Antstoliai: kas jie – skolininkų tramdytojai ar …?

18
14
- Reklama -

sxc.hu nuotr.

Valstybinių teismų sprendimus vykdančios privačios struktūros ne tik pažeidžia teisės į asmens privatų gyvenimą, bet ir palieka be pragyvenimo šaltinio, paverčia skolininkus bedarbiais.

Anksčiau valstybės struktūros statusą turintys antstoliai negalėjo sau leisti savivaldžiauti, nustatyti savo kainoraščių, terorizuoti asmenis, pažeisti teisę į privatų gyvenimą.

Tačiau suteikus jiems privatininkų praktiką, įsiskolinę asmenys neteko ne tik teisės į privatų gyvenimą, bet ir praranda dėl to darbą, netenka pragyvenimo šaltinio.

Nors antstolių rūmai tikina, kad su pavaldžiomis tarnybomis galima susitarti, taip nėra. Vos gavę teismo nurodymą išieškoti nurodytą sumą, antstoliai įjungia jiems pelną nešantį „skaitliuką“ ir reikalauja sumokėti neįtikėtinas sumas.

„Skaitliukas“ negailestingas

„Įdomu, kaip galima reikalauti sumokėti už vykdymo išlaidas, jeigu įsiskolinęs asmuo ir taip yra skolininkas. Kaip galima iš nepriteklių kenčiančio asmens atimti tai, ko jis neturi?“ – stebėjosi jau kelerius metus su antstolių savivale kovojantis vilnietis Pavel Stockij.

Pasak vyriškio, dėl antstolių veiksmų jis jau neteko kelių darbų, teko kentėti nuo paskalų: „Kodėl kažkokia buhalterė turi teisę žinoti, kaip, kam ir kodėl įsiskolinau, skleidžia paskalas, mokina gyventi. Be to, daugelis darbdavių tiesiog nenori turėti reikalų su tokiais asmenimis ir į darbą nepriima. Tai kam naudinga tokia agresyvi veikla, juk asmuo lieka be pajamų, o antstoliai praranda galimybę gauti nors menkų įmokų“.

Neteko darbo

P. Stockij neteko darbo po to, kai antstoliai ėmė atakuoti jo darbovietę: „Darbdaviams tai nepatiko, mat teko užsiimti nereikalingais skaičiavimais, kas gaišino buhalterijos darbą“.

Vyriškio nuomone, antstoliai turėtų būti sudominti gauti kuo daugiau pajamų, o ne kišti pagalius į ratus ir visokeriopai kenkti skolų mokėtojams.

„Nejau neįmanoma sudaryti grafiką ir viską sutvarkyti taikiai? Tačiau taip nėra. Jeigu vykdymo raštas išsiųstas į darbovietę, tuomet gali rašyti prašymą išeiti. Blogina padėtį ir tai, jog nenorima nuimti arešto nuo sąskaitų, tad atlyginimas eina nežinia kam ir kur“, – svarsto P. Stockij.

Įdomiausiai, pastebi vyriškis, nors darbovietė atskaito antstoliams reikiamą sumą, banko sąskaitose ji nekinta ir lieka tokia pat: „Visose bankuose ta pati suma. Jokios ataskaitos niekas nesuteikia. Net budrusis Creditinfo informuoja tik apie skolas, o kiek jau sumokėta – nė žodžio. Labai keista. Susidaro įspūdis, kad teisus tik antstolis“.

Nepriima jokių kompromisų

Veiklos skaidrumo, anot pašnekovo, antstoliams tikrai stinga, mat P. Stockij negauna jokių ataskaitų, informacijos, kiek sumokėta, koks yra likutis.

Nors antstoliai ragina prasiskolinusius asmenis prašyti supažindinti su duomenimis apie mokėjimus, informacijos stinga.

„Kartais atrodo, kad antstoliai, kaip ir skolų išmušinėtojai, veikia vadovaujantis banditų įstatymais – naikink, kol nevėlu. Tokiais metodais tik nusikaltėliai veikia, kai reketuojama sumokėti už nieką“, – mano P. Stockij.

Anot skolininko, stebina ir antstolių įkainiai tik už tai, kad jie surenka reikiamus popieriukus: „Net neįstengia paieškoti, kur rasti asmenį, pasikalbėti su juo. Toks įspūdis, kad jie yra visuomenės tramdytojai ir jiems nėra jokių ribų ar stabdžių“.

Kišasi visur

Antstoliams suteikta teisė naudotis Sodros duomenimis, tad kiekvienas prasiskolinusio asmens žingsnis yra sekamas. Sužinoję, kad asmuo įsidarbino ir gauna vos penkis šimtus litų atlygį, it maitvanagiai užpuola darbdavius.

„Mums tai nepatinka. Stengiamės atsikratyti tokiais darbuotojais, nes tai yra nepatogu. Net nepriimame į darbą tų asmenų, kurie turi reikalų su antstoliais“, – tikina vienos sostinės įmonės vadovas.

Anot jo, baiminasi, kad stabdžių neturintys antstoliai gali areštuoti ir įmonės turtą: „Nieko negalime žinoti, juk įstatymų sergėtojams suteikta itin daug teisių. Jeigu jie vaiką iš namų rauna, tai ką kalbėti apie kitą turtą“.

Tačiau nepatenkinti ne tik darbdaviai, bet ir darbo biržos atstovai. Anot jų, antstoliai nesibodi atimti dalį sumos net iš bedarbio menkos pašalpos. Dabar antstoliai turi teisę atimti iki 70 procentų atlyginimo. Jeigu gauni mažiau minimumo – net dvidešimt procentų nubyra antstoliams.

STT iniciatyva neprigijo

Pernai gruodį Specialiųjų tyrimų tarnyba pasiūlė įpareigoti antstolius deklaruoti privačius interesus, tačiau STT iniciatyva žlugo įsikišus Vyriausybei, kuri yra įsitikinusi, kad antstoliai papildo biudžetą nemažomis sumomis.

Tačiau nesant skaidrumui jų veikloje vargu, ar yra kontroliuojamos jų pajamos. Kalbama, kad kai kurie antstoliai neskelbia varžytinių tyčia, o susitarę su Nekilnojamojo turto agentūroms perleidžia pusvelčiui parduodamus butus, vėliau gaudami solidžius komisinius, kurių niekur nedeklaruoja.

Kartais kyla įtarimų, kad iš butų išnešami daiktai taip pat dingsta, o vėliau būna parduodami trigubai brangiau.

Taigi, kas yra antstoliai?

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą