Jolanta Blažytė
Vokietijos transliuotojas N-TV sako, kad „niekas nežino, kur dingsta ES Covidinio fondo pinigai“.
„Europos parlamento biudžeto kontrolės komitetas privalo stebėti, kaip skirstomi 723 milijardai eurų, kurie skirti ES atstatymui po covidinės pandemijos. Tačiau atlikti šios užduoties komitetas tiesiog nėra pajėgus, kadangi nei Europos komisija, nei ES šalys nepateikia duomenų, rodančių, kur ir kam paskirstomi minėtieji milijardai“, – sakoma N-TV reportaže.
Suprantu, kad atsekti skirstomus milijardus tikrai nėra lengva. Čia juk ne koks nors „skiepytų -neskiepytų“ kontaktų atsekamumas, su kuriais susitvarkėme 10+ balų dešimtbalėje sistemoje.
Atsimenu, kaip atsekinėjome tuos, kurie, būdami neskiepyti, bendravo su skiepytais ir atvirkščiai. Atsekinėjome tuos, kurie Vingio parke 5 val. ryto sportavo be kaukės, ir lupdavome juos šimtinėmis baudomis.
Atsekinėjome tuos, kurie slapčia vaikščiodavo į sporto klubus tuomet, kai išsilavinę piliečiai sėdėjo namuose, užsikalę langus ir duris.
Atsekinėjome tuos, kurie lankė savo tėvus tada, kai pakelėse kabojo šūkiai „geri vaikai tėvų nelanko“.
Atsekinėjome tuos, kurie be Gyvulių paso nusimaudydavo baseine ir siaubo apimti keisdavome tame baseine vandenį.
Dar prisimenu, kaip Tailande buvo sulaikyti ir izoliuoti visi didžiulio lainerio Boeing 747 keleiviai, nes vienas iš keleivių atskrido su pasibaigusio galiojimo PRG testu…
Ach, kaip mes tada visi atsekinėjome. Ir, turbūt, labai pavargome nuo to atsekinėjimo, todėl dabar atsekti, kur keliauja 723 milijardai eurų, tiesiog nebėra jėgų.
