Šiandien Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės organizuotoje spaudos konferencijoje „Prostitucija: kaip užtikrinti teisingumą?“ buvo siekiama atkreipti dėmesį į socialinę problemą – prostituciją, kuri glaudžiai susijusi su prekyba žmonėmis, sutenerių veikla, vaikų išnaudojimu.
„Pirmiausia keliame klausimą, kaip užtikrinti teisingumą, kaip padėti moterims, užsiimančioms prostitucija, ir netgi vyrams, kurie vis dažniau įtraukiami į šią neteisėtą veiklą“, – sakė parlamentarė.
Pasak V. V. Margevičienės, matome, kad šia veikla Lietuvoje užsiima vis jaunesni žmonės, pasitaiko, kad ir 15-17 metų paaugliai. Dažnai tai būna netvirtų šeimų, patiriančių socialinę atskirtį, ekonominį, sociokultūrinį nepastovumą, emocinių sukrėtimų, nariai.
„Tokie jaunuoliai kartais gal nė neįsivaizduoja, kad gali turėti darbą savo valstybėje. Jiems pasiūloma vykti į užsienį, aiškinant, kad jie ten dirbs garbingą darbą ir užsidirbs. Vis dažniau išgirstame faktų, kad juos apgauna, būna priverčiami vagiliauti, o po to netgi verstis prostitucija. Kokia tokių vaikų ateitis? Mūsų visų: valstybės politikų ir tarnautojų pareiga – užtikrinti, kad šeimos jaustųsi saugios savo valstybėje“, – pažymėjo V. V. Margevičienė.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin, Dingusių žmonių šeimų paramos centro tarybos pirmininkė Ona Gustienė, asociacijos „Mouvement du Nid“ vadovė Claire Quidet ir asociacijos „Mouvement du Nid“ atstovas Eric Poncelet.
Švedijos ambasadorė pažymėjo, kad nuo 1999 Švedija įdiegė modelį prostitucijai pažaboti, kai baudžiamas šios paslaugos pirkėjas, o ne teikėjas. Prostitutės prilyginamos nukentėjusiųjų kategorijai ir joms teikiama įvairiapusė socialinė pagalba. Beje, prieš priimant šį įstatymą Švedijoje buvo patiriamas didelis pasipriešinimas, tačiau dabar matosi, kad įstatymai veikia efektyviai – prostitucijos mažėja.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro tarybos pirmininkė Ona Gustienė pabrėžė, kad reikia siekti pakeisti dabar galiojančius įstatymus ir nebausti prostitučių, o kriminalizuoti prostitucijos paslaugų pirkimą (taikyti Švedijos modelį). „Šiuo metu moterys ir vyrai (klientai) yra nelygioje situacijoje, nes baudžiamos tik moterys. Šiuo požiūriu Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje galioja tokie įstatymai. Tam būtina keisti Lietuvoje vyraujančias patriarchalines nuostatas ir mitus: „prostitucija – seniausia pasaulyje profesija, prostitucija – moterų pasirinkimas, prostitucija – tai moterų problema“ ir panašiai, o vyrai niekuo dėti“, – savo nuostatas išsakė O. Gustienė.
Jau prieš dešimtmetį valstybinės institucijos pripažino, kad 95 proc. prostitučių Lietuvoje kontroliuoja ir jas išnaudoja suteneriai. Dėl tokios padėties susidaro uždaras ratas: prostitutės būna įvarytos į kampą ir neturi jokios galimybės ištrūkti, nes jas baudžia teisėsauga, dažnai jų ieško net keli antstoliai, o suteneriai savo ruoštu reikalauja grąžinti tūkstančius, todėl prostitutės neturi kitos išeities kaip tik likti prostitucijoje ir bandyti atiduoti tas skolas. Taip moteris būna įkalinta tarp sutenerių ir antstolių. Suteneriams tokia situacija labai palanki, nes žino, kad moterys bijo kreiptis į teisėsaugą. Ir tokiu būdu toliau klesti prekyba žmonėmis.
Iš kur ir kaip tokių paslaugų paklausa atsiranda, išsamius tyrimus yra atlikusi Prancūzijos asociacija „Mouvement du Nid“. Šios organizacijos atstovai spaudos konferencijoje perteikė sukauptą informaciją ir pažymėjo, kad sveikintina jau vien tai, jog apie prostitucijos problemą Lietuvoje garsiai kalbama.
V. V. Margevičienė pažymėjo, kad iš pradžių visuomenę reikia mokyti, o pažeidžiamoms grupėms – padėti. Jau sutarta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad būtų sukurta ilgalaikė strategija probleminėms šeimoms apsaugoti ir ugdyti, nes jos ir jų atžalos dažniausiai vyksta į užsienį dirbti netinkamą darbą.
„Pakeliui ateis ir įstatymai. Kovoti su prostitucijos problema vien tik įstatymais negalima. Turime ugdyti visuomenę, suteikdami savo vaikams didesnę emocinę brandą“, – apibendrino parlamentarė.
