Ekonomistų klubas: „Šiandien šalyje ne finansų, o valdymo krizė”

19
4
- Reklama -
„Vyriausybė dažnai pasiteisina posakiu: kas nedirba, tas neklysta, bet tokiu požiūriu dažnai dangstoma kompetencijos ir profesionalumo stoka, eksperimentuojama žmonių likimais, nežinant, kuo tai baigsis”, - kalbėjo prof. K. Prunskienė, Pirmoji Premjerė, savo vadovaujamą Ministrų kabinetą būrusi ne politinės priklausomybės, o žinių ir pasirengimo kriterijais.

Ekonomistų klubas, vienijantis žymiausius šalies ekonomikos teoretikus ir praktikus, Mokslų akademijoje surengė apskritojo stalo diskusiją „Verslo situacija ir įmonių bankrotas”. Prof. Kazimieros Prunskienės vadovaujamas klubas pakvietė keletą pranešėjų – Ūkio ministerijos Įmonių bankroto valdymo departamento direktorių Virginijų Narvilą ir Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentą Rimvydą Veličką, diskusijose aktyviai dalyvavo ūkio viceministras Gediminas Rainys, Verslo darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, kiti klubo nariai ir svečiai. „Konferencijos tikslas ne tik diagnozuoti įmonių nemokumo ir jų bankroto situaciją, išanalizuoti priežastis bei pasekmes, bet ir ieškoti priemonių ir galimybių šiems negatyviems procesams stabdyti”, – pradėdama konferenciją kalbėjo prof. K. Prunskienė.

Daugėja ir tikrų, ir tyčinių bankrotų

„Naktinė” valdžios inicijuota mokesčių reforma sukėlė verslo griūtį – kaip ir buvo galima tikėtis, pasipylė bankrotai. Labiausiai nukentėjusios sritys: statyba, prekyba bei apdirbamoji pramonė, atspariausias krizei pasirodė esantis žemės ūkis. Nemažai verslininkų ne vien tik nebepakeldami skolų naštos ryžtasi tyčia numarinti įmones, netrukus registruoja naujas ir tęsia ankstesnę veiklą. Anot R. Veličkos, būdai, kaip tai padaryti daugeliui puikiai žinomi, o įrodyti specialiai sukėlus bankrotą beveik neįmanoma. Prieš įmonės likvidavimą neretai spėjama atskirti didžiąją dalį turto, tad kreditoriams atgauti turtą daugeliu atveju lieka tik labai miglotos galimybės. „Statistika rodo, kad iš visos bankrutavusios įmonės turėjo 9 milijardus litų skolų, deja, grąžinta buvo tik 900 milijonų litų, taigi vos dešimtadalį”, – konstatavo R. Velička.

Smulkusis verslas – nuošalėje

Apskritojo stalo dalyviai konstatavo nemažai Bankroto ir Restruktūrizacijos įstatymų trūkumų. Šalyje susiklostė ydinga praktika, ypač skaudžiai kertanti smulkiajam verslui. „Pavyzdžiui, didelė bendrovė, turinti šimtus milijonų litų apyvartą, smulkiam verslininkui skolinga 50 000 litų. Dėl tokios sumos teismas bankroto bylos nekelia, nes bendrame stambios kompanijos balanse tai sudaro mažą dalį, tokiu būdu neretai mažieji prieš savo valią tampa stambiųjų kreditoriais. Sąžiningai uždirbę pinigus, jie niekaip negali sulaukti teisėto atlygio, verslas sužlugdomas”, – kalbėta Ekonomistų klube.

Nemažai bankrotų sukelia ir vėluojantys valstybės, savivaldybių ar savivaldybių įmonių atsiskaitymai: „Mokesčius verslininkui privalu mokėti dienų tikslumų, tuo tarpu, pati valstybė neretai delsia atsiskaityti ištisus mėnesius. Verslas nebeturi apyvartinių lėšų ir yra pasmerkiamas sunaikinimui.

Diskusijos dalyvių nuomone, neracionaliai ir verslui nenaudingai sudėliojama ir kreditorių eilė bankroto atveju: pirmiausia privaloma atsiskaityti su darbuotojais, tuomet su valstybinėmis institucijomis ir tik galiausiai su verslo įmonėmis. Žinant statistiką, tikimybė susigrąžinti skolą daugeliui verslininkų taip ir lieka miražas.

„Požiūris, jog verslas – blogis, Lietuvoje vis dar gajus. Niekaip nesuvokiama, kad tik nuo verslo sėkmės priklauso ir pačios Vyriausybės, ir visos valstybės sėkmė”, – kalbėjo profesionalūs ekonomistai.

Nemažai dėmesio skirta ne tik verslui, bet ir fizinių asmenų bankrotui. Dauguma dalyvių sutarė, jog valstybei žengiant šį žingsnį būtina apsaugoti žmones nuo turto praradimo ir įsiskolinimo iki gyvos galvos.

Kompetencijos krizė

Apibendrindami diskusiją Klubo nariai bei svečiai pabrėžė vadybinio profesionalumo stoką tiek valdžioje, tiek iš dalies ir pačiame versle, o tai ir esanti pagrindinė visų bankrotų priežastis. „Vyriausybė dažnai pasiteisina posakiu: kas nedirba, tas neklysta, bet tokiu požiūriu dažnai dangstoma kompetencijos ir profesionalumo stoka, eksperimentuojama žmonių likimais, nežinant, kuo tai baigsis”, – kalbėjo prof. K. Prunskienė, Pirmoji Premjerė, savo vadovaujamą Ministrų kabinetą būrusi ne politinės priklausomybės, o žinių ir pasirengimo kriterijais.

„Akivaizdu, kad kartais kompetencijos trūksta ir pačiam verslui. Paklausi vadovo apie įmonės balansą, o jis iš karto siunčia pas buhalterę, pats negalėdamas pakomentuoti veiklos rodiklių. Tokiai įmonei perspektyvų išgyventi nedaug”, – kalbėjo R. Velička.

„Laimės tos šalys, kuriose Žinių ekonomika bus ne tik skambios frazės, bet iš tiesų prioritetinė sritis”, – apibendrino prof. Renaldas Gudauskas, pirmą, bet atrodo ne paskutinį, kartą apsilankęs Ekonomistų klube.

2009-06-04

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą