Valdas Tutkus
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas
Kapčiamiestis – tai Lietuvos miestelis, apie kurį dar prieš kelerius metus mažai kas buvo girdėjęs. Galbūt daugiausia tie, kurie myli Lietuvos gamtą – Dzūkijos miškus, upes ir ežerus, tie, kurie norėjo praleisti kelias dienas nuostabios dzūkiškos gamtos apsuptyje.
Dabar jau sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie Kapčiamiestį ir nesvarstytų, ar šio nuostabaus Lietuvos kampelio žmonės turi teisę į savo nuomonę, ar ne. Būtų džiugu, jei dėl to nesinorėtų verkti.
Taigi – POLIGONAS.
Jau niekas nesiruošia klausti, klausytis ar diskutuoti. Pasak visokių kaunų, matulionių ir net kai kurių vadovų – poligonas bus. Viskas. Taškas.
Tačiau ar tikrai čia klausimas apie poligoną?
Istorija mus moko, kad didžiausi išdavikai ir parsidavėliai, kaip taisyklė, garsiausiai rėkia apie „meilę Tėvynei“ ir uoliausiai ieško priešų. Prisiminkime kad ir Kembridžo penketuką – garsiausius TSRS tarnybų agentus, ar Lietuvoje veikusius KGB bei GRU agentus. Kaip taisyklė, tai buvo „didžiausi Tėvynės mylėtojai“, o priešų jie ieškojo tarp tų, kurie labiausiai ir sąžiningiausiai dirbo Tėvynei.
Prisiminėme, kaip džiūgavome, kai buvo parduotos mūsų akcijos „Ignityje“, kaip staigiai „sueuropėjome“, pardavę „Mažeikių naftą“ ar uždarę Ignalinos AE, o kaip greitai pajutome nepakartojamą „nepriklausomybės“ jausmą, kai ne tik atsisakėme pigios, bet „diktatoriškos“ elektros, bet net laidus nukapojome.
Matyt, atskirai reikėtų paklausti: kuo susiję LRT, švelniai tariant, baisus auditas ir Monikos „žodžio laisvė“? Kas bendro? Kur dingo KAM šimtai milijonų, apie kuriuos klausia Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius?
Jau nekalbu apie, mano įsitikinimu, užvaldytą teisinę sistemą, kai teismai, kurie vykdo – arba turėtų vykdyti – teisingumą, nuteisia už veidą ar kūno kalbą. Atrodo, kad greitai neliks nė vieno laikinai nenuteisto Lietuvos patrioto. Pavyzdys – profesorius Povilas Gylys. Jei kas pamiršo, tai pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministras, asmeniškai prisidėjęs prie Rusijos kariuomenės išvedimo. Už ką? Nes kažkas nepatiko kažkokiai Aušrai?
Galėčiau ilgai ir nuobodžiai pasakoti, kaip dabartiniai neonacistiniai bolševikai -– manau, taip juos ir reikėtų vadinti – „kovoja“ už Lietuvą, už mūsų žmones, tradicijas, kultūrą ir tikėjimą. Tačiau svarbiausia suprasti, kad esmė nesikeičia. Keičiasi partijos, bet kryptis lieka ta pati.
Taigi – Kapčiamiestis.
Ar ne keista, kad visuomenei taip ir nebuvo pristatyti pagrįsti kariuomenės mokymo procesų vertinimai, esamų poligonų panaudojimo grafikai ir jų efektyvumas? Ar tikrai būtinas dar vienas poligonas? Ar buvo įvertinta žala gamtai ir kraštovaizdžiui? Ar tai atitinka mūsų Tautos interesus?
Kas pasikeitė nuo 2022 metų, kai ši teritorija KAM buvo pripažinta netinkama poligonui? Kodėl staiga prabilta apie būsimo poligono naudojimą kartu su Lenkijos kariuomene?
Klausimų – daug. Atsakymų – nėra.
Vietoje argumentuotos diskusijos pasirinktas kitas kelias. Visus, kurie drįsta klausti ar kelti abejones, čia pat neonacistiniai bolševikai apkaltina darbu Rusijai. Nieko naujo. Pasisakai už lietuvišką šeimą – dirbi Kremliui. Kvieti kelti Lietuvos vėliavas – „vatnikas“. Kalbi apie taiką ir žudynių nutraukimą – priešas. O jei dar paklausi, ar Lietuva turėtų garantuoti paskolas Ukrainai – tai jau „visiškas dugnas“.
Ar nieko neprimena? Pavyzdžiui, Kembridžo penketuko?
Kur jūs matėte, kad tikrieji išdavikai viešai prisipažintų apie savo tikruosius tikslus? Man neteko. Viskas vyksta atvirkščiai: tie, kuriems iš tiesų rūpi Tėvynė, žmonės, jų saugumas ir vaikų ateitis, kalba atvirai, kviečia diskutuoti. O tie, kurie kažkokiu būdu netikėtai praturtėja, tyliai perka „privatizuotų“ bendrovių akcijas ir neatstovauja Tautos interesams, garsiausiai rėkia apie meilę Tėvynei.
Todėl manau, kad problema – ne poligone ir ne Kapčiamiestyje. Ji daug gilesnė. Ir tik nuo mūsų priklauso, ar eisime toliau kaip avių banda, ar pagaliau pareikalausime atsakomybės iš prisidirbusių.
Man atrodo, kad Kapčiamiesčio poligono tema yra dirbtinai sukurta. Galimas jos tikslas – supriešinti Lietuvos žmones, suerzinti kaimynus, ir ji neturi nieko bendra nei su karių rengimu, nei su gynyba. Tuo metu, kai vyksta bevaisė diskusija dėl poligono, klausimai apie prapuolusius milijonus, LRT, demografiją, kultūrą ir tradicijas pasitraukia į antrą planą. Patogu.
Gal pagaliau suprasime, kad nesvarbu, kas valdžioje – konservatoriai ar socdemai? Ar tikrai jie valdo? Ar neatėjo laikas kitiems – tikriems?
Aš nebijau nei klausti, nei kalbėti. Ar dėl to nukenčiu? Taip. Ar matau kitą kelią Lietuvai? Taip. Ar matau kitą kelią sau? Ne. Todėl ir kviečiu neabejingus Lietuvos žmones pabusti.
Mes esame didinga Tauta. Atėjo laikas tą didybę susigrąžinti – atimti ją iš tų, kurie ją pamynė ir iškeitė į turtus, vilas bei sklypus. Pradėkime reikalauti atsakomybės, o ne gražių žodžių ir pažadų. Kaip rodo praktika – jie nieko verti.
