauna aktualesnę prasmę. Juk „musyse“ propaguojamas multikultūriškumas, daugiatautiškumas ir kitos „netradicinės vertybės“.
Deja, neturime konservatorių partijos ar kokio nors V. Kudirkos lietuvybės atgaivinimo judėjimo, kuris duotų deramą atkirtį.
Bet juk turime tautininkų-centristų partiją, joje yra neblogų lyderių?! Prieškarinių tautininkų šūkis buvo –„tautos jėga – vienybėje“. Bet tai – labai lietuviška, kaip sakoma? Net „Nacionalinio susivienijimo“ tarpe klesti rietenos, o ne vienybė. Tad kalbėti apie galimybę sukurti platesnį „laisvės ir lietuvybės atgimimo frontą“ sunku.
Pagrindinės priežastys kelios.
Žema politinė kultūra, nekultūringumas. Nors turi žmonės kai kada daug diplomų, moka kelias kalbas, yra gerai išsiauklėję (moka groti, šokti, ir t.t.), bet tautinės sąmonės, o ji yra politinio europietiškumo esmė, ne tik Lietuvoje, bet ir pačioje Europoje ima katastrofiškai stigti. O juk be tautiškumo neįmanomas tikras, gilus kultūringumas.
Ypač kenčia mažesnės, silpnesnės, neturtingos, praskolintos tautos, nes jas smarkiau pažeidžia masinė šalių kolonizacija kitataučiais, jas lengviau pavergia svetimtautis kapitalas, o buržuazija ir valdininkija lengviau tampa kompradorine.
Vidinės priežastys – idėjinių vienminčių negebėjimas vienytis politiškai, vidinė konkurencija. Ji turi būti, be to negali išaugti nauji lyderiai; tokie procesai, tą visi pastebi, vyksta beveik visose Europos partijose. Bet kultūringose partijose nesistengiama konkurento pažeminti ar net išvyti, bet, juo labiau buvusiam autoritetingam partijos žmogui, derėtų palikti aukštas pozicijas partijoje, panaudoti jo atliktus darbus, patirtį. Ar blogi tautininkai G. Songaila, S. Gorodeckis? Kodėl jie nebe partijoje, ar atsiskyrė nuo tautcentristų? Kas dabar vyksta nac. „susivienijime“?
Kodėl neranda bendros kalbos dagiai, radžvilai, juozaičiai ir daugelis, daugelis kitų ?
Kai kurie „konservatoriai“, nors ir netikri, šiuo atžvilgiu protingesni.
Ar gali būti kiek nors tautiškumo LSDP žmonių tarpe? Manau, kad gali ir turėtų.
Ar leis LSDP aktyvas ir kiti jo buvę kolegos galutinai sutrypti G. Palucką ir net jo šeimą?
Beje, kalbant apie politikų moralinį ir teisinį tyrumą, reikėtų prisiminti Trampo, von der Layen, Netanjahu ir daugelio kitų problemas, Gabrieliaus Landsbergio problemas su žmonos privataus švietimo verslu.
Girdėjau Palangoje kalbant kelias moteris. Viena sakė, kad buvusį premjerą „sudirbo energetikai, už tai, kad pristabdė vėjo malūnų statybą Palangoje“, kita sakė, kad „nepelnytai baudžia už smulkias nuodėmes“, trečia – kad „nemokėjo vogti, kombinavo per mažai, darė gėdą tikriems vagims“. O dar viena ,, kad „ man jo gaila, taip švariai lietuviškai kalbėjo. Nejau Lietuvoje valdžioje būtinai turi būti kalbantys su akcentu“? Ir tai pasakė moteris, turinti ir nelietuviškų artimų ryšių (bet labai švariai kalbanti lietuviškai).
O ką pasakė vienas vyras? Kad nauja-sena vyriausybė nieko gero neduos, tik dar labiau klestės tinginiai, išlaikytiniai ir biurokratai.
Kada Lietuvoje būti lietuviu (savu tautiečiu) taps svarbu, kaip kad jau seniai yra Latvijoje, Estijoje, Izraelyje ir kitur?
Yra ir nelietuvių kilmės piliečių didelių Lietuvos patriotų, bet ar daug rusų nesvajoja, kad Krymas vėl taptų jų imperijos dalimi, ar daug žydų nenori Vieningos, tautinės Izraelio valstybės?
Kita visų partijų leista bėda – masinė emigracija, imigracija, mišrios santuokos. Lietuvių tautai „galimai“ artėja galas.
Tautininkai niekad netaps stipria politine srove, jei nesimokys iš Lietuvos istorijos, nestudijuos tų laikų, kai lenkas, rusas, žydas, vokietis ar net čigonas į lietuvį žiūrėjo iš aukšto, bet paprastų lietuvių valstiečių vaikai sugebėjo atgaivinti prieš karą bent jau kultūrinę lietuvybę.
Buvo daroma ir klaidų, kai vidutiniokas smaugė smulkesnį, kai formavosi lietuviški dvarininkai, bet jų juk negalima lyginti su dabartiniais stambiaisiais žemvaldžiais.
Gaila, kad nematyti stipresnio tautinio akcento „Nemuno aušroje“, kad ji nesugebėjo apginti tautinio intereso mokesčių srityje. Gal todėl, kad jai vadovauja verslininkas? Juk turtuoliams, kaip ir vargšams, svetimas tautinis solidarumas. Jis toks baisus Kapitalui.
Ir Palucko vyriausybė, įvesdama naujus nekilnojamo turto mokesčius, negynė tautinių interesų, nes turto atėmimas iš smulkių ir vidutinių savininkų visų pirma bus naudingas užsienio kapitalui.
Globalizmo šaknys gilios, tai ne tik laisva rinka, bet ir krikščionybė, kitos didžiosios religijos, imperijos (tad nereikia dėl visų bėdų kaltinti žydų, kaip kad retsykiais pasigirsta). Bet ir žydai, beje, galėtų pasimokyti iš senojo Landbergio-Žemkalnio lietuvybės pradžiamokslio, kaip reikia vengti lietuviams per didelio internacionalizmo, kaip mokėti tariant „žmogus“ netarti „šmogus“.
Svarbiausia – ne „smulkios“ problemos, o didieji ir praktiniai tautos laisvės ir pažangos gynimo reikalai.
