Popierinės žiniasklaidos žlugimas ir bandymas apmokestinti Google

2
6
- Reklama -

Vokietijos politikai pasiryžo priskirti Google autorinių teisių mokestį, už straipsnius, kurie bus randami šioje paieškos sistemoje

Metai iš metų Vokietijos žiniasklaida atrodė itin stipri, ypač lyginant su pasaulio žiniasklaida, kur ypač krizės metais vienas po kito krito vietiniai tradicinės žiniasklaidos gigantai. Tačiau pastarosiomis savaitėmis krito net keli garsūs šalies laikraščiai. Paskutinis iš jų buvo penktadienį bankrutavęs Financial Times Deutschland. Tai lėmė susirūpinimą dėl popierinės žiniasklaidos eros pabaigos. Tačiau įdomiausia, jog laikraščių žlugimo akivaizdoje kaltininkų ieškoma tarp interneto paieškos sistemų savininkių.

Iki šiol Vokietijos spausdintų naujienų rinka atrodė pati stabiliausia bene visame pasaulyje. 333 skirtingų pavadinimų laikraščiai visos šalies mastu, taip pat vietiniai ir regioniniai laikraščiai – visa tai buvo tradicinės žiniasklaidos stabilumo simbolis. Financial Times Deutchland buvo itin gerbiamas laikraštis, todėl tokia jo gyvavimo baigtis daug kam buvo netikėta ir netgi privertė prabilti apie popierinės žiniasklaidos baigtį.

Mirštant popierinei žiniasklaidai kai kas nori uždėti apynasrį elektroninėms informacijos paieškoms priemonėms. Pavyzdžiui, apmokestinti Google ir kitas informacijos paieškos priemones. Vokietijos politikai pasiryžo priskirti Google autorinių teisių mokestį, už straipsnius, kurie bus randami šioje paieškos sistemoje. Norimą, jog šis paieškos generatorius susimokėtų už kiekvieną straipsnio pavadinimą matomą Google News sistemoje. Žinoma, apmokestinti būtų ir Google analogai, tačiau iš esmės toks pasiūlymas vadinamas žiniasklaidos kova prieš Google. Anksčiau panašius siūlymus teikė Italija, Prancūzija, Austrija ir Šveicarija, tačiau niekas neįdrįso to įgyvendinti. Google yra vienas iš trijų brangiausių prekinių ženklų, todėl akivaizdu, jog norima gauti iš jo naudos.

Naujienų tinklapiai nereikštų pretenzijų, jeigu naudodamiesi Google skaitytojai užeitų tiesiai į jų puslapį, tačiau sumanymo šalininkai teigia, jog daug reklamos Google parduoda vien publikuodamas straipsnių antraštes ir ištraukas. Pats Google į tokias pretenzijas atsako taip – kas mėnesį į naujienų puslapius skaitytojus jis nukreipia 4 milijardus kartų, ir 75 proc. iš jų įeina į paieškos sistemoje randamus straipsnius. Be to, patys naujienų puslapiai gali pažymėti nustatymus, jog jų straipsniai nebūtų randami Google, tačiau vargu ar atsirastų bent vienas žymesnis naujienų puslapis, kuris tam ryžtųsi, ypač galimo bankroto akivaizdoje.

Tiesa, tam ryžosi per 150 Brazilijos naujienų portalų, norėdami gauti dalį Google pelno. Jie atsisakė paieškos Google News srityje, tačiau išliko pagrindinėje paieškoje. Tačiau dėl to lankytojų srautas paieškos sistemoje sumažėjo vos 5 proc., todėl akivaizdu, jog nepatirdamas didelio nuostolio šioje kovoje laimi Google. Netgi žiniasklaidos magnatas Murdock po dviejų metų pertraukos paskelbė, jog vėl grįžta į Google News paieškos sistemą.

Visgi apmokestinimo trokštantys žiniasklaidos atstovai toliau teigia, jog autorių teisės toliau yra jų pusėje. Bylą neseniai laimėjo ir Belgijos naujienų portalų grupė, kuri dėl tų pačių sistemoje matomų straipsnių ištraukų buvo padavusi Google dėl autorių teisių pažeidinėjimo.

Visgi tokias kalbas paaštrino ne internetinės, o tradicinės žiniasklaidos nuopuolis, dėl kurio vargu ar būtų galima kaltinti Google. Lyginant su 2007 m. popierinės žiniasklaidos reklamos kaina smuko 47 proc. Akivaizdu, jog tai didelis smūgis tradicinės žiniasklaidos pelningumui. Nors spausdintinė reklama vis dar išlieka brangesnė, kadangi atrodo solidesnė. Tačiau skirtumas ir toliau traukiasi.

Netgi jei Google ir sutiktų mokėti už kiekvieną straipsnio antraštę, vargu, ar tai išspręstų žiniasklaidos problemas. Janas Malinovskis, Europos Tarybos žiniasklaidos ekspertas, ironiškai vertina tokias tradicinės žiniasklaidos kovos už išlikimą priemones. Jis teigia, jog toks apmokestinimas atrodo taip pat absurdiškai, lyg kas nors bandydamas išsaugoti rankraščių populiarumą būtų bandęs apmokestinti Gutenbergą ir jo išradimą naudojusius spaustuvininkus.

Ta pati žiniasklaida turėtų išmaniai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis, o ne kovoti prieš jas, kadangi komunikacijos technologijų pažangos nepaneigsi. Taip pat gali būti, jog gelbėdamiesi iš tokios padėties internetiniai puslapiai tiesiog apmokestins prieigą ir savo straipsnių skaitymą. Amerikoje praeitais metais padvigubėjo mokamų naujienų portalų. Kad ir kaip tai skaudu būtų skaitytojams, tačiau tai bent jau atrodo logiškiau negu Google apmokestinimas.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą