Politinis bumerangas: kai generolo munduro pažeminimas grįžta beveik 50 tūkstančių eurų skandalu

Lietuvos politinėje padangėje moralės ir atpildo dėsniai dažnai veikia greičiau, nei tikisi valdžios kabinetuose įsitvirtinę veikėjai. Pastarosiomis dienomis Krašto apsaugos ministeriją (KAM) supurtęs skandalas dėl prabangaus, beveik 50 tūkstančių eurų mokesčių mokėtojams kainavusio renginio daugeliui visuomenėje sukėlė ne tik pasipiktinimą, bet ir jausmą, kad tai – dėsningas likimo pirštas.
Dar visai neseniai politiniai sprendimų priėmėjai ir jų aplinka demonstravo visišką nepagarbą žmogui, kuris stovėjo prie atkurtos Lietuvos kariuomenės ištakų. Generolas leitenantas Valdas Tutkus – buvęs kariuomenės vadas, realiais darbais vedęs šalį į NATO aljansą ir atidavęs dešimtmečius tarnybai Tėvynei – sulaukė beprecedenčio pažeminimo. Už tai, kad privačiame renginyje Austrijoje, princo Leo von Hohenbergo kvietimu, vilkėjo garbingai užtarnautą generolo uniformą, iš jo ši teisė buvo demonstratyviai atimta.
Politinių oponentų, vadinamųjų „karo vanagų“ ir suinteresuotų veikėjų organizuotas puolimas prieš generolą atrodė kaip apgalvotas bandymas viešai sumenkinti karininką, kurio autoritetas ir nepriklausoma pozicija ilgą laiką badė akis sistemai. Robertas Kaunas ir ministerijos aparatas uoliai ėmėsi vykdyti šį susidorojimą, teisindamiesi biurokratiniais punktais ir formaliomis taisyklėmis, nors tikroji uniformos prasmė – tai krauju ir prakaitu užsitarnauta kario garbė, kurios negali nubraukti joks kabinetinis parašas.
Tačiau moralinis balansas gamtoje ir politikoje egzistuoja. Pakėlę ranką prieš kariuomenės kūrėją ir viešai demonstravę „principumą“ dėl garbingos uniformos dėvėjimo, tie patys veikėjai netrukus patys įklimpo į purvą. Švaistomi dešimtys tūkstančių eurų pompastiškiems vakarėliams, šampano taurės ir elitarizmas karo grėsmių fone parodė tikrąjį jų veidą: biurokratinį cinizmą, pridengtą patriotizmo lozungais.
Tauta mato skirtumą. Viena vertus – gyvenimą krašto gynybai pašventęs karininkas, gerbiamas tarptautinėse aristokratų ir kariškių bendruomenėse, kita vertus – trumpalaikiai politiniai vadybininkai, mokesčių mokėtojų sąskaita rengiantys prabangias puotas. Likimo dėsnių neapgausi: tas, kas bando atimti kario garbę dėl pigių politinių dividendų, galiausiai pats lieka apnuogintas prieš visuomenę – su visa savo puikybe, sąskaitomis faktūromis ir neišvengiama politine gėda.