prof. Ryšardas Burda
kriminalistikos mokslų daktaras
Nusikaltimų, tame tarpe ir kontrabandos ar akcizinių prekių neteisėto disponavimo, tyrimo galimybes, atskirų tyrimo veiksmų taktiką ir nusikaltimų tyrimo metodiką nusako kriminalistikos mokslas. Dažnai kriminalistika painiojama su kriminologija. Tad paprastas šių dviejų mokslų atskyrimas yra atsakymas į klausimą: kriminologijoje – kodėl padaromas nusikaltimas, o kriminalistikoje – kaip atskleisti ir ištirti nusikaltimą.
Taigi, jeigu politikai ir visuomenė kelia klausimą, kodėl niekaip nesiseka pažaboti balionų su kontrabandinėmis cigaretėmis atvejų, šis klausimas turi būti užduotas tyrimo institucijoms – VSAT ir Muitinės departamentui. Nepateisindamas nė vieno Muitinės pareigūno dėl savo darbo kokybės, kadangi vos ne pusė Lietuvos piliečių susidūrė pasienio punktuose su jų „itališko sabotažo“ darbo stiliumi, turiu atsakingai pasakyti, kad nė vienas muitinės darbuotojas nėra atsakingas už „balioninę kontrabandą“.
Esmė ta, kad muitinės darbo baras yra muitinės postai pasienio ruožo perėjimo vietose, kur vyksta paprastai stambioji kontrabanda. Tačiau už sienos kirtimą ir prekių gabenimą ne pasienio punktuose, taip vadinamojoje „žaliojoje zonoje“, atsakingi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai (VSAT).
Tad su atsakingais subjektais išsiaiškinome, dabar – prie atskirų nusikaltimų. Iš karto paminėsiu, kad kriminologinė statistika yra pasiekiama Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento tinklalapyje ir gali būti patikrinta kiekvieno, kas abejoja publikacijoje pateiktais skaičiais. Tačiau kriminalistinė informacija pateikiama atskiruose vadovėliuose ir metodiniuose nurodymuose, kurie tarybiniais metais buvo skirti tik tarnybiniam naudojimui. Todėl dėl tam tikrų priežasčių galėsiu pateikti tik dalį nusikaltimų tyrimo informacijos.
Prieš keletą metų Mykolo Romerio universiteto studentams (būsimiems policininkams ir VSAT pareigūnams) teko dėstyti ekonominių nusikaltimų tyrimo specialųjį kursą. Tačiau šiandien nei universitetui, nei VRM atsakingiems darbuotojams tai nėra aktualu. Rezultatą tikrai mato visa Lietuva.
Kontrabanda
Kontrabanda Lietuvos baudžiamajame kodekse (BK) yra apibrėžiama kaip veikimas, kai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė viršija 150 MGL (150 × 70 Eur¹ = 10 500 Eur), bet neviršija 400 MGL (28 000 Eur) dydžio sumos, ir jie nepateikiami muitinės kontrolei arba kitaip šios kontrolės išvengiama, už ką pagal BK 199 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Registruotų kontrabandos atvejų Lietuvoje nuolat mažėja. Tai rodo statistiniai duomenys.
Paskutinis didelis kontrabandos nusikaltimų šuolis vyko 2021 metais, po kurio sekė nuosmukis, besitęsiantis iki šių, 2025, metų. Todėl kalbėti apie tai, kad kontrabanda kaip reiškinys tiesiog smaugia Lietuvą ir dėl to reikia skelbti ekstremalią padėtį, yra labai toli nuo faktinių aplinkybių.
Tačiau kas pasikeitė? Pasikeitė nusikaltimo padarymo būdas, t. y. kaip gabenamos prekės į Lietuvą. Šiuo atveju nekalbu apie stambiąją kontrabandą, kuri paprastai vyksta per muitinės postus sunkvežimiais. „Furų“ tikrinimui naudojami stambūs rentgeno aparatai, rankiniai skeneriai ir vaizdo kameros „gyvatės“, kurios naudojamos kuro bakų ir kitų transporto priemonės ertmių apžiūrai. Tad nuo muitinės postų techninio aprūpinimo daug kas priklauso.
Muitinės departamento kriminalinei tarnybai net agentų nereikia tam, kad žinotų, kurioje vietoje keliaus daugiausia nelegalaus alkoholio, cigarečių, narkotinių medžiagų, sprogmenų ar ginklų. Tik reikia sužinoti, kurioje muitinėje eilinį kartą sugedo rentgeno aparatas.
Muitinės departamentas yra „atskiras pasaulis“, kurio veikla iš esmės skirta Europos Sąjungos biudžeto pildymui. 2020 metais STT atliko korupcijos rizikos analizę ir pateikė kartu su išvadomis 11 antikorupcinių siūlymų², iš kurių į 7 neatsižvelgta, o į 4 atsižvelgta tik iš dalies – nėra nė vieno, kuris būtų priimtas visiškai. Pagrindinis atsakymų motyvas gali būti traktuojamas kaip teiginys, jog kiti teisės aktai neleidžia skaidrinti veiklos.
Tačiau nebuvo nė vieno iš vienuolikos atvejų, kuriame būtų teigiama, kad tam, jog būtų galima realizuoti vieną ar kitą antikorupcinį pasiūlymą, reikia atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo pakeitimo, kreipimosi į Europos Sąjungos Parlamentą ir pan. Todėl tikriausiai reikia gero antikorupcijos specialistų „desanto“ visam Muitinės departamentui, siekiant skaidrinti jo veiklą.
Juokingai skamba kai kurių politikų ar „sofos ekspertų“ pasisakymai, kad balioninė cigarečių kontrabanda užtvindė Vakarų šalių (Olandijos ir kt.) cigarečių rinką. Supraskime vieną dalyką – tūkstančio pakelių kiekis yra skirtas vietinei rinkai. Tokios cigaretės parduodamos turguose arba žmonėms žinomuose taškuose, perduodamos iš lūpų į lūpas. Realizuoti baltarusiško brendo cigaretes vakariečiui yra neįmanoma, nebent vietiniam benamiui.
Tuo tarpu per smulkiuosius Vakarų šalių prekybos tinklus galima realizuoti tradicinį, vakariečiui žinomos firmos pavadinimo pakelį („Philip Morris“, „Marlboro“ ar kt.). Tai reiškia, kad milijonas cigarečių, atvežtų į Lietuvą, turi būti pagamintas ir supakuotas pogrindiniame fabrike Baltarusijoje ar kitoje šalyje ir tik po to, kaip neva legalus produktas, pasiekti pirkėją Olandijoje.
Lietuvoje buvo užfiksuoti atvejai, kai kaimo vietovėje, fermoje, iš atskirai atvežtų detalių buvo surinkinėjama buitinė technika. Detalėms buvo taikomas mažesnis muito mokestis nei pagamintai prekei, ir tokiu būdu prekė buvo surenkama Lietuvoje, o parduodama kaip surinkta Vokietijoje.
Tarybiniais laikais ekonominės policijos pareigūnai aptikdavo ir legaliuose fabrikuose neapskaitytą „nelegalią įrangą“, gaminančią oficialiai neapskaitomą produkcijos kiekį. Tuomet būdavo sukuriamas platus tinklas, skirtas parduoti „viršplaninę“ produkciją.
Yra ir kitas būdas, kai iš pačios, pavyzdžiui, Olandijos, fabriko cigaretės eksportuojamos į trečiąsias, ne Europos Sąjungos, šalis, vietinis verslas gauna eksporto išmokas iš valstybės, o po to tos pačios prekės nelegaliai sugrįžta per Baltarusiją, Ukrainą ar Moldovą į Europos Sąjungą ir realizuojamos kaip vietos rinkai pagaminta produkcija – tai vadinamasis fiktyvus eksportas.
Panašus modelis taikomas ir tranzito prekėms, kai įforminamas fiktyvus tranzitas, o prekės faktiškai nusėda Europos Sąjungos valstybėje.
Neteisėtos akcizo prekės
Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento kriminalinės tarnybos pareigūnai, kai neturi galimybės inkriminuoti kontrabandos arba aptinka prekes jau Lietuvos teritorijoje, dažnai taiko BK 199² straipsnį „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“. Jame numatyta atsakomybė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų – už tai, kad asmuo, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos.
Reikia pažymėti, kad Baudžiamajame kodekse iki šiol naudojamas MGL, kai visoje Lietuvoje jau nuo 2009 m. vartojama sąvoka „bazinė socialinė išmoka“ (BSI). Ar nėra taip, kad ne tik MGL Baudžiamajame kodekse, bet ir visa kova su kontrabanda yra įstrigusi 2009 metų ekonominės krizės laikotarpyje?
Neteisėto disponavimo akcizo prekėmis tyrimo kokybė krenta nuo 2021 metų, tačiau, skirtingai nei kontrabandos atvejų statistikoje, šio nusikaltimo rodikliai po 2021 metų „smūgio“ atsistatė ir vėl kyla. Tai reiškia, kad gerokai padaugėjo atvejų, kai kontrabanda yra sėkminga – prekės patenka į šalį ir aptinkamos jau jas sandėliuojant ar realizuojant. Todėl apkaltinti asmenį kontrabanda dažnai nėra galimybių, tačiau neteisėto akcizo prekių laikymo, gabenimo ar siuntimo faktas paprastai nekelia abejonių.
Atsakykime į klausimą, kodėl pasikeitė kontrabandos padarymo būdas. Nei atskirai nagrinėjami kontrabandos, nei neteisėto disponavimo akcizo prekėmis statistiniai rodikliai neatsako į šį klausimą tol, kol nepažvelgiame į šių nusikaltimų paplitimo rodiklį, skaičiuojamą šimtui tūkstančių gyventojų.
Esminis lūžis įvyko 2021 metais. Gyventojai ir mąstantys politikai turėtų prisiminti politinius ir pasienio įvykius Baltarusijos–Lietuvos pasienyje. Tuomet vyko vadinamoji migrantų krizė. Būtent 2021 metais buvo priimtas sprendimas pasienio ruožo „žaliojoje zonoje“ ištempti spygliuotą vielą „Concertina“. Šis sprendimas labai aiškiai atsispindi statistiniuose grafikuose.
Tai tapo didele kliūtimi ne tik ir ne tiek gyvūnams, kiek pasienio ruožo gyventojams, kurie iki tol užsidirbdavo ir išgyvendavo iš vadinamojo „kontrabandos verslo“. Kito išgyvenimo šaltinio valdžia jiems nepasiūlė. Lygiagrečiai Lietuva ėmė palaipsniui riboti prekių vežimą per muitinės postus pasienio perėjimo punktuose, o vėliau jį visiškai uždraudė. Buvo pradėtos riboti vietinių gyventojų kelionės automobiliais, motociklais, vėliau – ir dviračiais. Pėsčiųjų judėjimas apskritai tapo neįmanomas.
Tad pasekmė – liko kontrabanda oru, po žeme, urvais, arba vandeniu.
Kontrabandos ir neteisėto akcizo prekių tyrimas
Valdžios noras kovoti su kontrabanda yra sveikintinas. Ypač tuomet, kai balioninė kontrabanda pradeda trukdyti oro skrydžiams. Nors, galbūt visiškai pagrįstai, kyla klausimas, kodėl šios problemos oro skrydžių valdymo sistemos nekėlė 2022, 2023 ir 2024 metais, kai kontrabandininkai atrado naują būdą prasiųsti nelegalias prekes per Baltarusijos–Lietuvos sienos „žaliąją zoną“. Šis klausimas problemos nepaneigia. Tuomet kyla kitas klausimas – ar valdžios struktūros imasi teisingų priemonių kovai su nusikaltimais.
Atsakymas kol kas yra vienas ir gana kategoriškas. Joks karys negali panaikinti šio nusikalstamo reiškinio. Pirmiausia dėl to, kad jis nėra nusikaltimų tyrimo specialistas. Antra, jis nėra kriminalinės žvalgybos specialistas, nors ir gali išmanyti karinės žvalgybos dalykus – tai visiškai kita specifika. Jokia ekstremalioji situacija nepanaikins nusikalstamos veikos. Nusikaltėliai prisitaikys prie reidų, postų, užkardų ir kito „šmono“ (kalėjimo kratos žargonas). Paprastiems piliečiams tai reikš tik daugiau nepatogumų.
Kita vertus, paprastas pilietis tokiu būdu bus palaipsniui pratinamas prie karių gatvėse, ir kai prasidės valanda „X“, niekas, neuždavinėdamas klausimų, tyliai ir greitai vykdys kariškių nurodymus, neklausdamas, kodėl ir ar jie turi tam teisę, ir pan.
Tuo tarpu kontrabandos tyrimas neįmanomas be nuolatinio ir gilaus kriminalinės žvalgybos darbo pasienio ruože ir realizavimo taškuose. Tokios nusikalstamos veikos paprastai turi organizuoto nusikalstamumo bruožų ir grupinį pobūdį. Kitas svarbus požymis – tarptautiškumas. Nusikalstamos grupės turi savo bendrininkus kitose šalyse. Kavaleristo kardu, ką bando daryti Lietuvos Vyriausybė, šios problemos neišspręsi.
Per nepriklausomybės laikotarpį buvo padarytos didelės klaidos reformuojant nusikaltimų tyrimo sistemą, pradedant kriminaline žvalgyba, ikiteisminiu tyrimu ir baigiant teismais. Rajonuose buvo panaikinti policijos įgaliotiniai ir nepilnamečių reikalų inspektoriai. Vieni buvo informacijos rinkėjai, nusikaltimų prevencijos vykdytojai ir šeimų mediatoriai viename asmenyje. Nepilnamečių reikalų inspektoriai kartu su mokyklomis dirbo su probleminiu jaunimu. Šiandien jaunimas iki 14 metų yra įtraukiamas į nusikalstamas veikas, o nei Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nei policija negali suvaldyti šios situacijos.
Kriminalinė žvalgyba anksčiau turėjo galimybių turėti savo „akis“ ir „ausis“ nusikaltėlių getuose. Dabar vargu ar tokiais pasiekimais gali pasigirti Muitinės kriminalinė žvalgyba ar VSAT. Trūksta pareigūnų ir tyrėjų. Darbas laikomas neprestižiniu, menkai apmokamu ir neturinčiu perspektyvų. Likusiems tyrėjams kraunamas bylų krūvis, kuris priveda prie pareigūnų emocinio išsekimo, šeimos konfliktų, anoniminio lankymosi pas psichiatrus ir pan.
Rezultatas visada vienodas – mažėjanti kvalifikacija, nes į šias pareigas stumiami žmonės, neturintys pakankamo išsilavinimo ir patirties. Tyrėjų daromos klaidos reiškia neištirtus nusikaltimus arba kaltinamųjų išteisinimus.
2001 metais teko susidurti su situacija, kai kontrabandos kroviniu buvo jaunos merginos, slepiamos lengvojo automobilio salone. Šiandien VSAT savo tinklalapyje pateikia dronus ir balionus su kroviniais.
Šiandien pranešama, kad, panaudojant GPS blakes, VSAT rengia pasalas, laukia, kol prekės bus paimtos, ir tuomet sulaiko nusikaltėlius kontrabandinio krovinio išpakavimo vietoje. Tai yra geras postūmis gaudyti tam tikrus pavienius atvejus, tačiau tokia praktika netinka kaip sisteminis darbas.
Be tarptautinio bendradarbiavimo kontrabandos neįveiksime.
Rajonuose kartu su policijos komisariatais dingo kriminalinės žvalgybos darbuotojai, kurie nuodugniai žinojo visus buvusius ir esamus nusikaltėlius ir galėjo valdyti informaciją tiek Lietuvos pasienyje, tiek, bendradarbiaujant su kolegomis iš Baltarusijos pasienio ir milicijos pareigūnais, gauti naudingą informaciją apie rengiamus nusikaltimus.
Žinoma, tokioje politinėje situacijoje, kai politinis elitas nuo 2020 metų nesusitaiko su A. Lukašenkos buvimu Baltarusijos prezidento poste, bendradarbiavimas tampa politiškai neįmanomas. Situacijoje, kai elitas vos ne atvirai kalba apie tai, kad pradėjus kalbėtis dėl migrantų ar kontrabandos su Baltarusijos prezidentu ar jo Vyriausybe, Lietuva tokiu būdu legitimuotų „batką“, bet koks praktinis dialogas yra blokuojamas.
Situacija, kai analfabetiškai bandoma kreiptis į pasienio pareigūnus spręsti įstrigusių sunkvežimių grąžinimo į Lietuvą klausimus, parodo, kad vietinis politinis elitas sunkiai supranta Baltarusijoje veikiančią valdymo sistemą. Iš to darytina išvada, kad jokio bendradarbiavimo su Baltarusijos teisėsaugos institucijomis kontrabandos klausimais nuo 2020 metų nėra ir, panašu, nebus.
Priežastis paprasta – politinė valia, tiksliau, jos nebuvimas. Dėl šio politinės valios nebuvimo bus „šokdinama“ visa Lietuva, ir mes visi būsime priversti šokti ekstremalų šokį.
Saugokite save, nes kariai, VSAT ir policijos pareigūnai gatvėse ir miškuose bus su tikrais šaunamaisiais ginklais, ir vargu ar jie jus stabdys šokiui.
Pirmą dalį skaitykite čia: Oro balionų kontrabanda Lietuvoje: ką reikia keisti konservatorijoje? (I)
