Kai tarnauti dviem valstybėms tampa ne nusikaltimu, o leidimų klausimu
dr. Ryšardas BURDA
Vidaus reikalų ministerija, realizuodama 2025 m. sausio 14 d. tarpinstitucinio pasitarimo sprendimą, parengė LR pilietybės įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti leidimų tarnauti kitos valstybės tarnyboje išdavimo procedūrą, pavedant šiuos leidimus išduoti ne Vyriausybei, o pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui, kurie šiuo klausimu priimtų įsakymus.
Lietuvoje nuo 2007 metų rugsėjo 26 d. galioja Lietuvos vyriausybės nutarimas dėl LR piliečių prašymų leisti tarnauti kitos valstybės tarnyboje nagrinėjimo tvarka. Pastebėsiu, kad įstatymo projekto rengėjai, cituodami šį nutarimą, teikiamoje pažymoje praleido svarbų momentą. Praleido, kad tvarka taip pat numato leidimus dirbti ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje. Mes gi prisimename, kad Ukrainos vyriausybėje ministru dirbo Lietuvos atstovas, kuris, atrodo, nebuvo toks sėkmingas.
Priminsiu, kad paminėtas Vyriausybės nutarimas įgyvendina Lietuvos pilietybės įstatymo 24 str. 4 punktą, kuriame yra pažymėta, kad Lietuvos pilietybės yra netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo.
Vyriausybės nutarime yra nustatyta tvarka, pagal kurią kiekvienas Lietuvos pilietis, norėdamas tarnauti kitos valstybės tarnyboje, turi pateikti prašymą Vidaus reikalų ministerijai tiesiogiai, atvykęs į Vidaus reikalų ministeriją, arba atsiunčia registruotu paštu. VRM per tris dienas užklausia Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės saugumo departamentą, prašydama įvertinti rizikos veiksnius, pavojus ar grėsmes, kurie galėtų kilti, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis būtų priimtas į pareigas kitos valstybės tarnyboje.
Jeigu yra pavojus, kad pilietis, tarnaudamas kitos valstybės tarnyboje, kurioje reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę, gali netekti Lietuvos pilietybės, išvadą pateikia Migracijos departamentas prie VRM. Po ko VRM parengia LR vyriausybės nutarimo projektą. Visas procesas trunka 30 dienų.
Projektu siūloma:
-nustatyti draudimą Lietuvos Respublikos piliečiui tarnauti kitos valstybės tarnyboje, neturint leidimo tarnauti (čia būtina pastebėti tai, kad projekto autoriai neskiria draudimus tarnauti ES šalių ar Euroatlantinės sandraugos šalyse nuo kitų ne Europos sąjungos, t.y. trečiųjų šalių kariuomenėse. Tai svarbus momentas, nes besąlyginio draudimo tarnauti Ukrainos, Kazachstano Turkijos ir pan. kariuomenėse nėra);
-leidimus tarnauti išduoda vidaus reikalų ministras – tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietis prašo leidimo tarnauti kitos valstybės institucijose, ketindamas eiti valstybės politiko, pareigūno ar kitas pareigas, susijusias su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, statutine tarnyba ir toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei (pastebėsiu, nors Lietuva savo Nacionalinio saugumo strategijoje nenurodo, kad yra imperinė valstybė, siekianti užvaldyti kitas valstybės ir paversti jas kolonijomis, bet minimas metodas yra grynai kolonijinis. Paklauskite Indijos istorikų ir jie jums daug papasakos apie Britanijos valdymo metodus);
-leidimus tarnauti išduoda krašto apsaugos ministras – tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietis prašo leidimo tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje ir dėl to privalo turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei;
-nustatoma, kokie dokumentai turi būti pateikti, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę;
-nustatoma, kad visi sprendimai skelbiami teisės aktų registre;
-nustatomi atvejai, kai dėl pilietybės netekimo sprendimą priima VRM ministras;
-nustato teisinės pasekmes, kurios ištinka, jei asmuo tarnauja neturėdamas leidimo tarnauti;
-nustatyta, kad asmenys per 1 metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą;
-į svetimos valstybės pilietybės atsisakymo procesą įtraukimas notaras, kuris patvirtina atsisakymo pareiškimą.
Projekto rengėjai savo aiškinamajame rašte rašo, kad „kai Lietuvos Respublikos pilietis norės eiti, pvz., pareigas kitos valstybės ministerijoje ir dėl to iš jo bus reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei, privaloma gauti leidimą tarnauti, tačiau jeigu Lietuvos Respublikos pilietis toje pačioje ministerijoje norės eiti pareigas, tačiau nebus reikalavimo nei dėl pilietybės, nei dėl priesaikos – gauti leidimo tarnauti nereikia.
Į Ukrainos frontą – per prancūzų legioną?
Tas pats ir dėl karo tarnybos: jeigu yra reikalavimai dėl pilietybės ir (ar) priesaikos, privaloma gauti leidimą tarnauti, jeigu tarnaujant kitos valstybės karo tarnyboje tokių reikalavimų nėra – gauti leidimo tarnauti nereikia. Pvz., Prancūzijoje yra Svetimšalių legionas, kuris yra Prancūzijos kariuomenės dalis, tačiau iš užsieniečių nereikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei, todėl Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems atlikti karinę tarnybą šiame legione, gauti leidimo tarnauti nereikia.“
Taigi, projekto rengėjai puikiai suvokia du atskirus dalykus – pilietybės ir priesaikos skirtumą. Vienas ir kitas būdas yra įsipareigojimas kitai valstybei. Svetimšalių legionas vykdo ne Lietuvos, o Prancūzijos vyriausybės užsakymus. Šiuo atveju pavyzdys nėra guodžiantis, juolab, kad lietuvis šiame legione Ukrainos karo fronte bus vienareikšmiškai vertinamas kaip samdinys, neturintis kario teisių.
Pasak dienraščio „Respublika“, pasaulyje yra apie 600 privačių kariuomenių 70 pasaulio valstybėse.
Garsiausieji Amerikos – „Academi“, „MPRI“, „AirScan“, „DynCorp“, „Cubac“, „Constellis“, „Mozart Group“; Didžiosios Britanijos – „G4S“, „Erinys International“, „Aegis Defense Services“, „Trident Group Inc“; Vokietijos – „Asgaard“ 2, „German Security Group“; Prancūzijos – „Secopex“, „Geos“ („Prancūzijos legionas“).
Lietuvoje yra RAE LT – tarptautinė privati sukarinta apsaugos grupė, kuri siūlo laikiną darbą Lietuvos teritorijoje ir specialios paskirties stovyklų įrengimą3. Tačiau jie savo pranešimuose nepateikia duomenų apie misijas užsienyje, išskyrus dalyvavimo karinių kursų rengime. Po karo Ukrainoje pradžios RAE LT viešojoje erdvėje reiškiasi mažai, kas gali būti traktuojama kaip gilesnis įsitraukimas į Ukrainos rėmimo veiklą.
Privačių karinių kampanijų darbuotojai turi teisę į karo belaisvio statusą tarptautiniame kariniame konflikte tik tuo atveju, jei jie yra asmenys, lydintys ginkluotąsias pajėgas (lydintys ginkluotųjų pajėgų dalinius), ir atitinka Hagos konvencijos (1907 m.) 13 straipsnio ir Ženevos konvencijos (1949 m.) 4A straipsnio reikalavimus. Tai reiškia, kad jeigu Ukrainoje bus paskelbtos paliaubos ir į Ukrainos teritoriją bus įvestos konvencines ES šalių pajėgos (Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ar Lietuvos), tik tuomet privačios kariuomenės darbuotojai galės būti greta šių pajėgų ir naudotis karo belaisvio statusu. Kitaip jie yra samdiniai, kuriuos galima sušaudyti vietoje be karo tribunolo ar kito teismo.
Įdomiausiai yra tai, kad tokiu atveju ir esmės turės būti procedūra leisti Lietuvos kariuomenės padaliniams dalyvauti misijoje, kuri buvo prieš dvejus metus sprendžiama Seime. Šiam reikalui jokios pilietybės procedūros nereikia atlikti. Todėl visiškai nesuprantama, kokiam tikslui 2025 metų sausio mėnesio institucinio pasitarimo sprendimo realizavimas atveria šį „Overtono langą“.
Taigi, jeigu kariuomenės padalinių siuntimui Ukrainos misijoje nereikia leidimo turėti dvigubą pilietybę, kokiam modeliui ruošiamas šis palengvintas dvigubos pilietybės procesas?
Kaip apeiti Seimo nustatytą tvarką?
Prisimenu, kokia arši diskusija buvo dėl dvigubos pilietybės prieš 2024 m. referendumą. Pasaulio Lietuvių bendruomenės prašymu, kartu su Ričardu Savicku (kuris neseniai Ukrainoje neteko kojos) važinėjome po Lietuvą ir aiškinome teisinius kabliukus, susijusius su dvigubos pilietybės turėjimu.
Tuomet dažnas klausimas buvo: kuriai valstybei Lietuvos pilietis bus ištikimas, kai vyks karas tarp draugiškų aljanso valstybių? Tada tai buvo keistas klausimas. Visi manėme, kad didžiosios valstybės draugystė ir ištikimybė buvo amžina ir tokia situacija negalima. Štai Trampas parodė, kad jokios draugystės nėra, yra tik amžini interesai. Ar Lietuva siųs savo karius apginti Grenlandiją?
Šiuo atveju modeliuojamas variantas, kai tarnavimas užsienio karinėje struktūroje nebus išimtimi dėl vieno ar kito piliečio, apsigyvenusio kitoje ES šalyje. Reiks greito ir masinio sprendimų priėmimo proceso, kuris galėtų užtikrinti kelių šimtų atostogų išėjusių karių sudalyvavimo kitos šalie privačioje karinėje kampanijos misijoje. Kol kas neturime nei vienos ES misijos, apart Ukrainos.
Priešo žiniasklaidoje buvo pranešimų apie tai, kad prie Slavensko ir Odesoje Prancūzijos legionieriai neteko nemažai savo darbuotojų. Tačiau Prancūzijos žiniasklaida teikia pranešimus, jog tai – melas. Karo metu nė viena šalis nelinkusi sakyti tiesos ir labiau praneša apie laimėjimus nei apie pralaimėjimus.
Tačiau Lietuvos teisės požiūriu svarbu pažymėti, kad pagal nacionalinę teisę nė vienas pilietis negali kariauti svetimoje kariuomenėje ar kokioje nors karinėje ar paramilitarinėje misijoje (pvz., Kosovo konflikte) be Seimo leidimo. Tvarka labai paprasta. KAM kreipiasi į Seimą, o Seimas sprendžia – siųsti ar ne ir kuriam laikotarpiui ir kokį maksimalų kiekį Lietuvos piliečių į taikdarių ar kitas misijas.
Antras išskirtinis variantas yra atskirų piliečių, gyvenančių kitose ES valstybėse, šaukimas į kitos valstybės karo tarnybą.
Siūlomas VRM variantas iš esmės gali būti skirtas apeiti nustatytą Seimo leidimo tvarką ir suteikti galimybę KAM ir VRM „mobilizuoti“ naujuosius Lietuvos „samdinius“ ir tapti donorais kitų šalių privačių karinių kampanijų Ukrainos konflikte.
Kita vertus tokia pat galimybė yra ir konvencinei kariuomenei priklausantiems kariams, kurie atostogaujant gali vykti tarnauti Ukrainos kariuomenėje.
Šaltiniai:
www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/zinomiausios-privacios-karines-grupuotes/
https://www.asgaardgsg.de/en-gb
https://www.facebook.com/rae.lt.international/
https://www.rfi.fr/fr/france/20240423-ukraine-1-000-soldats-fran%C3%A7ais-d%C3%A9ploy%C3%A9s-%C3%A0-odessa-attention-%C3%A0-cette-infox
https://www.lindependant.fr/2025/06/04/guerre-en-ukraine-larmee-russe-affirme-avoir-attaque-des-mercenaires-francais-et-des-militaires-ukrainiens-dans-la-region-dodessa-12740043.php
