Jonas Ivoška
Ar vykdomi viešieji pirkimai, ar kuriamos besidubliuojančių arba perteklinių funkcijų įstaigos kaip „šėryklos“ saviesiems, ar dalijamos biudžeto lėšos betikslėms komandiruotėms, ar sprendžiami ginčytino teisėtumo statybos padariniai – plika akimi matosi, jog valstybinėse institucijose vyrauja nacionalinio turto švaistymo ir naikinimo nuotaikos.
Pasigilinus į bet kurį atvejį aiškėja, jog viešųjų išteklių tvarkytojai, skirstydami biudžeto lėšas ar priimdami sprendimą naikinti privatų turtą, įvairiomis slaptomis formomis gauna asmeninę finansinę ar daiktinę naudą. Tikriausiai dėl to, gaudami skurdokas algas, daugelis valstybinio sektoriaus darbuotojų visiškai nesiskundžia dėl europinių kainų maisto produktams.
Bandant suprasti antivisuomeniško mąstymo paskatas, peršasi išvada, kad tai slypi mūsų tautos ilgalaikio gyvenimo svetimųjų priežiūroje įpročiuose. Ne paslaptis, kad apgauti okupanto valdžią, ką nors nebaudžiamai „sukombinuojant“, nebuvo laikoma nei amoraliu elgesiu, nei nuodėme.
Per stebuklą atgavus valstybingumą, įpročiuose likome savanaudžiai ne svetimųjų, o bendrapiliečių sąskaita. Praktika rodo, kad moralizavimu ar teisėsaugos institucijų, kuriose dirba tokie pat savanaudžiai, pastangomis to neišgyvendinti. Tam būtina pilietinė privataus sektoriaus kontrolė, kurios viešasis sektorius vengia kaip velnias kryžiaus.
Be to, reikia keisti daugelį valstybės vadybos mechanizmų. Pavyzdžiui, sveiku protu sunku pateisinti viešųjų pirkimų mechanizmą, kai užsakovas nežino, ar jo turimi finansiniai ištekliai leidžia pirkti prekę ar paslaugą norimiems poreikiams tenkinti.
Kol viešojo sektoriaus užsakovai nesugebės pasiskaičiuoti (pavyzdžiui, viešųjų pirkimų tarnybos sąmatininkų pastangomis), kiek kainuos funkciškai patikimas pirkinys, o rangovai tarpusavyje konkuruos tik dėl kokybinių parametrų (komplektacijos, estetinių elementų, garantinio periodo ir t. t.) bei užsakymo įvykdymo trukmės, tol viešieji pirkimai bus viešųjų išteklių grobstymas.
Ar mes norime Lietuvos Respubliką pagaliau matyti kaip savo valstybę? Jeigu norime – turime ryžtis daugeliui permainų.
