Krymo pusiasalį skalauja Juodoji ir Azovo jūros, su žemynine dalimi susijungia šiaurėje, Perekopo sąsmauka. Teritorijoje yra kelios mažavandenės upės: Juodoji (Čiornaja), Belbekas, Kačia, Alma, Salhiras. Šiaurės Kryme, prie sąsmaukos, yra kanalas. Pietinėje pusiasalio dalyje yra labai daug kurortų. Kryme stepių vidutinis ir sausas klimatas, Kalnų Kryme – Viduržemio jūros. Naudingų iškasenų nedaug: randama geležies, gamtinių dujų, druskų ir gydomojo purvo.
Krymas per savo istoriją buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvairių tautų ir valstybių. Ankstyvojoje istorijoje, I tūkstantmetyje pr.m.e., čia gyveno taurų ir skitų gentys. VI-V a. pr.m.e. graikai čia įkūrė savo kolonijas. Pagal jų pavadinimą Kalnų Krymą graikai vadino Taurija arba Tauride. V a. pr.m.e. Kerčės rajone susidarė Bosforo valstybė, III a. pr.m.e. Stepių Kryme – Skitų valstybė. Prieš pat erų sandūrą dalį pusiasalio užgrobė Roma. III- IV a. į Krymą veržėsi gotai, hunai ir kitos gentys, Bosforo ir Skitų valstybės žlugo. Nuo IV-V a. pusiasalis pateko į Bizantijos įtakos sferą, čia formavosi įvairios nedidelės valstybėlės, iš kurių stambiausia – Teodoro kunigaikštystė (XIII-XV a.).
Krymo rytinė dalis nuo X a. priklausė Kijevo Rusiai. Tuo metu Kryme gyveno skitų, taurų, gotų, sarmatų, alanų, chazarų, pečenegų palikuonys, pakrantėse – dar slavai ir graikai. XIII a. įsiveržė mongolai-totoriai ir susiformavo Aukso Ordos valstybė. XIII –XV a. Kryme šeimininkavo Genujos pirkliai. 1443 m. žlugus Aukso Ordai, įsikūrė Krymo chanatas, kuris nuo 1475 m. priklausė Turkijai. Dėl šio pusiasalio 1853-1856 m. čia vyko Turkijos- Rusijos karas. Rusijai pusiasalis nebuvo pripažintas. 1921-10-10 d. buvo įkurta Krymo autonominė respublika Rusijos sudėtyje. Tai kur gi nuo neatmenamų laikų Krymas priklausė Rusijai ?
Faktai apie Krymą, kuriuos nutyli Rusija. Krymą Ukrainai perdavė Malenkovas, o ne Chuščiovas. Perdavimo nutarimą pasirašė 1954-02-19 d. Vorošilovas.
Vietoje Krymo TSRS iš Ukrainos atėmė Taganrogą su derlingom šios srities juodžemių žemėmis, pagal plotą lygų Krymui. Protokolas Nr.49 CK KPSS presidiumo 1954-01-25 d.
Su Krymo sritimi Ukraina gavo ir šias problemas:
– druskingą sausros nugairintą stepę,
– jokio žemės ūkio ir pramonės,
– jokio vandens ir energetikos resursų,
– neapgyvendintą teritoriją su neišvystyta infrastruktūra.
Ukraina per trumpiausią laiką įsipareigojo Krymą paversti pramoninę ir žemės ūkio sritimi; sukurti geras sąlygas TSRS darbininkų klasei poilsio zoną; šie įsipareigojimai buvo vykdomi iš Ukrainos biudžeto.
Tai štai kokia „teisybė“ ir kaip savinasi Krymą V.Putinas.
Docentas, daktaras, dimisijos pulkininkas
Algimantas Vaitkaitis