- Reklama -
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. KK nuotr.

Po užsitęsusių derybų gruodžio 12 d. šalims pavyko patvirtinti istorinį teisiškai privalomą visuotinį klimato kaitos susitarimą, kuris apims 195 išsivysčiusių ir besivystančių šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus.

Ambicingas ir subalansuotas susitarimas yra pirmasis XXI amžiaus daugiašalis susitarimas, kuris nustato globalių veiksmų planą siekiant išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių, ribojant pasaulinės temperatūros didėjimą. Bus siekiama, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2°C ir būtų siekiama 1,5°C, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu (1750 m.)

Paryžiaus klimato kaitos susitarimas – tai dvidešimties metų tarptautinių derybų rezultatas. Atsižvelgiant į ribotą šalių dalyvavimą Kioto protokole ir tai, kad 2009 m. Kopenhagoje susitarimas nebuvo pasiektas, ES, atlikdama tarptautinėse klimato kaitos derybose lyderės vaidmenį, telkė besivystančias ir išsivysčiusias šalis ambicingam visuotiniam klimato kaitos susitarimui patvirtinti, kurio rezultatas – visuotinis Paryžiaus klimato kaitos susitarimas.

„Paryžiaus susitarimas siunčia aiškų signalą visų šalių politikams, pramonei, investuotojams, kad finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo daug anglies dioksido emisijų išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui draugiškas – švarios energijos, atsinaujinančių energijos išteklių, didelio energetinio efektyvumo, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimą“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Naujame klimato kaitos susitarime pavyko įtvirtinti ES ir Lietuvos pagrindinius tikslus: visų šalių įsipareigojimus imtis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmų, ilgalaikį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, užmojų padidinimo kas penkerius metus mechanizmą, skaidrumo nuostatas dėl įsipareigojimų vykdymo. Susitarime įtvirtintos ir solidarumo nuostatos, pagal kurias išsivysčiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, pagal konvencijoje įtvirtintus įsipareigojimus teiks finansinę paramą besivystančioms šalims. Besivystančios šalys taip pat paragintos savanoriškai prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo.

Lietuva kartu su kitomis šalimis prisijungė prie komunikato, raginančio imtis veiksmų palaipsniui atsisakyti subsidijų iškastinam kurui ir Anglies sankaupų didinimo kasmet 0,4 proc. dirvožemyje deklaracijos.

Paryžiaus susitarimas – ne tik laimėjimas Europai, vykdančiai ambicingą klimato kaitos politiką ir siekiančiai išsaugoti jos pramonės konkurencingumą trečiųjų šalių atžvilgiu, bet ir laimėjimas pasauliniu mastu. Taip bus siekiama stabdyti klimato kaitą, gerinti oro kokybę, saugoti žmonių sveikatą, mažinti skurdą, apsirūpinti maistu ir geriamojo vandens ištekliais, išvengti nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių dėl žmonių migracijos ir kt.

AM inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!