Gediminas Kiršinas
Prieš rašydamas apie eilinį R. Žemaitaičio, kaip daugelis įvertino, „liapsusą“, aš pasiteiravau vieno žmogaus, kurį gana dažnai sutinku ir kuris, sprendžiant iš jo nepriekaištingo loginio mąstymo, yra patyręs juristas: ar tikrai kvaila buvo patyrusiam politikui galimai žydų kilmės asmenį įvardinti žydu, kuris simpatizuoja, atseit, nuteistai partijai (ar net jai priklauso)? O gal R. Žemaitaitis teisus, nes pateikė tik faktus (jei tie faktai tikri)?
Mano gerbiamas pašnekovas atsakė (negražių jo žodžių apie R. Žemaitaitį nekartosiu), kad pasisakant apie žydą (arba rašant apie jį) svarbu ne tik pasisakymo turinys, bet ir tembras. Jei tembras reiškia, kad nemyli žydų (apskritai) ar bijai jų, tai – negerai, nes gali būti apkaltintas judofobija, net antisemitizmu – neapykantos tarp tautų kurstymu. Taigi, faktai, pasak jo, gal ir artimi tiesai („ta partija buvo nuteista, minėto žmogaus pavardė gal ir buvo sulietuvinta, bet juk kraujo nepakeisi“), tačiau politikas privalėjo suprasti, kokia reakcija bus į tai. Be to, vėliau, be abejo, bus skundžiama teismams, o ar teismai bus teisingi – parodys artima ateitis.
Ir nors vienas (žydų kilmės?) Lietuvos įtakingas TV kalbėtojas pasakė, kad R. Žemaitaičio nėra už ką teisti, nes Palestinoje nužudyta apie 20 000 vaikų, gali būti, kad, jo oponento (diskusijoje) nuomone, jis vis dėlto bus nuteistas.
Tada socialdemokratams neliks jokių problemų užsitikrinti koalicijos stabilumą, nes vargu ar iš Seimo pašalintas R. Žemaitaitis išliktų savo partijos įtakingu vadovu.
Sklinda net kalbos, kad taip ir turi būti – jog jis buvo ir yra negerų politikų gudrus projektas, siekiant neleisti pasireikšti rimtiems tautinės pakraipos politikams. Tad viskas eina „pagal planą“?
Taigi, R. Žemaitaitis įsirašys į politikos nevykėlių – Pakso, Uspaskicho, Paulausko, Valinsko ir kitų – eilę?
Nes, atrodo (o gal bus kitaip?), jis taip ir nesugebės kalbėti kitaip – rimčiau negu jo oponentai. Ir apie rimtus dalykus.
Tikra nesąmonė vėl kalbėti apie „žydų klausimą“ Lietuvoje. Žydų klausimo Lietuvoje nėra ir negali būti – tą jau seniai išsiaiškino tokie rašytojai kaip L. Kovarskis, A. Svarinskas, Č. Iškauskas ir daugelis kitų. Nes lietuviai – ne žydų skriaudikai, o žydų gelbėtojai. Mano nuomone, gal kiek rečiau, bet ir žydų tarpe buvo žmonių, daug padėjusių lietuviams.
Galų gale pati bolševikų revoliucija, nors joje buvo labai daug žiaurumų (beje, ir daug žydų kilmės bolševikų nukentėjo – ir ne bet kokių, o aukščiausio rango, net maršalų), lietuvių tautai buvo naudinga. Be jos gal nebūtume atgavę laisvės, Klaipėdos, Vilniaus… Tad apie ką mes kalbame?
(Kas kita – žydų ir rusų santykių klausimas. Bet tai ne mūsų reikalas.)
O kaip su tūkstančiais žuvusių Palestinos vaikų? Reikėtų jau ne kalbėti, o daryti. Keista, labai keista, kad net Amerikoje – puikių diplomatų šalyje – neatsiranda politikų, kurie sugebėtų tą klausimą spręsti iš esmės ir humaniškiau… (Gal D. Trampui pavyks?)
Juk aišku, kad žydų siekio – sugrįžti į savo protėvių žemę – niekas nesustabdys. Ir tai kelia didelį pavojų pačiai žydų tautai. Toje vietoje p. Remigijus teisus, bet niekas to nepastebėjo ir, deja, net jis praleido ne tik progą patylėti, bet ir galimybę ką nors geresnio pasiūlyti…
Nusibodo pliurpalynė, nes, nors dažnai užsimenama apie tikrai svarbias mūsų valstybės problemas, nėra nė vienoje partijoje rimtos, nuoseklios, pastovios linijos, kaip tas problemas spręsti. Biurokratizmas, švaistūniškumas, neefektyvumas, nesugebėjimas remti ir padėti ne tik vargšams, bet ir kūrėjams, nelygybė net švietime (to nebuvo nei caro, nei prieškarinės Lietuvos, nei sovietų laikais), absoliuti betvarkė medicinoje – kompiuterių laikais kai kurių specialistų reikia laukti pusę metų ar ilgiau – ir t. t.
Vargingesnės vidurinio sluoksnio dalies žlugdymas dar labiau didins emigraciją, o nelietuvių imigracija augs – tauta greitai ištirps, jei taip bus toliau.
Nusibodo ir gąsdinimai karu, lindimas į skolų kilpą.
Ponia I. Ruginiene ir socialdemokratai, ponas V. Andriukaiti, ar jau nebelieka vilčių įkurti tautinį banką, neleisti tukti spekuliantams ir monopolistams, nežlugdyti tautinio verslo? Ar jau nebeatkursite rimtesnio valstybinio sektoriaus bent jau energetikoje? Ar ir toliau nesugebėsite kūrybiškai ir teisingai organizuoti techninių bei organizacinių inovacijų ir kūrybos proceso?
Valdininkų tarpe daug šviesių žmonių – galėtų tikrą darbą dirbti. Juk nusibosta žmonėms „kvailį volioti“…
Kiek dar finansuosite netikrą „meninę“ kūrybą, netikras „nevyriausybines“ organizacijas?
Pažiūrėjau vieną viešą karikatūrą ir pasibaisėjau: D. Trampas pavaizduotas sutinkantis V. Zelenskį, o šalia – lojantis šuo, panašus į viceprezidentą… Kaip stalinistiniais laikais Korėjos karo metu.
Tokia mūsų „kultūrininkų“ pažiūra į pagrindinį sąjungininką? Ko taip supyko „kultūrininkas“ ant J.D. Venso? Ar ne panašiai elgiasi su mūsų pačių prezidentu valstybės išlaikoma TV? Kuri vėl pučia R. Žemaitaičio skandalą, nors jokio rimtesnio ir naujesnio pagrindo nėra, ir – keista – prezidentas (bei visi kiti) tam klusniai pritaria… Ne skandalas, o skandaliukas.
Ko čia stebėtis, — kalbėjo viena moteris (išjungusi TV, nes negalėjo pakęsti, kaip maivosi „lyg maža mergaitė“ vienas TV „švietėjas“, kalbantis apie istoriją): „Jei gyvo karpio parduotuvėje nebegali nusipirkti… Mat, papjausi jį nehumaniškai, be specialios įrangos.“
Pridurkime: …ir kailinių žvėrelių nebegalima auginti — per žiauru; greit ir kiaulieną uždraus valgyti?
O naikinti žmones, tautas ir gamtą galima?
Mūsų protėviai ne vien taurus ir stumbrus giriose varinėdavo, bet pusantro šimto metų gynė Europą nuo totorių, o Rytų Europą — nuo kryžiuočių. Kur dingo mūsų „drąsi tauta“?
vajai valai, vėl žydeliai nukentėjo