dr. Ryšardas Burda. Tarp teisės ir politikos girnų

4
2
- Reklama -
dr. Ryšardas Burda. KK nuotr.
dr. Ryšardas Burda. KK nuotr.

Advokatas dr. Ryšardas Burda
Kazimiero Simonavičiaus universiteto
Teisės fakulteto profesorius

Viešojoje informacinėje erdvėje vis dažniau pasirodo ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros institucijų pranešimai apie jų atliekamus tyrimus, sulaikomus ir suimamus advokatus, teisėjus, savivaldybės tarnautojus, politikus ir kitus žinomus ar nežinomus piliečius. Šiuos pranešimus žiniasklaidoje galima vertinti iš kelių pozicijų.
Pirma, tai, taip vadinamas, visuomenės informavimas. Turint omeny, kad būtent ,,karšti“, žeminantys, kraują gniaužiantys, šlykštūs pranešimai yra brangiausiai parduodami ir atneša didžiausius pelnus. Nenuostabu, kad tokia informacija žurnalistų paklausiausia.
Antra, institucijų „piaras“. Kaip kitaip, jeigu ne per žiniasklaidą galima parodyti visuomenei, valstybės vadovams, politikams, kad pareigūnai ne veltui ,,trina kelnes“ ir ,,valgo“ biudžeto pinigus. Be to, svarbus yra institucijos reitingo klausimas, reputacija ir įvaizdis. Svarbus yra ir institucijos pozicionavimas politinėje sistemoje, t.y. viešai parodyti visuomenei kieno pusėje jie yra, kam tarnauja ir pan. Tiesa, dėl pastarosios minties institucijos ir jos vadovai kartais nesuvokia, kad savo veiksmais atskleidžia tikruosius savo bosus ir interesus, nei deklaruojamus.
Trečias aspektas yra susijęs su mano moksliniais interesais – kriminalistika ir baudžiamuoju procesu. Dažniausiai kriminalistikos mokslas viešosios informacijos priemones supranta kaip įrankį pranešti ne tiek visuomenei, kiek konkretiems įtariamiesiems, ar jo bendrininkams apie nusikaltimų tyrimo aplinkybes. Tai savotiški ,,kabliukai“, kurie priverčia kaltininkus užkibti ir būti pagautais. Žiniasklaida dažniausiai net nesuvokia, kokiose kriminalinės žvalgybos žaidimuose jie išnaudojami. Bet, pasirodo, būtent šiuo aspektu tyrėjų ir žiniasklaidos savanaudiški interesai sutampa.
Pradėjau iš tolo, kad suvoktume esminius teisėsaugos institucijų informacijos sklaidos tikslus ir uždavinius. Tačiau pagrindinė iškreiptos ir neteisingos situacijos viešojoje erdvėje priežastis yra ta, kad dažniausiai priešingai pusei, apšmeižtai, viešai apkaltintai, reabilituotis, viešai paprieštarauti ar banaliai išsakyti savo poziciją daug sudėtingiau. Ne tik dėl to, kad žiniasklaidos prieinamumas komplikuotas politiniu angažuotumu, bet ir aukščiau minėtu bendru interesu, kuris virsta nerašyta taisykle: ,,mes jums – jūs mums, kitaip daugiau karštos informacijos neteiksime“. Informacijos skleidėjui tai yra visiška pražūtis, jie nebus pirmi, kurie gaus informaciją ir praras reitingus, skaitytojus, o tai reiškia ir pinigus.
Dabar galime pereiti prie pagrindinių šio straipsnio aspektų. Interneto žiniasklaidoje ne kartą buvo pranešama apie tai, kad sulaikytas ir vėliau paleistas politikas-žurnalistas, Algirdas Paleckis, kaltinamas tuo, kad susitikinėjo su M. Golovatovu ir kitais asmenimis, iš kurių gavo užduotį surinkti informacijos apie ,,Sausio 13“ bylos teisėjus ir surasti gydytoją, kuris galėtų išrašyti medicinos pažymą suimtajam pulkininkui Jurij Mel. Šios pažymos reikalingumas grindžiamas poreikiu pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę, nesusijusią su laikymu tardymo izoliatoriuje ar pataisos namuose.
Šiuo aspektu pavyzdingas yra pranešimas spaudoje (lrt.lt) apie Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų ir Pirmosios Vyriausybės narių kreipimąsi į Šiaulių apygardos teismą dėl kardomosios priemonės A. Paleckiui pakeitimo. Jame pabrėžiama, kad „Šiomis dienomis Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, perduodama bylą teisminiam nagrinėjimui, visuomenei oficialiai paskelbė įtarimų, pareikštų Algirdui Paleckiui, turinį. Jis gerokai skiriasi nuo tų veikų, kurios buvo įvardintos daugiau nei prieš pusantrų metų, skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą („platus, gerai organizuotas ir galimai net ginkluotas šnipinėjimo tinklas“), kurio terminas, ignoruojant, be kita ko, ir A. Paleckio sveikatos būklę, buvo visą laiką pratęsinėjamas. Tikėdamiesi, jog teismas viešame ir nešališkame teismo posėdyje išsamiai išnagrinės ir objektyviai įvertins A. Paleckio veiką, paneigdamas (arba atvirkščiai) vis labiau plintančias abejones dėl to, jog A. Paleckis gali būti baudžiamas ne už nusikalstamas veikas, o už neatitinkančias oficialioms nuostatoms politines pažiūras <…>“.
Pareiškėjų abejonės buvo tikros, nes spaudoje pranešė: „nusikalstama veika galimai vyko nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio <…> kaltinamųjų buvo prašoma surasti Lietuvos Respublikos valstybės institucijose dirbančius asmenis, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteistojo Jurijaus Melio sveikatos būklę. Buvo siekiama, kad šie duomenys turėtų įtakos J. Meliui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimui į švelnesnę ar kitaip palengvinant šio asmens kalinimo sąlygas“.
Taigi, advokatų G. Kardanovskajos ir savo vardu galime vienareikšmiškai pareikšti, kad nei kaltinamasis J. Mel, nei jo advokatai dėl pažymos J. Melio naudai, nei su savo ginamuoju, nei su A. Paleckiu, nei su kitais asmenimis, apie kuriuos pranešė prokurorai, nesusitikinėjo ir nekalbėjo. Dar daugiau, informacija apie J. Mel sveikatos būklę buvo nustatyta advokatų prašymu 2014 metais po jo sulaikymo medicinos ekspertizės metu ir visa informacija apie jo lėtinį susirgimą buvo pateikta Vilniaus apygardos teismui. Šita informacija puikiai buvo informuota ir prokuratūra. Advokatai pateikė informaciją tardymo izoliatoriaus vadovybei, kadangi tik per juos ir jų medicinos skyrių galima buvo užtikrinti J. Mel reikalingus vaistus. Informacija apie kaltinamojo J. Mel sveikatą yra ir jo asmens byloje, pataisos namuose, kitaip jam neduotų vaistų.
Taigi, logiškas klausimas: jeigu visi, kam reikia, žinojo apie jo sveikatos būklę, tame tarpe ir prokurorai, kam reikalingas šis ,,cirkas“ su medicinos pažyma J. Mel naudai? Aš galiu tik kelti prielaidą, kad tai reikalinga tam, kad parodyti visuomenės akyse ,,Sausio 13“ bylos dalyvį kaip apgaviką, kuris nori apgauti naivią teisėsaugą. Iš kitos pusės, tai gera proga padaryti politinį tiltelį tarp ,,Sausio 13“ bylos ir šiuolaikinių politinių įvykių. Tai gali būti dar vienas reveransas valstybės vadovybei (visiškai nesvarbu, buvusiai ar esamai) – „matote, kaip mes dirbame gerai: nes 1991 m. sausio 13 dienos įvykiai aktualūs iki šiol ir šis nusikaltimas dar vyksta, jį tikrai dar reikia užsitęsusį nusikaltimą tirti ir tirti, gal dar 30 metų. Svarbiausia, priemonės pateisina tikslą, o tikslas – šventas“.
Skaitytojas tikriausiai jau primiršo, kad J. Mel buvo suimtas kovo mėnesio pabaigoje 2014 metais, taigi, būtent tais metais buvo atlikti visi reikalingi medicinos tyrimai ir papildomų dokumentų jam nereikėjo. Nei A. Paleckis, nei spaudoje minimas pilietis D. Bertauskas nesikreipė į advokatus ir advokatai į juos, kad padėti Jurijui Mel ištrūkti iš tardymo izoliatoriaus. Todėl tokie prokurorų pareiškimai spaudai diskredituoja advokatus, kurie vykdo savo profesinę pareigą. Tai galima vertinti kaip policinės valstybės puolimą prieš dar savarankiškus ir nepriklausomus nuo valstybės teisėsaugininkų gynėjus.
Tiesa, tai bus neilgai – prognozuoju, kad nepriklausančių valstybės garantuojamai teisinei pagalbai advokatų greit neliks. Todėl atlaikyti valstybės spaudimą advokatams bus vis sunkiau. Toks pat likimas lauks ir teisėjų, jeigu jie manys, kad užsidarę savo bendruomenėje ir vykdant teisingumą neįleis visuomenę (tarėjus) į savo gretas.
Jau dabar matome, kaip gražiai ruošiama dirva, net pasitelkiant Konstitucinį teismą, „šokdinti“ visą teismų sistemą. Esmė labai paprasta: punktas pirmas – tyrėjas ir prokuroras visada teisūs, punktas antras – jeigu ikiteisminio tyrimo metu jūs manote, kad jie neteisūs, žiūrėkite pirmą punktą. Taip buvo sukuriamos garsiosios Berijos ir Ežovo neklystančiųjų tyrėjų ir teisėjų „troikos“, kurie vežė Lietuvos piliečius už Uralo.
,,Sausio 13“ bylos labai svarbus momentas yra tas, kad Jurijaus Mel laikymas tardymo izoliatoriuje be teismo nuosprendžio viršija visas įmanomus terminus, numatytus baudžiamajame procese. Kažkodėl vadovaujamasi nuostata, kad bet kurį asmenį, kuris įtariamas nusikaltimu, už kurį numatyta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, be teismo nuosprendžio ir begaliniame teismo maratone galima laikyti tiek, kiek dūšia (t.y. teismo vidinis įsitikinimas) pageidaus.
Šiems teisės specialistų veiksmams antrina ir Lietuvos Kalėjimų departamentas su savo pavaldžiomis įstaigomis, kurios niekaip nenori pripažinti, kad pagal Lietuvos teisės raidę teisėsaugos pareigūno (Kaliningrado srities mokesčių inspekcijos pareigūno) negalima laikyti kartu su eiliniais kriminaliniais nusikaltėliais. Lietuvos teisėje nėra leidžiama diskriminuoti kurį nors asmenį pagal jo pilietybę, plačiąja prasme pagal tautybę. Netikit, bet tai vyksta Lietuvoje. Atsiprašau, bet Stalino GULAGe galėjai mirti nuo ligų, darbo ir bado, tačiau žinojai, kad nuteistas esi 15 – 25 metams. Ačiū Dievui, kad nepriklausomoje Lietuvoje nėra Sibiro. Suprantu, kad „šiuolaikinio“ mąstymo teisėsaugininkai liūdi, liūdi, jog nėra šaltos ir snieguotos žemos, bet nėra ir kietos rankos ir tvarkos.
Kai kurie politologai sako, kad dabartinė ,,Corona“ viruso situacija primena gripo pandemiją 1918-1920 metais, kiti nukreipia į kitas aliuzijas. Kokios vyriausybės atsirado Europoje ir kokie vėliau buvo karai, mes prisimename nuo mokyklos suolo. Tačiau, mano galva, svarbus yra socialinis vektorius, kuriuo eina Lietuvos visuomenė ir jame mes vis dažniau pastebime totalitarinės ir diktatoriškos valstybės tendencijas. Būtent jose vyrauja ne bendruomeniškumo, pasitikėjimo, asmeninės atsakomybės ir garbės vertybės, o klaniškumo, įtarumo, totalinės kontrolės, pažingsninės atskaitomybės, baimės priimti savarankišką sprendimą ir begalinio lojalumo (nepagalvokite, kad tautai) savo vadovybei taisykles. Taip Lietuvos valstybinėje tarnyboje vis dažniau mes atrandame baimės taisykles ir vis mažiau vertybinio mąstymo ir elgesio pagal sąžinę.
Taigi, kurios valstybės norime? Spręskite, tik greičiau, nes laiko liko nedaug. Seimas per dieną priima po šimtą įstatymų, kurių nežinojimas neatleis nuo Jūsų atsakomybės. Na, o kaip vyks procesas jūs jau beveik žinote iš perskaityto straipsnio. Sveikatos Jums, brangieji, jos prireiks ir po ,,Corona“ viruso.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą