Paprastų žmonių kantrybė begalinė, tačiau ir jai tam tikrą momentą ateina galas. Iš pradžių žmonės stebi, po to – galvoja, o po to, neturėdami kito būdo atkreipti visiškai sąžinę praradusios valdžios dėmesį į savo problemas, išeina į gatves. Taip 2009 metų sausio 16 d. įvyko ir Lietuvoje. Prie Seimo atėjusi maždaug 10 tūkstančių žmonių, daugiau negalinčių kentėti nuo permainų koalicijos vadų savanaudiškumo, minia turėjo vieną tikslą – pasakyti naujus mokesčius įvedusiai bei profesionalų sportą žudančiai valdžiai „stop“.
Viena sena liaudiška patarlė sako: valstybė turi viltį iki tol, kol jos žmonės kovoja bei nepasiduoda. Taigi po sausio 16-osios įvykių prie Seimo galima drąsiai teigti, jog Lietuva turi viltį.
Įvykiai prie Seimo atskleidžia tikrąjį permainų koalicijos autoritetą ne oligarchų, o paprastų, dažnai nuo atlyginimo iki atlyginimo gyvenančių žmonių tarpe. Po šių įvykių taip pat galima drąsiai pasakyti, jog Kubilius, Valinskas bei Masiulis, kuris stebėjo mitingą per Seimo restorano langą, elementariai bijo savo rinkėjų. Permainų koalicijos vadams eilinį kartą pritrūko drąsos atsiprašyti žmonių už sunaikintą Lietuvos sportą, sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos sistemas.
Prie žmonių išdrįso išeiti tik Artūras Zuokas, tačiau išeidamas į lauką jis naiviai tikėjo, jog žmonės jį išklausys ir baigs mitingą – buvęs sostinės meras ir vienas iš aktyviausių Prezidento Rolando Pakso nušalinimo dalyvių buvo apdovanotas kiaušiniu į galvą. Būtent taip žmonės atsidėkojo jam už darbą Lietuvos žmonių labui. Įdomu, į ką tikėjo žmogus, kurio vadovaujama partija, neturėdama jokių principų bei prioritetų, iš pradžių prisijungė prie socialdemokratų mažumos, kuriai priklauso didžiausia nepriklausomos Lietuvos afera LEO.LT, o po to, kai Kirkilas prarado valdžią, greitai perėjo į konservatorių pusę? Deja, tokio politinės partijos elgesio kitaip, kaip politinė prostitucija, aš asmeniškai pavadinti negaliu. Tokia partija, kaip Liberalų ir centro sąjunga, dėl valdžios gali sudaryti sąjungą net su velniu. Tą jie ir padarė.
Šis mitingas pademonstravo, jog Lietuvos žmonės po ilgo, beveik 19 metų trukusio miego, prabunda. Jie neišsigando nei ašarinių dujų, nei guminių kulkų. Tuo tarpu užuot atsistatydinęs, mūsų permainų koalicijos vadas Andrius Kubilius pareiškė, jog nepaisant šių riaušių, antikrizinis planas bus toliau vykdomas. Jis taip pat labai greitai rado kaltininką. Pasak mūsų gelbėtojo, už riaušes atsakingas ne kas kitas, o būtent „Fronto“ lyderis Algirdas Paleckis. Neva jis niekaip negali susitaikyti su pralaimėjimu 2008 m. Seimo rinkimuose.
Stebina toks A.Kubiliaus cinizmas. Atrodo, jog jis nesupranta, o gal tiesiog nenori suprasti vieno, kaip 2×2 paprasto dalyko. Žmonėms nusibodo. Žmonėms nusibodo stebėti, kaip dar prieš rinkimus valstybę žmonėms grąžinti žadėjęs Arūnas Valinskas, vos tapęs Seimo vadovu, negailestingai riboja žurnalistų darbą. Žmonėms nusibodo stebėti, kaip didinami bei įvedami mokesčiai. Paskutinius centus skaičiuojantiems pensininkams nusibodo žiūrėti, kaip milžiniškas algas gaunantys parlamentarai dainuoja Seimo darbuotojams. Galų gale nebeįmanoma toliau žiūrėti, kaip Andrius Kubilius, vienu metu ragindamas visus susiveržti diržus, tuo pačiu metu skiria milijonines sumas ministerijų remontams. Kažkodėl šiems darbams mūsų gelbėtojai netaiko principo taupyti bei veržti diržus. O gal dauguma mūsų valdžios vyrų vadovaujasi paprastu kaip du kart du principu: kam taupyti patiems, jei tai galima padaryti ubagų sąskaita?
Kurdami šį vadinamąjį antikrizinį planą, mūsų valdžios vyrai tikėjo, jog žmonės, tylėję 19 metų, ir toliau tylės. Tačiau jie suklydo. Mūsų žmonės ilgai laukia, bet greitai daro. Ir dabar jų nepasitenkinimas bei pasipiktinimas pasiekia savo apogėjų. Lietuvos žmonės – pikti. Todėl visi prie Seimo rūmų atėję žmonės bei šį mitingą palaikantys žmonės reikalauja tik vieno – normalaus gyvenimo bei pagarbos. Žmonės nori gyventi valstybėje, kur būtų galima neskaičiuoti centų. Kad žmogus žinotų, jog ligos atveju gaus nemokamą bei kokybišką gydymą bei neliks be darbo.
Labai gaila, bet apie negalvoja nei Seimo pirmininkas A.Valinskas, nei pats A.Kubilius.
Kaip paprastas žmogus, esu įsitikinęs, jog po sausio 16-osios įvykių A.Kubiliaus Vyriausybė turi atsistatydinti, o per 2 mėnesius nė vieno naudingo įstatymo nepriėmęs Seimas – paleistas.
Tačiau ar mes sulauksim tokio vienintelio teisingo sprendimo. Bet po šių įvykių akivaizdu – paprasti Lietuvos žmonės turi savo balsą ir neleis valdžiai daryti, ką ji nori.
Romanas Čabanas, Elektrėnai
2009-01-19
