Ligita Juknevičiūtė
Graikijoje ir bet kur, kur yra šilta, o viskas auga, žydi ir bujoja, tenka visiškai pakeisti supratimą apie prabangą. Tai, kas mums, šiauriečiams ir buvusiems tarybiniams žmonėms, atrodė prabanga, čia yra kasdienis dalykas. Saulė, jūra, vasara yra visada. Net žiemą bent kartą per savaitę oras būna kaip vasarą: mankštą visada darau balkone, tada išsimaudau jūroje, paguliu ant šiltų akmenų ir padėkoju Dievui už tai, kad nieko nereikia laukti. Apelsinų sulčių yra visada, tereikia jų nusiskinti nuo medžių šalia namų – ir prašom. Aišku, taip yra kaime, mieste gatvėse auga neskanūs vaismedžiai, kad niekas jų neskintų, pavyzdžiui, Atėnuose. Kainos tavernose irgi geros, tad bent kartą savaitgalį pasėdėti jose ir pavalgyti irgi jokia prabanga.
Skraido graikai po visas salas irgi, kiek žinau, nebrangiai, pavyzdžiui, iš Atėnų į Santorinį galima nuskristi kartais už 30 eur. Tai, dėl ko šiauriečiai ardosi visus metus – atostogų prie šiltos jūros, – pietiečiai ar kokia nors Afrika su Madagaskaru turi visada ir už dyką.
Nebrangi ir nuoma: butą ar namuką čia galima išsinuomoti už 250–500 eur mėnesiui, tiesa, jei kontraktas metams arba ne vasaros sezonu. Vasarą visi nori uždirbti ir prašo nuo 60 iki 180 eur už parą. Vanduo čia irgi pigus, niekas netaupo, graikai su guminėmis šlangomis plauna namus, terasas, balkonus kiekvieną dieną, taip nuplauna dulkes, druskas ir atvėsina namus.
Tiesa, elektra brangi, tad žiemą reikia turėti namus, kurie yra apšildyti ir turi židinį ar radiatorius, šildomus dyzeliu. Mūsų akmeninis namas šiltas, jei diena šilta, tai ir jis prišyla, tik vakare užkuriu ugnį, kad nebūtų drėgna ir būtų šilčiau. Tad kas iš esmės žmogui yra prabanga?
Manyčiau, didžiausia prabanga yra meilė. Mylėti ir būti mylimam. Jausmas, kad esi reikalingas. Išmintis ir suvokimas, kad be meilės niekas neturi prasmės. Dėl to ir mylime mes, kas ką ir kaip sugebame. Kas myli pinigus, kas kates, kas anūkus, kas kino žvaigždes, kas vyrą, kas žmoną, kas karą, kas taiką, kas darbą, kas valdžią, kas laisvę, kas tarnystę, kas adrenaliną, kas tylą, kas žinias, kas cepelinus, kas sportą, kas gulėjimą po palme, o kas tik save, kas yra visiškai normalu – tokius mus Dievas sutvėrė, tik įspėjo, kad viskas žmogui valia, tik ne viskas naudinga.
Svarbu tik to meilės objekto nesudievinti, pasiliekant erdvės ryšiui su Dievu, nes jei staiga tas žemiškasis objektas dingtų, vis tiek teks grįžti pas tą, kuris leidžia ir moko mylėti besąlygiškai.
Būkite visi mylintys ir mylimi, mokykimės mylėti, nes visa kita yra tik sąmoningo apsisprendimo ir pasirinkimo reikalas: jei ne šiandien, tai kažkada visi norai ir „prabanga“ tampa kasdieniu dalyku. Tik meilė niekada nesibaigia ir nenusibosta.
