Jonas Ivoška
Parlamentarui profesoriui Ignui Vėgėlei pasiūlius burtis bendram darbui, siekiant teisingesnės valstybės valdysenos, kuri užtikrintų tautos saugumą ir pažangą, pasigirdo balsų, kad tai grupelė naujų „gelbėtojų“, kurie, tariamai, neturi jokios reformų vizijos.
Tai akivaizdi netiesa, nes pertvarkos šalininkai gerai supranta, kad Lietuvoje baigiama išgyvendinti visas tiesioginės demokratijos formas. Piliečių teises procedūriškai įtvirtinus plebiscito srityje ir visuose valstybės viešuosiuose sektoriuose („valdžios šakose“), padėtis valstybėje iš esmės keistųsi.
Nedetalizuodamas daugelio siūlomų pokyčių, kuriuos galima rasti dalies pilietinės visuomenės šalininkų aprobuotame naujos LR Konstitucijos projekte, paminėsiu keletą procedūrinių priemonių, kurios, manytina, atskleis svarbesniuosius siekiamos valstybingumo pertvarkos požymius.
1. Pageidaujančių skelbti referendumą piliečių skaičių (Šveicarijos pavyzdžiu) sumažinti iki 50 000.
2. Teisėkūros sektoriuje („įstatymų leidžiamojoje valdžioje“):
a) nustatant pretenduojančių kandidatuoti į Seimo narius teisę, apriboti Seimo nario kadencijų iš eilės skaičių iki dviejų;
b) įvesti Seimo nario atšaukimo iš tautos atstovybės procedūrą, nustatant, kad atšauktąjį parlamentarą pakeičia konkuravęs su juo kandidatas, kuris po atšaukiamojo gavo daugiausia rinkėjų balsų ir siekia tapti Seimo nariu.
3. Vykdomajame sektoriuje („vykdomojoje valdžioje“) suteikti kiekvienam piliečiui teisę ginti viešąjį interesą ir pažeistas savo teises, įstatymu nustatyta tvarka traukiant teisminėn atsakomybėn bet kurį valstybės pareigūną.
4. Teisminiame sektoriuje („teisminėje valdžioje“) įvesti teismo aktų atitikties Konstitucijai kontrolę, sulyginant ją su Seimo, Prezidendo ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai kontrole, laikantis nuostatos, jog teisėjo pareigybė nedaro žmogų neklystančiu ar negalinčiu turėti korupcinių interesų.
Toli gražu tai ne visos reikalingos priemonės mūsų valstybingumo kultūrai pakelti ir civilizuotos visuomenės bendrabūvio darnai pasiekti.
