Tilžės aktas

12
12
- Reklama -

Kodėl neskelbiame apie Potsdame sutartą tarptautinę konferenciją Mažosios Lietuvos statuso atstatymui?

Tik tiek ir beliko iš mūsų brolių…

Šiandien Mažojoje Lietuvoje įsikūrusi okupanto karinė bazė grasina visai Europai, o tų, kurie kelis šimtmečius gynė Vakarus nuo Rytų ordų, beliko vos 1 %, dabar Karaliaučiaus sritimi vadinamoje teritorijoje. Visai kaip Amerikoje indėnų, suvarytų į rezervatus… Ir tai demokratijos citadele vadinamuose JAV, bei čia – išgirtoje ES?! Ir jokio skirtumo tarp pasekmių.

Jau trečią kartą kaip Lietuva neištiesia pagalbos rankos savo broliams, ant pražūties krašto stovintiems ir pagalbos prašantiems. Tai Prūsus apleidome ir net desperatiško Herkaus Manto sukilimo neparėmėme. Ir nebeliko puikios etninės grupės baltų tarpe…

Antrą kartą pakilo Mažoji Lietuva, kaip ir Didžioji Lietuva su Tilžės Aktu, prašydama priglausti juos jei ne prie širdies, tai nors prie būrio… Bet… Lietuva pasitenkino Klaipėdos kraštu ir dėl Mažosios Lietuvos Europoje durų nebevarstė… Krašte įsikūrė kito, bet ir vėl okupanto karinė bazė.

Kol du okupantai pjovėsi dėl svetimos žemės, turto ir vergų, Baltijos tautos tirpo… O karo pabaigoje nugalėtojas dar ir Genocidą žiaurų, net Azijoje negirdėtą įvykdė ir iki šiolei nei nubaustas, nei pasmerktas, nei iš teritorijos neišvytas – pasiliko! Ir vėlei buvo pratylėtas Fuldos akto reikalavimas – juk nugalėtojas neteisiamas!!!

O juk buvo galimybė ir ne viena išprašydinti tautžūdį iš baltų žemės. Bet… ne lietuviškos kilmės vadas mąstė savo kilmės naudai, o ne baltų žalai atstatyti… Juk okupantui prisipažinus Molotovo – Ribentropo paktą neteisėtu, galėjo, o ir turėjo būti atstatytas ir Mažosios Lietuvos priglaudimas prie Didžiosios Lietuvos!

Bet ir šiuo klausimu nepraleista proga patylėti.

Tai dabar ir gyvename kaip replėse iš dviejų pusių buvusių okupantų suspausti. O vietoj atsakomybės už Genocidą – dar ir privilegijų užsilikę kolonistai reikalauja!!!

Nepaisant teisinio pagrindo, politinių nuostatų, deklaracijų bei eilės tarptautinių renginių, Mažoji Lietuva taip ir liko nedemilitarizuotu, nedekolonizuotu ir Lietuvai neperduotu Kaliningrado kraštu. Tikroji baltų krašto suverenė – Lietuva – ir vėlei nedaro jokių pastangų civilizuotai atstatyti istorinį teisingumą, bent jau pasinaudojant pirmininkavimo ES galimybėmis. O jos didelės!

Jei šiuo metu Vilniuje buvo pravestos vaisingos derybos dėl kelių posovietinių respublikų galimybių įstoti į ES, tai dėl mažučio žemės plotelio prie Baltijos jūros – tiesiog privalėjome pakovoti!

Ir vėl, ir šį, jau ketvirtą kartą, Didžioji Lietuva neištiesė rankos savo broliams prūsams, sembams, natangams, lietuvninkams. Nors tai ir ne germanų, ne slavų, o grynai baltų žemė – nuo neatmenamų laikų, todėl tegali priklausyti vien Lietuvai.

Nepriklausomybę išsikovojo Lietuva. Tapo pripažinta pasaulyje, o ES ir pagerbta – pirmininkaujame visai Sąjungai!!! Tai kodėl net neskelbiame apie Potsdame sutartą tarptautinę konferenciją Mažosios Lietuvos statuso atstatymui?! Argi nežinome, kad esame už daug ką skolingi kaimynams?

Juk Mažoji Lietuva – tai Lietuviškos spaudos, pirmųjų knygų, raštijos ir literatūros gimtinė. Būtent šis kraštas davė ir Donelaitį, ir Vidūną, ir daugelį kitų iškilių, bet jau užmirštų asmenybių.

Pažymėtina, kad net gi laikinai dar valdanti Mažosios Lietuvos teritoriją, Rusijos federacija prašo ES pagalbos, kad išvengti krašto politines ir ekonomines izoliacijos! Tai kodėl Lietuvai pirmininkaujant ES, nepradėti nuo Potsdame įtvirtinto „laikinumo“ sąvokos termino ir pasekmių svarstymo?! Ir pabaigti labai logišku Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos sprendimu?

Taip būtų įvykdyta Genocido sunaikintos tautos valia, istorinis teisingumas ir išpirkta Lietuvos kaltė už laiku nesuteiktą pagalbą broliams.

Bet mes ir šito nepadarėme. Nors galėjome. Netgi privalėjome. Ir vėl gi dėl ne lietuviškos kilmės vadovo, visai kitokio požiūrio į baltų problemas.

Beveik iš milijono buvusių Mažosios Lietuvos gyventojų okupuotame „Kaliningrado“ krašte išliko ir tebegyvena apie 10 – 45 tūkstančiai lietuvių. Kokioje dvasinėje aplinkoje jie gyvena akivaizdžiausiai iliustruoja toks barbariškas faktas, kad net kapinės išniekinamos okupantų, laidojant saviškius į senbuvių kapavietes ir perrašant net antkapių įrašus savo vardu!!!

Ar dar kur nors Pasaulyje kas nors panašaus buvo?!

Tačiau viltis miršta paskutinė – Mažosios Lietuvos reikalų taryba su Karaliaus Mindaugo ir Šaulių 10 – ja Rinktine 28 lapkričio surengė vakarą Vilniaus karininkų Ramovėje, skirtą Tilžės akto paskelbimo 95 – sioms metinėms pažymėti. Buvo ir Seimo nario N. Puteikio sveikinimo žodis ir keli pranešimai, ir meninė programa. Ir kol neužmiršome savo brolių prūsų, tol jie vis dar gyvi.

Juo labiau, kad Klaipėdoje grupelė Prūsijos dailės mylėtojų įkūrė draugiją „Nydden“, kuri surado ir sukaupė stebėtinai turtingą dailės kurinių rinkinį, sudarantį apie 1 000 tapybos ir grafikos darbų, reprezentuojančių apie 300 nūnai žuvusių dailininkų! Tai jau nebe skausminga politika, bet žmogiški jausmai, širdingumas.

Taigi, prūsai tegu tik mūsų širdyse – bet dar gyvi.

Jonas Česnavičius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą