Algimantas Rusteika
D. Trampo kalba patiko. Nes nebuvo melo apie „demokratines vertybes“, „žmogaus teises“ ir kitą bidenišką šūdą. Tiesiai šviesiai – norime pakeisti režimą, ir taškas. Tiesiog garsiai pasakyta tiesa.
Kitas reikalas, kad bet kokios valstybės „režimo keitimas“ yra jos žmonių reikalas ir negali būti „keitimų“ karine išorine jėga ir žudynėmis. Tačiau tas „negali“ jau tiek kartų buvo paverstas „gali“. Galime nebekreipti į tai dėmesio.
Kam kas neaišku apie „grėsmes“, „ką tu palaikai“, ką „teisinga dabar palaikyti“ – aiškinkitės be manęs. Nes jau pykina nuo to „teisingumo“. Arba pasiskaitykite pasaulio geopolitikos klasiko veikalą – Vilkas ir ėriukas.
Ir dar iš D. Trampo kalbos aišku, kad jokių sausumos operacijų nebus. Bus sunaikinta valstybės, kariuomenės ir Irano revoliucijos sargybinių vadovybė, karinė ir branduolinė infrastruktūra, ryšiai, o valstybėje įvestas chaosas.
Ir po to, kaip DT ir sakė, Irano žmonėms bus „suteiktas vienintelis istorijoje šansas“. Žodžiu, bus įjungtas JAV strategų N kartų vartotas „valdomo chaoso“ mechanizmas. Laukiama „maidanų“, trumpai tariant.
Jie nebus spontaniški. Centrinė žvalgybos agentūra ir Mossad žmonės bei diversinės specialiųjų pajėgų grupės paruoštos, infiltruotos ir turi planus visiems galimiems atvejams. Svarbu, kad chaoso apimtoje valstybėje žmonės išeitų į gatves.
Tą griovimo energiją galima nukreipti kur reikia – minia visada yra valdoma. Tam seniai paruošti ir teoriniai, ir praktiniai būdai.
Panašią į Otto Wille Kuusinen – Suomijos TSR kūrimo marionetę TSRS 1939 m. Žiemos karo metu – figūrą žydai ir JAV jau turi: Reza Pahlavi, šacho sūnų, pretenduojantį būti Reza Šachu II.
Tai būtų tarsi legitimumą užsienio invazijai suteikianti laikina figūra, remiantis dinastiniu tęstinumu. Po to, atlikęs savo vaidmenį, jis, be abejonės, būtų pakeistas.
Musulmonų valstybėje, kur egzistenciniais ir didžiausiais priešais laikomi žydai ir JAV, būtų paremtas jų statytinis, neturintis viduje nei struktūrų, nei palaikymo? Atsodintas į sostą priešų karine jėga, griaunant persų miestus? Baikite juokus.
Tai D. Trampo karjeros lūžio taškas. Ir tam tikra prasme – JAV ir globalizmo ateities klausimas. Didelės sėkmės atveju kadencijos vidurio rinkimai bus išgelbėti.
Jis išeis į šou, kaip su Gaza, ir pasakys, kad sustabdė dar vieną – gal jau kokį vienuoliktą, net nebesuskaičiuoju – karą. Kurį pats, beje, ir sukėlė. Žinosite, niekšai, kaip neduoti Taikos premijos!
Nesėkmės, kokių nors JAV reikšmingų karių nuostolių ar laivo nuskandinimo, ilgos naftos kainų krizės, sukelsiančios amerikiečiams galono benzino kainų šoką ir t. t., atveju D. Trampui ir respublikonams lapkričio rinkimai pasmerkti.
Mums tai reikštų galimą demokratų sugrįžimą su visais „smagiais“ efektais. To labai laukia ir visi jų pakalikai – nuo Briuselio biurokratų iki Volodymyr Zelenskyy. Mūsiškiai dundukai – taip pat.
Viskas, ką jie daro, tęsdami žudynes Ukrainoje, – išsilaikyti iki lapkričio rinkimų ir tikėtis D. Trampo pralaimėjimo, prarandant Kongreso daugumą. Tada gal vėl sugrįš „seni geri“ – Jų Laikai.
Žodžiu, kaip Irako karo metais – nusiperkame spragėsių ir prie TV. Žiūrėsime, kaip bombarduoja kitus. O kai bombarduos mus – kiti nusipirks spragėsių. Ir taip pat žiūrės.
Nes toks vilkų, ėriukų, marionečių ir lėlininkų pasaulis. Gražus, nepakartojamas ir žiaurus. Kitokio niekada nebuvo ir niekada nebus.
