Gintaras Mikšiūnas
Agresyvūs viešieji ryšiai, bendruomenių „pirkimas“ ar parama?
2025 metų pavasarį Darbėnų seniūniją apskriejo gandai, kad „Ignitis Renewables“, „Ignitis“ grupės dukterinė žaliosios energetikos bendrovė, planuoja paramos projektą vietos bendruomenei. Ši žinia sukėlė gyventojų tarpe sukėlė daug nerimo, nes per seniūnijos teritoriją numatoma tiesti elektros jungtis iš pirmojo 700 MW jūrinio vėjo parko, kuris turėtų veikti prie Šventosios.
Tačiau oficialūs šaltiniai – nei „Ignitis Renewables“, nei Energetikos ministerija – iki šiol nepateikė aiškių atsakymų apie tokią paramą. Vietos seniūnas Alvydas Poškys, bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis ir kunigas Viktoras Dirvonskis teigia, kad apie tai nieko negirdėjo, o gyventojai dairosi į kaimyninius Vydmantus, kur bendruomenė jau gauna paramą. Ar tai tik parama, ar bandymas „nupirkti“ bendruomenės tylą galimos avarijos atveju?
Geranoriškumas ar strategija?
„Ignitis Renewables“ viešai skelbia, kad trejus metus remia bendruomenes, esančias šalia jų vėjo ir saulės parkų. 2025 metais bendrovė skyrė rekordinę 561 tūkst. eurų sumą 23 bendruomenių projektams Kelmės, Mažeikių, Tauragės, Jurbarko, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. Per trejus metus iš viso skirta daugiau nei 900 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Vydmantų bendruomenė, esanti arčiau Kretingos vėjo parko, gavo lėšų saulės energija maitinamam apšvietimui, lauko klasei, futbolo aikštelei ir net bažnyčios statyboms. Tuo tarpu Darbėnai, esantys toliau nuo šių projektų, paramos negavo.
Tokia „parama“ kelia klausimų: ar tai nuoširdus rūpestis bendruomenėmis, ar strateginis žingsnis, siekiant sumažinti pasipriešinimą? Darbėnų gyventojai prisimena 2024 metų vandenilio ir metanolio gamyklos projektą, kuris sukėlė nerimą dėl galimo poveikio turizmui, rekreacijai ir žemės ūkiui. Dabar, kai per seniūniją planuojama tiesti 15 km ilgio požeminius kabelius su 20 metrų apsaugine zona, baiminamasi, kad nukentės žemės ūkio plotai, miškai (apie 30 ha) ir nekilnojamojo turto vertė. Vietos gyventojai klausia: ar po tokios „paramos“ jie galės laisvai protestuoti, jei darbai sukels žalos ar įvyks avarija, pavyzdžiui, kaip Akmenėje, kur 2024 metais lūžo vėjo turbina?
Ar nugalėtojas jau numatytas?
Seimas 2025 m. pavasarį patvirtino atnaujintas antrojo 700 MW jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas, siekdamas didesnio konkurencingumo. Tarp pagrindinių pakeitimų – reikalavimas, kad aukcione dalyvautų bent du vystytojai, elektros persiuntimo pirmumo teisės panaikinimas ir galimybė konkuruoti dėl valstybės paramos dydžio. Konkursas buvo laikinai sustabdytas 2025 m. sausį, o po pataisų, patvirtintų gegužę (65 Seimo nariai už, 8 prieš, 35 susilaikė), jis turėtų būti atnaujintas per 180 dienų nuo informacijos paskelbimo VERT svetainėje, t. y. iki 2025 m. lapkričio.
Tačiau kyla įtarimų, ar pirmojo parko konkursas iš tiesų bus sąžiningas. Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą laimėjo „Ignitis Renewables“, ir, remiantis viešais šaltiniais, bendrovė pati suabejojo, ar verta jį vystyti. Priežastis – pernelyg didelės investicijų sąnaudos. Pirmojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko statybos kainos vertinamos apie 2–3 mlrd. eurų (apytiksliai 3 mln. eurų už MW). Tokios didelės pradinės investicijos kelia klausimų dėl projekto atsipirkimo, ypač esant svyruojančioms elektros kainoms, kurios mažina atsinaujinančios energetikos projektų patrauklumą. Be to, konkurso laimėtojas („Ignitis Renewables“ kartu su „Ocean Winds“) turi sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį ir padengti visas infrastruktūros prijungimo prie elektros tinklų sąnaudas, įskaitant transformatorių pastotės sausumoje plėtrą, kas dar labiau didina finansinę naštą.
„Ignitis grupė“ viešai pripažino, kad dėl vėluojančių elektrolizės ir žaliojo vandenilio projektų Europoje bei Baltijos šalyse sumažėjo galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, kas gali sukelti finansavimo sunkumų. Jei Darbėnuose būtų pastatyta žaliojo vandenilio gamykla, tuomet pirmasis parkas jūroje būtų apsimokėjęs. Dabar, kai gamyklos nėra, pirmasis parkas tampa mažiau reikalingas. Dėl šių ir kitų priežasčių projekto komercinė veiklos pradžia, planuota 2030 m., gali nusikelti net iki 2035 m., o tai didina neapibrėžtumą dėl investicijų grąžos.
Sklido kalbos, kad „Ignitis Renewables“ gali būti numatytas laimėtojas ir antrajam parkui. Tokias kalbas kursto ribotas dalyvių skaičius, galintis atitikti griežtus finansinius ir techninius reikalavimus, bei bendrovės agresyvūs viešųjų ryšių veiksmai. Be to, antrąjį parką mes visi subsidijuosime iš savo kišenių.
Dvi jungtys – viena šalia kitos?
Įdomiausi dalykai pradeda aiškėti tada, kai prasideda realūs darbai. Dar šį pavasarį UAB „Ardynas“ pristatė galimus sprendinius. Pirmojo ir antrojo jūrinio vėjo parkų elektros jungtys numatomos per Palangos ir Kretingos rajono savivaldybes, su pagrindine infrastruktūra Darbėnų seniūnijoje. Povandeniniai 220 kV kabeliai pasieks sausumą, kur įtampa bus pakelta iki 330 kV Darbėnų transformatorių pastotėse ir prijungta prie elektros skirstyklos. Suplanuoti koridoriai kerta žemės ūkio zonas, miškus ir kelius, įskaitant magistralinį kelią A13 Klaipėda–Liepoja bei rajoninį kelią Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis. Vienas koridorius Žynelių kaime eina šalia „Harmony Link“ jungties ir 800 m lygiagrečiai naftotiekiui į Būtingę.
Jei abu konkursus laimėtų skirtingos bendrovės, iškiltų daug techninių sunkumų, nes jungtys būtų klojamos viena šalia kitos. Įsivaizduokime: dvi skirtingos kompanijos kasa griovius kabeliams tiesti per kelis metrus viena nuo kitos? Ar tai yra logiška?
Energetikos ministerijos ir UAB „Ardynas“ pateiktuose dokumentuose nenurodoma, kaip būtų koordinuojami dviejų atskirų parkų infrastruktūros darbai. Tačiau, atsižvelgiant į teritorijų planavimą, tikėtina, kad kabeliai būtų nutiesti tame pačiame koridoriuje, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir optimizuoti darbų kaštus. Tai galėtų sukelti papildomų problemų Darbėnų seniūnijos gyventojams, nes darbai paveiktų dar didesnius žemės ūkio ir miškų plotus, o sunkioji technika intensyviau naudotų vietinius kelius, kurie lietinguoju sezonu ir taip sunkiai pravažiuojami. Darbėnų aplinkkelis – kol kas tik žvyrkelio tipo kelias, tad pagrindinis sunkiosios technikos judėjimas, atliekant jungčių klojimo darbus, vyks per miestelio centrą. Tai sukels dulkes ir triukšmą, ko vietos žmonės labiausiai ir bijo. Taip pat jie bijo neapibrėžtumo ir valdžios mulkinimo, kuris, kaip taisyklė, vystant panašius projektus, dažniausiai yra naudojamas kaip viešųjų ryšių priemonė.
Darbėnų ūkių ir turizmo ateitis – miglota
Darbėnų seniūnija, garsėjanti turizmu, rekreacija ir žemės ūkiu, susiduria su rimtais iššūkiais. Sunerimę yra „Japoniško sodo“, Baltų skulptūrų parko šeimininkai ir lankytojai. Kabelių tiesimas ir 20 metrų apsauginė zona paveiks apie 30 ha miškų, žemės ūkio plotus ir teritorijas, skirtas poilsiui bei individualių namų statybai. Darbėnų seniūnijos kryptimi (šalia Lazdininkų) jau dabar plečiasi Šventoji. „Via Lietuva“ ketina įrengti žiedinę sankryžą, o darbai jau prasidėjo.
Vietos gyventojai baiminasi, kad nukentės ne tik žemės vertė, bet ir regiono patrauklumas turistams. Praeityje jau buvo protestų prieš vandenilio gamyklos projektą, o Darbėnų bendruomenės charakteris rodo, kad bet kokios investicijos, keliančios grėsmę gyvenimo kokybei, sulaukia pasipriešinimo.
Maža to, Kretingos rajonas, per kurio teritoriją eis didžioji dalis infrastruktūros, negauna jokių pajamų iš vėjo parkų gamybos įmokų, kurios skiriamos tik pajūrio savivaldybėms (Palanga, Klaipėda, Neringa). Tai kursto vietos gyventojų nepasitenkinimą, nes jie patirs darbų poveikį, bet negaus kompensacijų. Palangos savivaldybė prieštarauja lėšų dalybai su Kretinga, teigdama, kad pastaroji „naudos“ gaus iš nutiestos jungties, nors realiai gyventojai ja nesinaudos.
Maištinga Darbėnų bendruomenė
Darbėnų bendruomenė jau ne kartą parodė, kad yra pasirengusi protestuoti prieš projektus, keliančius grėsmę jų gyvenimo būdui. 2024 metais gyventojai aktyviai priešinosi vandenilio gamyklos planams, reikalaudami aiškių atsakymų apie poveikį aplinkai ir sveikatai. Panašus scenarijus tikėtinas ir dėl jūrinio vėjo parko jungčių. „Ignitis Renewables“ neformalūs susitikimai, kuriuose vengiama konkrečių atsakymų, tik didina įtarimus.
Vasario 13 d. susitikime seniūnijoje šio straipsnio autorius, kaip vietinės žiniasklaidos atstovas nebuvo įleistas, o pokalbiai pavadinti „neformaliais“, kas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Tačiau nei „Ignitis Renewables“, nei UAB „Ardynas“ atstovams tai nepasirodė svarbi detalė. Jie vėliau surengė susitikimą mokykloje ir apipylė vietos gyventojus saldžiais pažadais. Vietos gyventojai šiuos veiksmus vertina kaip bandymą „zonduoti nuotaikas“ ir galimai slopinti pasipriešinimą.
Tikėtina, kad protestai galėtų įgauti viešų susirinkimų, peticijų ar net teisminių veiksmų formą, kaip buvo grasinama 2024 m. rugsėjį, kai Kretingos rajono savivaldybė svarstė stabdyti projektą dėl kompensacijų trūkumo. Darbėnų bendruomenės aktyvumas ir istorija rodo, kad bet kokie neaiškumai ar aplinkos žala gali sukelti masinį pasipriešinimą, ypač jei projekto darbai paveiks žemės ūkį ar turizmą.
Skaidrumo trūkumas
„Ignitis Renewables“ „parama“ bendruomenėms, nors ir pristatoma kaip socialinės atsakomybės dalis, kelia įtarimų dėl tikrųjų motyvų. Ar tai bandymas „nupirkti“ Darbėnų tylą, ypač kai projekto darbai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį?
Skaidrumo trūkumas, neformalūs susitikimai ir ribota informacija tik stiprina šias abejones. Antrojo jūrinio vėjo parko konkursas, planuojamas iki 2025 m. lapkričio, kelia klausimų dėl konkurencingumo. Šiuo momentu žinome tik tiek, kad galimi infrastruktūros sprendiniai Darbėnuose rodo, jog abiejų parkų kabeliai greičiausiai bus tiesiami tame pačiame koridoriuje (keli metrai vienas nuo kito), net jei laimėtojai būtų skirtingi. Kaip techniškai visa tai įgyvendinti – kol kas niekas negali pasakyti.
Darbėnų seniūnija atsiduria sudėtingoje padėtyje: viena vertus, jūrinio vėjo parkai prisideda prie energetinės nepriklausomybės, kita vertus, vietos ūkiai ir turizmas gali patirti nuostolių be adekvačių kompensacijų. Bendruomenės protestai, atsižvelgiant į jos istoriją, yra tikėtini, o jų forma priklausys nuo „Ignitis Renewables“, Energetikos ministerijos ir savivaldybės mero gebėjimo atsakyti į gyventojų klausimus ir užtikrinti skaidrumą.
