Nepaisant kritikos Prancūzija intensyvina romų iškeldinimą

4
2
- Reklama -

lonelyplanet.com nuotr.

Prancūzija ignoruoja žmogaus teisių gynėjų kritiką ir toliau naikina laikinas romų tautybės žmonių stovyklavietes. Dieną po to, kai iš Paryžiaus priemiesčio Evri buvo iškeldinti 70 romų, antradienį Liono regione suorganizuotas dar didesnis iškeldinimas – 121 žmonių, tarp kurių 47 vaikai. Po iškeldinimų romams nėra pasiūloma jokių alternatyvių būstų. Tyrimų duomenimis Prancūzijoje nelegaliai gyvena apie 15 tūkstančių romų, atvykusių iš Bulgarijos ar Rumunijos.

Liono meras Martine Davidas pripažįsta, jog tokia politika yra užburtas ratas. Romai vėl grįžta į gatves, nes paprasčiausiai neturi kur eiti. Romų atžvilgiu vykdoma politika, tiesiog išardant laikinas stovyklavietes, atrodo primityvi ir neapgalvota. Deportuoti šių žmonių taip pat negalima, kadangi jie yra Europos Sąjungos piliečiai ir turi teisę gyventi visose sąjungos valstybėse.

Teigiama, jog pirmadienio reidai Evri priemiestyje buvo neatidėliotini, nes ši stovykla buvo arti labai svarbios traukinių linijos, o dėl prastų sanitarinių sąlygų kelė grėsmę ir visuomenės sveikatai.

Žmogaus teisių gynėjai pripažįsta, jog romų gyvenvietės yra organizuoto nusikalstamumo centrai, o dauguma šios tautybės žmonių užsiima vienokia ar kitokia nusikalstama veikla, tačiau jie nemano, jog iškeldinimas jėga yra veiksminga priemonė.

Žmogaus teisių stebėtoja Judhit Sunderand teigia, jog situacija ironiška. Priemonės, kurios turėtų apsaugoti žmones nuo pavojų, sukelia dar daugiau vargo. Ji teigia, jog reikėtų stabdyti masinių iškeldinimų politiką ir kiekvienu atveju užsiimti individualiai. Aišku, jog Prancūzijoje tiems žmonėms ne vieta, tačiau kiekvienas iš šių žmonių turi būti laikomas atskiru atveju. Kritikai teigia, jog šalis pakankamai turtinga, jog žmogiškiau spręstų šias jautrias problemas.

Norėdama išvengti kritikos valdžia praeitą savaitę paskelbė, jog sušvelnins įsidarbinimo apribojimus romų tautybėms žmonėms. Išplėstas romams leistinų darbų sąrašas, panaikintos 300 eurų baudos už šios tautybės žmonių įdarbinimą. Tuo pačiu Vidaus reikalų ministras Manuelis Valls patikino, jog iškeldinimo reidai bus tęsiami ir toliau.

Tokią prieštaringą politiką 2010 metais patvirtino tuometinis prezidentas Nicolas Sarkozy, tačiau į valdžią atėjus socialistams ir naujajam prezidentui buvo tikimasi, jog griežtas romų stovyklaviečių ardymas bus sustabdytas. Anksčiau F. Hollandas žadėjo, jog bus ieškodama kitų sprendimų, tačiau jo politika bent jau kol kas nuvilia žmogaus teisių gynėjus. Europos romų teisių centro atstovė Victoria Vasey teigia, jog spręsti šioms problemos reikėtų pasitelkti stipresnius integracijos projektus ir pasirūpinti apgyvendinimu, o ne kliautis vien jėga.

Prancūzija ne vienintelė ES šalis, kuri ėmėsi tokios prieštaringos politikos. Anksčiau panašaus masto reidai buvo rengiami ir Italijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Gyventojų apklausos rodo, jog 80 proc. gyventojų pritaria nelegalių gyvenviečių ardymui, tačiau net 73 proc. mano, jog tai ne pati efektyviausia priemonė kovojant su romų populiacija.

Vidaus reikalų ministras šiuo atveju labiausiai kaltina Bulgariją ir Rumuniją, kurios nesirūpina savo piliečių likimu Prancūzijoje, taip pat nesistengia integruoti jų savo valstybėse.

N. Sarkozy pradėta politika buvo vadinama rasistine ir antihumaniška, kadangi persekiojami ne kas kitas, o ES piliečiai. Radikalesni kritikai teigė, jog už tokią atvirą diskriminaciją pagal etniškumą Prancūzija turėtų būti pašalinta iš Europos Sąjungos.

Pagal užsienio spaudą parengė Vaida Paciūnaitė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą