Lietuva aklai pasiduoda Europos Komisijos spaudimui

4
2
- Reklama -
Europarlamentaras Gintaras Didžiokas (Seimo archyvo nuotr.)

Ir taip sunki Lietuvos ekonomikos būklė gali dar pablogėti, jei Lietuvos vyriausybė ir toliau tik aklai vykdys Europos Komisijos nurodymus, o ne gins valstybės interesus. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento narys, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vicepirmininkas Gintaras Didžiokas.

„Praėjusią savaitę pradėdama perviršinio deficito procedūrą, Europos Komisija neatsižvelgė į dabartinius ekonomikos rodiklius ir priežastis, o rėmėsi 2008 metų duomenimis. Tuo tarpu ES Stabilumo ir augimo paktas, kuriuo savo poziciją grindžia Europos Komisija, numato, kad atsižvelgiant į ekonomines sąlygas galima taikyti išimtis dėl biudžeto deficito perviršijimo“, – sako G.Didžiokas.

Europos Komisija (EK) konstatavo, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas pernai siekė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršijo Stabilumo ir augimo pakte numatytą 3 proc. BVP ribą. Pasak EK, Lietuvos fiskalinis deficitas pernai buvo gana artimas bazinei ribai, tačiau jo negalima laikyti išimtiniu ir laikinu.

EK pranešime sakoma, kad Lietuvos fiskalinės padėties pablogėjimą pernai daugiausia lėmė į ekspansinė fiskalinė politika ir, kiek mažesniu mastu, mažesnės biudžeto pajamos, kurioms įtakos turėjo ūkio plėtros lėtėjimas antrąjį pusmetį.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo, Lietuvos BVP pernai dar augo 3 proc., todėl 3 proc. BVP fiskalinio deficito ribos viršijimas negali būti laikomas išimtiniu. Atsižvelgiant į EK pavasario prognozes, kuriose pateikti deficito 2009 ir 2010 metais įverčiai, biudžeto deficito perviršis negali būti laikomas laikinu.

„Akivaizdu, kad tai požiūrio ir Pakto straipsnių traktavimo reikalas. Paktas nebuvo kuriamas krizės akivaizdoje. Todėl skaityti Pakto paraidžiui šiuo metu nėra teisinga. 2005 m. patikslintame Pakte nustatyta, kad teikiant rekomendacijas dėl koregavimo tempo galima atsižvelgti į ekonomikos būklę. Mano supratimu, tai yra galimybė pažvelgti giliau ir net įvertinti išorines priežastis bei tam tikrų įvykių padarinius. Lietuvos BVP augimas šiais metais jau yra neigiamas, ir tai – dar vienas argumentas“, – tvirtina G.Didžiokas.

Apie būtinybę, kad Stabilumo ir augimo paktas būtų taikomas lanksčiai praėjusią savaitę kalbėjo ir Europos Komisijos narys Joaquinas Almunia, atsakingas už ekonomikos ir pinigų politiką.

„Labai svarbu, kad Stabilumo ir augimo paktas būtų taikomas lanksčiai – tokia galimybė buvo numatyta 2005 m. – ir kad būtų kuriamas koregavimo planas, skirtas deficitui laiku ištaisyti ir skolai sumažinti. Tai svarbiausia siekiant išlaikyti valstybės finansų tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu“, – sakė J.Almunia.

G.Didžioko teigimu, Europos Komisija, pateikdama savo prognozes ir siųsdama įvairius perspėjimus, darė spaudimą nacionalinėms vyriausybėms. Tai galėjo paveikti Lietuvos vyriausybę patvirtinti veiksmus, kurie ne tik kad nepadėjo, bet dar labiau pakenkė šalies ekonomikai ir padėtį tik pablogino. Pasak europarlamentaro, jei Lietuvos vyriausybė, bijodama EK, toliau tik aklai ribos biudžeto išlaidas, neatsižvelgdama į didėjantį nedarbą, krintančia gamybą, pardavimų apimtis bei vartojimą, šalies ekonomika smuks į dar gilesnę duobę.

„Lietuvos valdžia turi aiškiai pasakyti Europos Komisijai, kad ekonominį nuosmukį sukėlė ne Lietuva, ne Lietuvos bankai bankrutavo, ne Lietuvos žmonės lobo iš finansinių burbulų. Krizė atėjo iš Vakarų. Lietuva, jos ekonomika ir žmonės labai skaudžiai nukentėjo, bet nėra atsakingi už tai. Todėl mums reikia ne priekaištų ar spaudimo, bet didesnės pagalbos ir naujų instrumentų. Turime teisę patys pasirinkti tinkamiausią kelią išbristi iš sunkmečio, o ne aklai vadovautis Briuselio instrukcijomis“, – sako G.Didžiokas.

Jo teigimu Lietuvos valdžia privalo apsiginkluoti argumentais ir kovoti už Lietuvos interesus, kalbėtis su Europos komisija bei ieškoti palaikymo Europos Taryboje.

„Jei ji nesiims veiksmų ir negins mūsų interesų, smarkiai kris pasitikėjimas Europos Sąjunga. O turint mintyje artėjančius Europos Parlamento rinkimus, tai gali būti ypač žalinga, – sako G.Didžiokas. – Jei vyriausybė nesikreips su savo pozicija į EK, tą darys Europos Parlamento nariai“.

2009-05-25

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą