Jei ne gegužės 9-oji – mūsų nebūtų. Čia būtų galima pasveikinti visus – ir padėti ir tašką. Bet.
Bet fašizmas nenugalėtas galutinai. Bombomis jo neįveiksi. Jis slypi žmogaus viduje ir laukia savo progos. Ši proga, deja, vėl sirpsta. Kai ekonomika šlubuoja, o šlubuoja ji kone visur aplinkui, kai auga nelaimingųjų masė, o ji neišvengiamai auga pasaulinės rinkos sąlygomis ir satanistinės ir bedvasės masinės ”kultūros” atmosferoje, tada, gręsiant pasaulinei arba regioninei anarchijai, Adolfo šmėkla vėl gali prisikelti, kiek pasipūdravusi.
Su ekonomika, politika ir ekologija viskas daugmaž aišku. Jeigu superturtingieji ir supergalingieji nebus išmintingi, tai galas aiškus.
Įdomiau su dvasia. Štai koks reikalas. Man tikrai gaila, tarkim, Andriaus Užkalnio. Patyčių iš silpnesniųjų asas. Pirmiausia nuo to blogai jam pačiam. Bet problema, kad savo pagiežą jis gali lieti plačiomis upėmis per medijų kanalus ir nuodyti šimtus tūkstančių. Tie, kas suteikiate jam aukštas tribūnas, ar suvokiate tai? Jei suvokiate, tai sustokite, kol ne vėlu.
Tai štai neofašizmas taip ir smelkiasi, kai A. Užkalnis iš visų tribūnų visai Lietuvai skelbia, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje daug ”perteklinių” žmonių, žodžių, nereikalingų. Tai paprasčiausias fašizmas. Papudruotas ironija, bet – fašizmas. Tiksliau, neofašizmas, nes klasikine forma ir turiniu jis buvo nuožmus, o čia forma ironiška, bet turinys išlieka nuožmus.
Jau galima stebėti ir kitus pirmuosius neofašizmo žingsnius. Antai dezinformacija apie II pasaulinį karą, kuriame mes tikėjomės, kad sutriuškinom fašizmą. Nemažai žmonių šioje dezinformacijoje dalyvauja, deja, nesuprasdami to. Ogi yra tie, kas tai daro sąmoningai.
Dabar Lietuvoje apie tą karą tylima. O tai – jau savaime yra tragedijos uvertiūra. Masinis TV žiūrovas dabar net nežino, kiek žmonių buvo sunaikinta Lietuvoje, vietinių ir atvežtų čia iš kitur. Jų buvo daugiau nei dabar Vilnius turi gyventojų. Niekada Lietuva taip nekraujavo kaip per tuos ketverius fašizmo metus. Nie-ka-da.
Bet masinis žiūrovas to nežino. Jam apie tai nekalbama. Dar daugiau – Algirdas Butkevičius (kuris neva eina premjero pareigas) pareiškė, kad Lietuva tame kare nedalyvavo! Kas tai? Tai kelias į ”galimybę”… padalyvauti naujame kare. Per savo, švelniai tariant, trumparegystę ir trumpasąžinystę.
Su artėjančia Pergalės diena, mielieji! Ir nebūkit abejingi ironiškiesiems fašistams.
Algirdas Paleckis
