Šiuolaikinėje visuomenėje grožio standartai tampa vis griežtesni ir labiau iškraipyti, o socialiniai tinklai juos dar labiau sustiprina. Kasdien matome tobulai atrodantį turinį, filtruotas nuotraukas, įžymybių pavyzdžius ir neretai pradedame lyginti save su nepasiekiamais idealais. Daugeliui žmonių tai tėra įkvėpimas rūpintis savimi, tačiau kai kuriems – tai tampa rimta psichologine problema. Viena jų yra kūno dismorfinis sutrikimas.

Kas yra kūno dismorfija?

Kūno dismorfinis sutrikimas (angl. Body Dysmorphic Disorder, BDD) – tai būklė, kai žmogus yra pernelyg susitelkęs į tariamus išvaizdos trūkumus. Dažniausiai šie „defektai“ aplinkiniams net nepastebimi arba atrodo visiškai nereikšmingi, tačiau pats žmogus juos išgyvena labai stipriai. Tokie asmenys valandų valandas gali praleisti prie veidrodžio, lyginti save su kitais, vengti viešų vietų, dėl nepakankamumo ir nepatrauklumo pojūčio.

Pagrindiniai požymiai

• Nuolatinis nepasitenkinimas savo veidu ar kūnu.

• Dėmesio sutelkimas į vieną smulkią detalę – nosies formą, odos būklę, plaukų liniją kūno sudėjimą.

• Dažnas bandymas slėpti tariamą trūkumą makiažu, drabužiais ar aksesuarais.

• Nenumaldomas noras ir tikėjimas, kad plastinės operacijos ar įvairios procedūros „išspręs problemą“.

• Socialinė izoliacija, vengimas būti fotografuojamam ar dalyvauti renginiuose.

Kodėl ši problema vis dažnesnė?

Socialiniuose tinkluose naudojami filtrai ir „Instagram Face“ sukuria iškreiptą realybę, kur žmonės atrodo idealiai lygūs ir simetriški, nors iš tikrųjų tokie nėra. Pavyzdžiui, fenomenas „Snapchat dysmorphia“ yra apie tai, kaip jauni žmonės nori atrodyti identiškai, kaip filtruotose nuotraukose, ir dėl to kreipiasi į chirurgus.

Kita priežastis – visuomenės spaudimas. Žiniasklaida ir reklama nuolat pabrėžia jaunystės, plonos talijos ar nepriekaištingos odos svarbą. Visa tai formuoja įsitikinimą, kad žmogaus vertė priklauso nuo jo išvaizdos. Kūno dismorfinis sutrikimas dažnai sukelia depresiją, nerimą, netgi mintis apie savižudybę.

Kaip spręsti šią problemą?

• Psichoterapija – kognityvinė elgesio terapija yra vienas efektyviausių metodų, padedančių pakeisti iškreiptą požiūrį į savo išvaizdą.

• Psichiatrinė pagalba – kai kuriais atvejais skiriami medikamentai, mažinantys nerimą ar depresijos simptomus.

• Savivertės ugdymas – mokymasis priimti savo individualumą, o ne aklai siekti standartų.

• Socialinių tinklų ribojimas – kuo mažiau žiūrėsite į retušuotas, ištobulintas nuotraukas, tuo mažesnius neįmanomus lūkesčius sau kelsite.