Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vyko traukiniu į Palemoną, kur šalia Kauno intermodalinio terminalo esančioje krovos aikštelėje stebėjo JAV 1-66 rotacinio bataliono karinės technikos atvykimą į Lietuvą bei nukrovimą.
Šalies vadovas Palemone su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė Lietuvos geležinkelių infrastruktūros vaidmenį užtikrinant karinį mobilumą ir pasiruošimą šalies gynybai, taip pat oro, jūrų, kelių ir geležinkelio infrastruktūros elementus, reikalingus NATO pajėgų atvykimui ir perdislokavimui.
„Kauno intermodalinis terminalas ir nauja europinės vėžės geležinkelio jungtis su pritaikyta karinės technikos nukrovimo platforma yra svarbus priimančios šalies pajėgumas sąjungininkų karinės technikos transportavimui ir tolesniam judėjimui sausumos keliais. Jis leis didinti NATO pajėgų dislokavimo Lietuvoje greitį ir karinį pasirengimą“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, svarbi ne tik tolesnė geležinkelių sąveika su karinio mobilumo pajėgumų plėtra. Geležinkelis turi tapti viešojo tarpmiestinio ir priemiestinio transporto stuburu: turi būti plėtojamas keleiviams patogus tinklas ir maršrutai, peronai ir traukiniai pritaikyti asmenims su negalia, o vieningu bilietu integruojami skirtingi keliavimo viešuoju transportu būdai.
Kelionės traukiniu metu Prezidentas su LTG vadovu Egidijumi Lazausku ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu aptarė Lietuvos geležinkelių plėtros perspektyvas, pagrindinius tikslus keleivių vežimo veikloje, vystomus infrastruktūros plėtros projektus bei galimybes padėti Ukrainai eksportuoti grūdus ir maisto produktus per Lietuvą.
„Lietuvoje jau veikianti europinė „Rail Baltica“ linija iki Kauno yra svarbi itin svarbi Ukrainos grūdams ir maisto produktams gabenti. Baltijos šalių uostai gali išgabenti iki 25 mln. tonų grūdų, bet tam, kad išnaudotume visus galimus infrastruktūros pajėgumus, reikia efektyviai veikiančio koridoriaus per Lenkiją“, – sakė Prezidentas.
Valstybės vadovo teigimu, Ukrainos grūdų eksporto klausimas ypač paryškino poreikį turėti vieningą geležinkelių standartą Vidurio Rytų Europoje. Didelių apimčių Ukrainos grūdų išvežimą į pasaulio rinkas riboja skirtingos vėžės geležinkeliai Ukrainoje, Lenkijoje ir kol kas Baltijos šalyse. Todėl būtina plėsti europinio standarto geležinkelį, „Rail Baltica“ turi kuo greičiau pasiekti ne tik Kauną, bet ir Vilnių, o per Panevėžį – ir Latviją.
