
Nuomonė
Giedrė Gorienė
Nėra jokių abejonių, kad politinė jėga, nešanti šalyje destrukciją, yra konservatoriai. „Ne konservatoriai, o Andrius Kubilius“, – eilinį kartą mane pataisys Vytauto Landsbergio šalininkai, tačiau aš nelabai su tuo sutiksiu.
Ir nenoriu su tuo sutikti dėl vienos labai elementarios priežasties: jei jau tas Andrius Kubilius Tėvynės sąjungą pavertė projektu 2K (Kubilius+Kirkilas), tai kodėl konservatorių apačios savo viršūnėlės dar iki šiol nepakeitė?
„Norėjome tą padaryti prieš metus, tačiau Irena Degutienė mus pavedė. Buvo sutarta, kad ji bus partijos pirmininkė, tačiau partijos suvažiavimo išvakarėse ji savo kandidatūrą atsiėmė. Matyt, ir ji yra „pakabinta“, – svarstė redakcijos šaltiniai iš konservatorių partijos.
„O tada buvo nuspręsta, jog kadangi Lietuvoje yra nestabili situacija – nes tuomet kaip tik buvo „kritusi“ Algirdo Brazausko Vyriausybė, tai kol kas partijos pirmininku palikti Andrių Kubilių. Taip jis ir liko“, – partijos užkulisius pasakojo šaltiniai, kurie, palyginę šių dienų įvykius, šiandien yra susidarę nuomonę, kad A.Brazausko Vyriausybė buvo sužlugdyta vien tik tam, kad būtų išgelbėtas Andrius Kubilius.
„Na, jūs tik patys pažiūrėkit – pirmą kartą atsiranda grėsmė Andriui Kubiliui netekti partijos pirmininko posto, „krinta“ Algirdo Brazausko Vyriausybė. Antrą kartą atsiranda grėsmė Andriui Kubiliui išlėkti iš partijos pirmininko posto – griaunamas Seimas. Tuomet man kyla toks labai nejaukus klausimas: tai kas yra Andrius Kubilius ir kokios jėgos už jo stovi, jei dėl jo išlaikymo Tėvynės sąjungos pirmininko poste yra griaunamos ir vyriausybės, ir seimai?“ – klausė mūsų šaltiniai.
O aš dar pridūriau: „Ne tik vyriausybės. Ir ne tik Seimai. Dėl jo tapimo Konservatorių partijos pirmininku buvo „nuverstas“ ir Vytautas Landsbergis. Ar jis jums nepasakojo aplinkybių, kaip pasitraukė iš partijos pirmininko posto?“
Mano šaltiniai, nors ir labai artimai bendraujantys su Vytautu Landsbergiu, prisipažino: Vytautas Landsbergis niekada nepasakojo Andriaus Kubiliaus atėjimo į Tėvynės sąjungos pirmininko postą aplinkybių.
Be abejo, Vytauto Landsbergio vietoje aš irgi niekam nepasakočiau, nes ne fasonas prisipažinti, jog pasidavei šantažui – kitaip susiklosčiusią situaciją vargu ar galima pavadinti.
Parama partijai – mainais už V.Landsbergio „galvą“
Po 2000 metų Seimo rinkimų pralaimėjimo konservatorių pečius slėgė didžiulės skolos. Tuomet partijai buvo „uždėta“ finansinė blokada ir paskelbta sąlyga: Konservatorių partijos skolos bus padengtos ir ateityje partijai netrūks pinigų, jei iš partijos pirmininko posto bus pašalintas Vytautas Landsbergis ir jo vietą užims Andrius Kubilius.
Taip ir buvo pasakyta – jei norite turėti finansavimą, Tėvynės sąjungos pirmininku turi tapti Andrius Kubilius.
Kas tokią sąlygą iškėlė, pavardė redakcijai žinoma.
Štai tada ir atsitiko tas istorinis momentas: visiškai netikėtai iš Konservatorių partijos pirmininko posto atsistatydino ilgametis šios partijos pirmininkas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Aukščiausios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, o į savo vietą pasiūlė jauną ir energingą politiką Andrių Kubilių.
Visai kaip Borisas Jelcinas, kuris savo įpėdiniu paskelbė jauną ir energingą politiką Vladimirą Putiną.
O kadangi Vytautas Landsbergis siūlo, konservatoriai audringai ploja ir naujuoju partijos pirmininku išsirenka jo pasiūlytą kandidatūrą – Andrių Kubilių.
Analogiška situacija – ir Socialdemokratų partijoje
Tačiau tai – dar ne viskas. Visiškai analogiška situacija po kelerių metų atsitinka ir Socialdemokratų partijoje.
Socialdemokratų mohikanas Algirdas Mykolas Brazauskas netikėtai atsistatydina ir iš Ministro Pirmininko pareigų, ir iš Socialdemokratų partijos pirmininko pareigų, o savo įpėdiniu pasiūlo jauną ir energingą politiką Gediminą Kirkilą.
Tiesa, prieš tai pašalinus iš žaidimo Gedimino Kirkilo konkurentą – Zigmantą Balčytį (pas Gediminą Kirkilą buvo pakviesti tuometinis Darbo partijos pirmininkas Kęstutis Daukšys ir buvęs VRM ministras Gintaras Furmanavičius. Susutikime taip pat dalyvavo VU Tarptautinių santykių instituto direktorius Raimondas Lopata, „Dujotekanos“ prezidentas Rimantas Stonys ir buvęs Prezidento V.Adamkaus patarėjas, o dabartinis premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Albinas Januška. Ir tuomet darbiečiams buvo pasiūlytas toks sandėris: Seimo Darbo frakcija Seime nebalsuoja už Zigmanto Balčyčio kandidatūrą į Ministro postą, o balsuoja už Gedimino Kirkilo kandidatūrą, ir tuomet darbiečiai bus atgal sugrąžinti į valdančiąją daugumą ir į Vyriausybę. Tačiau darbiečiai buvo apgauti – nebalsavę už Z.Balčyčio kandidatūrą, o palaikę G.Kirkilo kandidatūrą, jie nei į Vyriausybę, nei valdančiąją daugumą nebuvo priimti).
Taip Lietuvoje prasideda projektas 2K – Kirkilas+Kubilius.
„Vieningoji Kubiliaus ir Kirkilo sąjunga“
Taigi atrodytų – senimas iš didžiosios politikos išėjo, jaunimas – atėjo. Tačiau kas tas „jaunimas“ ir kokios jėgos po juo pasislėpusios šiandien valdo Lietuvos valstybę, kol kas vis dar yra neįminta mįslė. Nors Lietuvos saugumo departamentas šitą mįslę jau seniai privalėjo būti įminęs. Deja…
Taigi Vytautas Landsbergis užleido vietą Andriui Kubiliui, nes partijoje siautėjo finansinė sausra. Algirdas Brazauskas užleido vietą Gediminui Kirkilui, nes prokuratūroje buvo tiriama „Draugystės“ viešbučio (jį privatizavo dabartinė A.Brazausko žmona Kristina) privatizavimo byla (esą A.Brazauskui buvo pasiūlyta: byla bus tinkamai ištirta, jei gražiuoju pasitrauksi iš politikos. Beje, tai pirmasis ir vienintelis atvejis Lietuvoje, kai valstybinio turto privatizavimas iš Vyriausybės buvo perduotas Prezidentūrai. O nesutikęs privatizuoti „Draugystės“ viešbučio tuometinis Ministras Pirmininkas A.Šleževičius, buvo priverstas palikti savo postą).
Ir todėl dabar Lietuvoje turime tai, ką turime: neturime nei Konservatorių partijos, nei Socialdemokratų partijos, o vien tik projektą 2K (Kubilius+Kirkilas), kuris Lietuvą veda step by step veda prie situacijos Rusijoje: nesvarbu, už ką žmonės atiduos balsus per rinkimus, Lietuvą vis tiek valdys 2K – Vieningoji Kirkilo ir Kubiliaus sąjunga. Kaip kad Rusiją valdo „Vieningoji Rusija“. Tik skirtumas tarp Rusijos „Vieningosios Rusijos“ ir Lietuvos „Vieningosios Kubiliaus ir Kirkilo sąjungos“ yra tas, kad Vladimiras Putinas rūpinasi savo šalies interesais, o Kubilius ir Kirkilas – savo šeimininkų interesais.
Ir didžioji dalis kaltės dėl to, be jokios abejonės, šiandien tenka mūsų Prezidentui Valdui Adamkui, kuris nuo pat pirmos 2K projekto dienos visus sprendimus darė ir pasitarti į Prezidentūrą kviesdavo tik 2K projekto „galvas“ – Gediminą Kirkilą ir Andrių Kubilių, visiškai ignoruodamas valdančiajai mažumai priklausančias, be socialdemokratų, partijas – liberalcentristus, piliečius demokratus ir valstiečius liaudininkus.
Ir todėl šiandien kyla labai pagrįstas klausimas: gerbiamas Prezidente, kam tas kreipimasis į Lietuvos žmones, jei šitą monstrą 2K tamsta pats sukūrei ir globojai? (Nes ministro pirmininko kandidatūrą Seimui tvirtinti teikia LR Prezidentas. Gedimino Kirkilo atveju – Valdas Adamkus).
Dabar – V.Adamkaus eilė?
Tačiau, nors vietoj Prezidento atsakymo – spengianti tyla, o iš Konservatorių stovyklos kyla priešlaikinių Seimo rinkimų kovos būgnų gausmai, mintyse nori nenori iškyla vienas visiškai nejaukus atsakymas: kad po senimo – Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko – išėjimo iš aktyvios Lietuvos vidaus politikos dabar atėjo ir Valdo Adamkaus eilė. Ir ar šis desperatiškas Prezidento Valdo Adamkaus kreipimasis į Lietuvos žmones giliai potekstėje ir tarp eilučių nereiškia viena: „Žmonės, esu šantažuojamas!“?
Nes – smėlio laikrodis, kada baigsis Andriaus Kubiliaus laikas, jau baigia išbėgti: jau greitai, jau pavasarį – balandžio ar gegužės mėnesį – Konservatorių partijos suvažiavime turėtų įvykti nauji partijos pirmininko rinkimai. O su nauju pirmininku į partijos valdymo viršūnę turėtų ateiti nauji žmonės, o nauji žmonės reiškia ir naujus pokyčius Lietuvos vidaus politikoje. Tarp jų – ir projekto 2K žlugimą.
O šito jie, kurie modeliuoja Seimą, Vyriausybę ir net Prezidentūrą, prileisti negali.
„Jau kitą savaitę mes sušauksime Seimo frakcijų seniūnus dėl priešlaikinių Seimo rinkimų“, – prieš kelias dienas, sušaukęs spaudos konferenciją, pareiškė ta neįminta mįslė Andrius Kubilius.
Ir iš tiesų: jo, Tėvynės sąjungos pirmininko, postą, o tuo pačiu ir projektą 2K, gali išsaugoti tik kuo greičiau – dar iki Konservatorių partijos suvažiavimo – įvyksiantys Seimo rinkimai.
Nes – po mūšio kardu nemojuojama, o laimėtojai – neteisiami.
Tačiau visgi – o kas tie jie?













