Artima, tolima Lenkija

4
25
- Reklama -

Sigitas Martinavičius. asm. albumo nuotr.

Lenkijoje tenka būti labai dažnai. Kaskart važiuodamas stebiuosi, kaip sparčiai Lenkija vystosi. Lenkija dabar ypatingai daug investuoja į naujų, labai kokybiškų, kelių statybas.

Lietuvai iš Lenkijos tikrai yra ko pasimokyti: Lenkijoje, minimalus mėnesinis užmokestis didesnis 40%, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 41%, vidutinė pensija – 79%, o prekių kainos mažesnės daugiau kaip 20% . Tuo tarpu BVP 1 gyventojui praktiškai vienodas.

Gyventojai Varšuvoje vidutiniškai uždirba 6 tūkst. zlotų, kituose miestuose – 4,3 tūkst. Kas ketvirtas dirbantis Varšuvoje kas mėnesį gauna daugiau nei 7 tūkst. zlotų atlyginimą.

Daugiausiai uždirba Varšuvoje gyvenantys ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Jų algų vidurkis siekia 6778 zlotus. Vroclave, Gdanske ir Poznanėje – 5 tūkst. zlotų.

Mokslų nebaigę ar baigę aukštesniąsias mokyklas darbuotojai gauna apie tūkstančiu zlotų mažiau, teturintys vidurinį išsilavinimą, vidutiniškai uždirba 3200 zlotų.

Vyrai uždirba daugiau už moteris, pavyzdžiui, Vroclave vidutiniškai vyras uždirba 5,2 tūkst. zlotų, o moteris – tik 4 tūkst. zlotų.

Lenkija – didžiausia Rytų Europos šalis, kartu su Lietuva 2004 metų gegužės mėn. įstojusi į Europos Sąjungą. Dydžiu prilygsta Italijai ir Vokietijai. Lenkijos gyventojų skaičius – apie 39 milijonai.

Lenkija – viena iš įtakingiausių ir svarbiausių šalių Vidurio ir Rytų Europoje. Tai – stabili demokratinė šalis, išsiskirianti įspūdinga istorija, nuostabiu kultūriniu paveldu ir išskirtinio grožio gamtos kampeliais.

Lenkijos ekonomika yra didžiausia Centrinėje ir Rytų Europoje iš visų Europos Sąjungos valstybių. Šalis 2009 m. vienintelė išvengė nuosmukio ir pademonstravo teigiamą bendrojo vidaus produkto prieaugį tarp visų ES narių – ekonomika kilo 1.6 proc.

Lenkijos ekonomika yra mažiau atvira, lyginant su kitomis regiono valstybėmis. Šalies eksporto dalis nuo bendrojo vidaus produkto sudaro apie 40 proc., todėl pasaulinė finansų krizė mažiau palietė Lenkijos ekonomiką nei į tarptautinę prekybą orientuotas valstybes. Žinoma, Lenkijos gamintojų prekėms konkurencingumą užsienio rinkose padėjo išlaikyti laisvai plaukiojanti nacionalinė valiuta.

Lenkija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Pagal produktų apyvartą Lenkija – 4-oje vietoje, o lietuviškos kilmės prekėms Lenkija – 6-ta didžiausia rinka.

Lenkijos makroekonominiai rodikliai:

BVP 576 mlrd. USD

BVP augimo tempas 2,7 %

Nedarbo lygis 10,3 %

Infliacija 2,3 %

Eksporto augimo tempas 6,2 %

Importo augimo tempas 6,7 %

Valstybės skola 55,4 % nuo BVP.

Kodėl Lietuva atsilieka nuo Lenkijos? Žinoma, esminė priežastis yra tai, kad Lenkijoje privatus sektorius vaidina lemiamą vaidmenį šalies ekonomikoje – dabar jis sudaro net 76 proc. BVP, be to, privačiame sektoriuje darbuojasi apie 74 proc. visos šalies darbo jėgos. Lietuvoje šis rodiklis – apie 55 proc. Lietuvoje viešasis sektorius yra labai išpūstas ir ne efektyvus. Lenkijoje vyrauja privatus ir kolektyvinis kapitalas. Deja, Lietuvoje kooperacija vyksta vangiai, valdžia neskatina smulkaus ir vidutinio verslo. Taip, kad turime ko pasimokyti iš Lenkijos.

Didelių skirtumų tarp lietuvio ir lenko aš nematau – mieli nuoširdūs žmonės, puikūs kaimynai, su mums artima virtuve, tik porcijos gerokai didesnės. Viešint Varšuvoje jautiesi, kad esi didmiestyje su įspūdingo dydžio, architektūros pastatais ir milžinišku srautu mašinų.

Palaikykime artimus ryšius su Lenkija – tai Lietuvai artimiausia kaimynė tiek geografiškai, tiek savo gyvenimo būdu. Esame kaip giminės, kaip broliai ir sesės, tik mes, matyt pagrandukai, todėl gerbkime vyresnį brolį, sesę ir mokykimės iš puikiai besitvarkančios Lenkijos.

Sigitas Martinavičius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą