V.Adamkaus proteguojamos JAV “heroininės” ir žmogžudiškos politikos Afganistane sąjungininkė – ir socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė
Giedrė GORIENĖ
Neseniai pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Rygoje, Latvijoje, pasaulio žiniasklaidoje buvo nušviestas kaip niekad šykščiai. Tiek JAV, tiek Europos, tiek, pagaliau, mūsų žiniasklaidos priemonės skelbė, kad pagrindinė šio NATO viršūnių susitikimo tema – Afganistanas: JAV Prezidentas Džordžas Bušas prašė sąjungininkų, jog šie pasiųstų daugiau karių į Afganistaną, tačiau didžiosios NATO narės – Vokietija, Italija, Prancūzija ir Ispanija – savo karių ten siųsti nesiruošia.
Ką tai reiškia? Pirma, kad yra šalių, kurios nekeliaklupsčiauja Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui, siekiančiam Europą paversti JAV prieškambariu. Antra, kad neturėdamos didžiųjų NATO valstybių paramos, JAV ir vėl “smaugs” tokias mažyles, kaip Lietuva ar, pvz., Estija – mat naujasis Estijos prezidentas, kaip ir dabartinis Lietuvos Prezidentas, – ateivis iš JAV. O tokie JAV “statytiniai” – patys geriausi Džordžo Bušo instrumentai, norint įgyvendinti nusikalstamą Dž.Bušo užsienio politiką.
Tokią mūsų versiją eilinį kartą patvirtino Lietuvos Prezidentas, buvęs JAV karinės žvalgybos rezervo karininkas Valdas Adamkus: praėjus vos kelioms dienoms, kai baigėsi NATO viršūnių susitikimas Rygoje, Valdas Adamkus pareiškė, kad Lietuvai reikia didinti siunčiamų į Afganistaną karių kiekį.
Taigi Lietuvai NATO viršūnių susitikimo Rygoje rezultatų ilgai laukti nereikėjo.
Ką sako oficialūs pranešimai?
Susumavus šykščius pranešimus apie NATO viršūnių susitikimą Rygoje, galima padaryti tokias prielaidas: susitikimo motyvas – Džordžui Bušui sunkiai sekasi perimti iš talibų heroino verslą, tapti heroino bei opiumo monopolininku pasaulyje ir turėti stipriausio narkotikų kartelio vairą savo, t.y. JAV, rankose, todėl ir buvo sušauktas NATO viršūnių susitikimas – į “misiją” Afganistane pakviestos kitos NATO šalys.
Skaitant tarp eilučių, tai reiškia: tiek jau to – atiduosime ir jums dalį to “heroininio” Afganistano pyrago…
Heroinas – be jokios abejonės, didžiuliai pinigai, todėl jau šių metų gruodžio pabaigoje Estija į Afganistaną pasiųs 120 savo karių, o Lenkija – 1100. Dešimt kart daugiau karių, dešimt kart didesnis “heroino” kąsnis? Neoficialiai, greičiausiai, būtent taip, nes oficialiai šita NATO “misija” Afganistane vadinasi kur kas gražesniu, nei “heroinas”, žodžiu: “stabilizavimas”.
Stabilizavimas Afganistano? Kur jau ten! Stabilizavimas narkotikų rinkos? Be jokios abejonės – taip.
Tačiau ar mūsų premjerui socialdemokratui Gediminui Kirkilui, siunčiančiam vieną grupę Lietuvos karių po kitos į Afganistaną, rūpi tai? Nė jokiu būdu. Nes naujajai socialdemokratų “saulei”, pretenduojančiai po dvejų metų tapti Lietuvos Prezidentu, “NATO įsipareigojimai” yra svarbiau, nei tūkstančiai heroino ir opiumo tonų, išaugintų ir pagamintų Afganistane po amerikiečių sparneliu ir vėliau parduodamų Europoje – taigi ir pas mus, Lietuvoje.
Kodėl? Atsakymas į šį klausimą daugiau nei paprastas: jei nori pakeisti Valdą Adamkų, Gediminas Kirkilas turi įrodyti savo lojalumą Džordžui Bušui ir jo vykdomai nusikalstamai “heroininei”, okupacinei bei žmogžudiškai politikai – priešingu atveju per kitus Prezidento rinkimus socialdemokratų kandidato į prezidentus Gedimino Kirkilo rinkiminiai balsavimo biuleteniai bus rasti kokiame nors sąvartyne (kaip V.Adamkaus ir A.Paulausko atveju per 1998 m. Prezidento rinkimus) arba suges Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuteriai ir balsavimo rezultatas kardinaliai pasikeis ( V.Adamkaus ir K.Prunskienės atvejis per 2004 metų Prezidento rinkimus). Nes karti patirtis Lietuvoje, renkant Prezidentą, rodo, kad juo leidžiama tapti tik tam kandidatui, kuris yra gavęs Vašingtono palaiminimą.
Taigi nori Gediminas Kirkilas būti Lietuvos Prezidentu? Privalo šokti pagal Džordžo Bušo dūdelę. Juoba kad ir šokti yra visai gera ir malonu: juk kaip gražiai tas Amerikos Prezidentas kalba apie “demokratiją” ir “stabilizavimą” Afganistane!
Apie narkotikus Rygoje – nekalbėta
Atidžiai perskaitę pasaulio žiniasklaidos pranešimus apie NATO viršūnių susitikimą Rygoje, nerasite nė menkiausios užuominos, kad šiame susitikime būtų kalbėta apie didžiausią žmonijos pavojų – padidėjusį narkotikų tiekimą į Vakarus iš NATO kontroliuojamo Afganistano. Ir Latvijos Prezidentė Vaira Vykė Freiberga, ir Estijos Prezidentas Tomas H.Ilvesas, ir NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis net neraudonuodami kalbėjo apie “misijos” Afganistane svarbą – Afganistano “stabilizavimą” ir “demokratiją” – lyg nežinotų, kad heroinas ir opiumas, o ne kažkokie talibai yra šios “misijos” Afganistane priežastis.
Kviesdamas prisidėti prie šios narkotikų kartelio sukūrimo misijos, kuri įvardinta kaip “Afganistano stabilizavimas”, NATO viršūnių susitikime JAV prezidentas Džordžas Bušas pasakė: “Išpuolis prieš vieną NATO narę reiškia išpuolį prieš visas. Ir nesvarbu, ar tas išpuolis įvykdomas NATO narės gimtojoje žemėje, ar NATO misijoje užsienyje”.
Taigi suprask: talibai nenori atiduoti heroino prekybos į NATO rankas, užpuldinėja NATO pajėgas, todėl NATO turi pilną teisę išžudyti visus, kas priešinasi tokiai “šventai” NATO misijai – t.y. talibus.
“Mes nužudėme daug šimtų talibų, ir dabar niekas neturi jokių abejonių, kad NATO gali padaryti tai, ką mes pasiuntėme ją padaryti”, – NATO viršūnių susitikime gyrėsi JAV prezidentas Džordžas Bušas.
Taigi Džordžas Bušas NATO viršūnių susitikime Rygoje viešai prisipažino, kad NATO misijos Afganistane tikslas – žudyti. Žudyti daug, žudyti kuo daugiau. Nes tik taip galima “užtikrinti stabilumą”. Ne “demokratijos”, o narkotikų rinkos, be abejo.
Štai tokią NATO misiją, kaip žinia, remia ir socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė. Todėl juokingai atrodo būsimo Socialdemokratų partijos pirmininko G.Kirkilo kalbos apie kovą su narkomanija Lietuvos viduje, kuriant naujas biurokratines struktūras, kai tos narkomanijos pagrindinė priežastis – narkotikų gamyba ir prekyba – yra slapta Lietuvos užsienio politika, kuri vykdoma po “šventos” ir “kilnios” “taikos misijos” Afganistane priedanga.
Pasiklausius JAV prezidento Džordžo Bušo džiaugsmingos kalbos apie tai, kad NATO pajėgos į Afganistaną yra pasiųstos nužudyti nuo daugiau talibų (Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, beje, tokie “dideli NATO pasiekimai” Afganistane cituoti nebuvo), kyla ir dar vienas klausimas: ar iš tiesų Lietuvos kariai Afganistane “rūpinasi” tik “vaikučiais” ir “demokratija”? Nes, priminsime, Dž.Bušas Rygoje pasakė, kad NATO pajėgos Afganistane nužudė daug šimtų talibų. Taigi kiek šimtų talibų nužudė amerikiečių sąjungininkai – lietuviai?
Dar ne galas, dar ne pabaiga
Nors užsienio spaudoje – labai šykščios NATO šalių vadovų citatos, tačiau ir iš jų galima padaryti tam tikras išvadas. Pavyzdžiui, kad heroino ir opiumo gamyba Afganistane ir narkotikų tiekimas į Europą artimiausiame penkmetyje padidės dar mažiausiai kelis kartus, ir kad NATO pajėgos tol bus Afganistane, kol patenkins savo finansinius apetitus.
Būtent tokią išvadą galima padaryti pagal Didžiosios Britanijos premjero Tonio Bleiro kalbą, kur jis pareiškė, kad “nemato tam (misijai Afganistane – G.G.) kitos alternatyvos, kaip tik kovoti, ir kovoti tiek, kiek reikės”.
Taigi, Europa, ruoškis – NATO pasirūpins geros kokybės afganistanietiško heroino tiekimu.
Tikrasis NATO tikslas Afganistane – stipriausio pasaulyje narkotikų kartelio sukūrimas – yra slepiamas po šia Džordžo Bušo sekama pasaka: “Mūsų pastangų dėka, Afganistanas išsivadavo iš totalitarinio košmaro ir virto laisva tauta, turi išrinktą Prezidentą, demokratinę konstituciją ir drąsius karius bei policiją, kovojančią už savo šalį”.
Prie šios pasakos sekimo aktyviai prisijungęs ir NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis, kuris, be kita ko, savo spaudos konferencijoje dar pareiškė, kad “karas Afganistane jau laimėtas, tik iki galo procesas dar nebaigtas, todėl mūsų laukia dideli iššūkiai”.
Aišku, NATO šalių žiniasklaida šitą NATO generalinio sekretoriaus kalbą mandagiai nutylėjo, jos nekomentavo. Ir net nepaklausė: jeigu karas Afganistane – jau laimėtas, prezidentas – išrinktas, konstitucija – priimta, o demokratija – įdiegta, ir Afganistanas tapo laisvu, tai ką NATO pajėgos ten vis dar veikia ir kodėl Dž.Bušas prašo didesnės NATO sąjungininkų paramos?
Į šitą klausimą, aišku, oficialiai mums niekas neatsakys. Tačiau “Karštas komentaras” atsakymą į šį klausimą rado JAV žiniasklaidos priemonėse, kurios kur kas plačiau aprašė JAV Prezidento Džordžo Bušo kelionę į NATO viršūnių susitikimą Rygoje, nei Europos žiniasklaida, ir pateikė tam tikrų įdomių detalių. Pavyzdžiui: kad prieš vykdamas į NATO viršūnių susitikimą Rygoje, JAV prezidentas Džordžas Bušas kalbėjo telefonu su Afganistano prezidentu Hamidu Karzajumi, kuriam Bušam pažadėjo, kad “Jungtinės Amerikos Valstijos NATO išlaikys savo įsipareigojimą sustiprinti Afganistano saugumą ir atkurti Afganistaną”.
Taigi atsakymas paprastas: Džordžas Bušas yra davęs pažadą Hamidui Karzajui, ir dabar tokios “nykštukės”, kaip Lietuva, siųsdamos savo karius į Afganistaną yra viso labo tai, kas vadinama “Džordo Bušo pažado ištesėjimas”.
Iš šalies žvelgiant atrodytų taip: Džordžas Bušas prisižadėjo Hamidui Karzajui, tai tegul Džordžas Bušas ir saugo Karzajaus šutvę Afganistane – kuo čia dėta Lietuva? “NATO įsipareigojimai yra svarbiau už viską”, – įsitikinęs mūsų Prezidentas – atvykėlis iš JAV.
Taigi dėlionė dėliojasi tokia: Bušas padeda Karzajui išsilaikyti Afganistano prezidento poste, o mainais už tai Karzajus perleidžia amerikiečiams heroino ir opiumo biznį – mat pagal pasaulinę statistiką, net 92 proc. pasaulio opiumo derliaus išauginama Afganistane.
Tai, kad narkotikai – pagrindinis NATO pajėgų misijos tikslas Afganistane, parodė ir Rusijos žurnalistės Darjos Aslamovos žurnalistinis tyrimas.
Ką papasakojo “narkodileriai”?
“Kaip sekasi jūsų biznis?” – paklausė Darja Aslamova Mirvaiso – smulkaus narkotikų prekeivio, apsilankiusi jo namuose Afganistane.
“Sunkiai”, – atsakė jis. – “Aš, matote, tik smulkus narkotikų prekeivis. Dabar visą narkotikų biznį perėmė amerikiečiai. Jiems nereikalingi smulkūs prekeiviai, tai jie mus labai spaudžia, nori tapti monopolistais. Todėl mums tenka ieškoti bendros kalbos su pavojingais ir dideliais žmonėmis”.
“Jūs norite pasakyti, kad NATO dalyvauja narkotikų biznyje?” – paklausė Mirvaiso žurnalistė.
“Taip, mums visai nesvarbu, kaip jie save vadina”, – pasakė Mirvaisas. – “Tai amerikiečiai. Tarp jų yra ir kariškiai, ir oficialūs asmenys, ir šiaip privatūs asmenys. Tai didelis biznis. Jeigu jūs pabandysite nuvykti į kalnuotąjį Badachšaną, iš kur slaptais takais heroinas vežamas į Tadžikistaną, jūs greičiausiai užmuš – ir užmuš greičiausiai ne afganistaniečiai, o amerikiečiai, kurie kalnuose saugo tą biznį. Heroino rinką turi valdyti tas, kas yra stiprus. Talibų laikais heroino biznį šiaurėje kontroliavo čečėnai ir uzbekai, o pietuose – pakistaniečiai ir arabai. O dabar heroino biznį kontroliuoja amerikiečiai. Ar jūsų nestebina faktas, kad per pastaruosius 5 metus, kai į Afganistaną įžengė užsienio kariuomenė, narkotikų prekyba padvigubėjo? Darykite išvadas!”.
“Jeigu afganų policija arba NATO kariuomenė norėtų sunaikinti aguonų pasėlius, jie tą padarytų per dvi dienas, – sako kitas narkotikų prekeivis Ažmalas. – Tam reikia tik atitinkamu momentu apipurkšti aguonas pesticidais. Visas karas Afganistane prasidėjo dėl narkotikų. Amerikiečiams Irako reikėjo dėl naftos, o Afganistano – dėl heroino. O talibai – tai tik pretekstas karui”.
Mirvaisas žurnalistei prisipažino, kad jis kilogramą heroino Afganistane parduoda už 2800 JAV dolerių. Tadžikistane tas pats kilogramas heroino kainuoja 5 000 JAV dol., Maskvoje – nuo 40 tūkst. JAV dol., o Europoje – 100-120 tūkst. JAV dol.
“Dar keli metai tokio darbo, ir net tualetas Mirvaiso namuose bus aplipytas auksiniais dirbiniais”, – rašo Darja Aslamova.
Mūsų Prezidento Valdo Adamkaus tualetas Prezidentūroje, kaip žinia, – paauksuotas. Todėl kyla klausimas: gal Prezidento auksinis tualetas – tai valstybės, dalyvaujančios amerikiečių narkotikų kartelio sukūrime Afganistane, vizitinė kortelė?
Pasakos Estijos žmonėms
Pasakas apie “demokratijos kūrimą” Afganistane seka ne tik Amerikos ar Lietuvos prezidentai – į šitos pasakos sekėjų gretas aktyviai įsitraukė ir naujasis Estijos prezidentas Tomas H.Ilves.
NATO viršūnių susitikime Rygoje jis pareiškė, kad “stabilus Afganistanas reiškia labiau apgintą Europą, kurioje terorizmo grėsmė – sumažinta, o narkotikų tiekimas – sugriautas”.
Tai dar viena pasaka apie “bloguosius” talibus ir “geruosius” amerikiečius, nes būtent amerikiečiams paėmus Afganistaną į savo kontrolę, heroino Afganistane išauginama ir parduodama į Europą 5 kartus daugiau, negu talibų valdymo laikais.
Tai – Bušo ir Karzajaus bendro biznio rezultatas, nes pats Karzajus spaudoje yra prisipažinęs, kad jeigu Bušas su savo kariuomene jo neparemtų, tai Karzajus Afganistano prezidento kėdėje išsilaikytų daugiausiai dvi dienas.
Taigi Džordžas Bušas Hamidui Karzajui pažadėjo, ir Lietuva, kuri amžinai neturi savo nuomonės ir nuolat ieško, kam būtų galima vieną gerą vietą palaižyti, jau kelinti metai už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus “saugo demokratiją Afganistane”, nors patiems taip trūksta pinigų švietimui, sveikatos apsaugai, viešajai tvarkai užtikrinti ir t.t.
Kaip žinia, kai Afganistaną ėmė kontroliuoti NATO karinės pajėgos, Šiaurės Hindukušo kalnyno lygumose, drėkinamose Amudarjos upės intakų, maždaug 150 tūkstančiai hektarų geriausios ariamos žemės atiteko aguonų augintojų plantacijoms. Toks pats likimas ištiko ir Kabulistano regiono, šalia Kabulo, Logaro, Sarobio ir Flagmano upių nusidriekusias lygumas, o taip pat Herirudo (netoli Herato) ir Hilmendo provincijų lygumas. To pasekmė – šiandien maždaug 80 procentų heroino į Europos rinką patenka iš Afganistano. Iš viso Afganistano daliai tenka 65 procentai visame pasaulyje pagaminto heroino ir apie 55 procentus bendros opijaus gamybos apimties.
Dž.Bušas ir H.Karzajus – “heroino” dvyniai
Kaip rašė tarptautinė spauda, daugiau kaip 70 procentų visų lygių Afganistano šalies valdininkų gaunamų pajamų ir iki 90 procentų Afganistane cirkuliuojančios valiutos sudaro „heroininiai“ pinigai. O vienas iš artimiausių Afganistano prezidento Hamido Karzajaus parankinių, Herato provincijos gubernatorius ir buvęs modžahedas Ismalas Chanas kontroliuoja dešimtadalį šalies heroino rinkos ir Herato mieste bei apylinkėse valdo dagiau kaip 15 opijaus perdirbimo laboratorijų.
Taigi tai dar kartą įrodo, kad tikroji NATO pajėgų misija Afganistane – heroino gamyba.
Priminsime, kad JAV aviacija kasdien vykdo Afganistano teritorijos foto ir vaizdo žvalgybą. Iš Kabulo Baramo, Uzbekijos Kokaino aerodromų bei Tadžikijoje esančios Kuliamo aviacijos bazės iki 20 nepilotuojamų skraidančiųjų aparatų „Predator“ viršum Afganistano provincijų atlieka žvalgybos skrydžius. Be to, kas parą viršum Afganistano teritorijos praskrenda penki JAV karinės žvalgybos palydovai, kurie perduoda žemėje dislokuotoms bazėms vizualinę informaciją, kas tuo metu vyksta.
Vien per parą amerikiečių foto nuotraukų dešifravimo padaliniai apdoroja iki 20 tūkstančių Afganistano teritorijos nuotraukų ir iki 100 vaizdo juostų, kurios padarytos nepilotuojamų skraidančių objektų.
Tai reiškia, kad amerikiečiai negali nepastebėti rausvų dėmių Afganistano žemėje.
Jei kas nors iš amerikiečių ar mūsų karininkų išdrįstų teigti, kad jie to negali pastebėti, atsakysiu: nemeluokit. Mat man kaip žurnalistei teko būti amerikiečių karinėje bazėje Kosove, kur mums, žurnalistams, buvo demonstruojamos iš palydovo padarytos už dešimt kilometrų esančios priešų vietovės nuotraukos. Jose ne tik galėjome suskaičiuoti priešų “galvas”, bet ir matėme gražiai sukrautas jų kieme malkas, taip pat kuo puikiausiai galėjome pamatyti ir kitokias smulkmenas.
Todėl faktas, kad amerikiečiai chemikalais neišpurškia aguonų pasėlių, rodo viena – kad jie to daryti visiškai nenori.
Tačiau keisčiausia, kad mūsų šalies aukščiausioji valdžia su Prezidentu Valdu Adamkumi priešakyje tokią “heroininę” Lietuvos misiją Afganistane ir toleruoja, ir proteguoja.
Vienas nedidelis pastebėjimas: pernai Amerikos Ohajo valstijoje esančiame Nebraskos universitete Afganistano prezidentui H.Karzajui buvo suteiktas garbės laipsnis. Tai galima suprasti kaip Džordžo Bušo atsidėkojimą H.Karzajui už puikų aguonų pasėlių derlių Afganistane ir padidėjusią heroino bei opiumo prekybą, t.y. padidėjusias “heroinines” pajamas.
Taigi NATO strategija, kaip matome, yra visiškai ne “tarptautinės taikos išsaugojimas”, kas yra oficialiai deklaruojama, bet tarptautinio narkotikų kartelio sukūrimas. Tačiau apie naująją NATO kryptį oficialiai kol kas nekalbama.
Nešantys mirtį
Teisus smulkus narkotikų prekeivis Mirvaisas, sakydamas, kad jeigu NATO norėtų, tai aguonų pasėlius Afganistane sunaikintų per 2 dienas – mat amerikiečių praktika Vietname rodo, kad, kai labai nori, jie randa ir chemikalų, ir galimybių sunaikinti ne tik žmones, bet ir gyvąją gamtą.
Štai Vietnamo karo metu JAV prieš Vietkongo kariuomenę plačiai panaudojo cheminį ginklą – norėdami miškuose išgaudyti Vietkongo karius, amerikiečiai panaudojo cheminę priemonę – defoliantą “Agent Orange”, kuris sunaikino medžių lapus, bei cheminę medžiagą – napalmą, kuri naikino gyvus priešus. Vietnamo gyventojai savaičių savaitėmis nuo amerikiečių bombardavimų slėpėsi slėptuvėse. O kai išlįsdavo iš jų, aplink medžiai būdavo be lapų.
Pagal JAV Gynybos ministerijos duomenis, nuo 1961 iki 1971 metų JAV ant 10 proc. teritorijos Pietų Vietnamo išlaistė 72 mln. litrų “Agent Orange”, iš kurių 44 mln. litruose buvo dioksino. Dėl cheminių medžiagų panaudojimo Vietname žuvo 4,8 mln. vietnamiečių, iš kurių 3 mln. žuvo tiesiogiai dėl “oranžinio” skysčio panaudojimo. Daugelis žuvusių – moterys ir vaikai.
Vėliau buvo užregistruotas didelis skaičius invalidų – invalidais gimusių vaikų dėl to, kad jų seneliai ar senelės buvo “apdirbti” dioksinu.
Vietnamo karo aukos dėl chemikalų panaudojimo pasekmių pateikė ieškinį amerikiečių kompanijoms – chemikalų gamintojoms, tačiau 2005 m. kovo 10 d. JAV Bruklino teismas tokį ieškinį atmetė “dėl tiesioginių įkalčių trūkumo”.
“Skystąsias” minas – napalmą – amerikiečiai Vietname naudojo prieš Vietkongo karius. Tačiau nuo napalmo panaudojimo taip pat nukentėjo daug civilių gyventojų. Dėl napalmo naudojimo namus paliko virš 700 tūkst. vietnamiečių.
1980 m. tarptautine konvencija uždrausta naudoti napalmą gyviems žmonėms.
Iš viso per Vietnamo karą amerikiečiai susprogdino 14 mln. tonų sprogstamųjų medžiagų. O tai keletą kartų daugiau, negu per 2-ąją pasaulinį karą visas sprogstamąsias medžiagas kartu paėmus. Amerikos karinės korporacijos iš šito karo uždirbo daugybę milijardų dolerių.
Tuo tarpu chemijos korporacijos iš Vietname išlaistyto napalmo ir “Agent Orange” uždirbo ne milijardus – šios korporacijos pelną skaičiavo trilijonais dolerių.
Taigi amerikiečių užsienio politika nesikeičia – žudyti, žudyti ir dar kartą žudyti. Tik per Vietnamo karą jie kovojo prieš Vietkongo karius, o dabar Afganistane jų priešas – talibai.
“Mes nužudėme daug šimtų talibų”, – džiaugiasi Džordžas Bušas.
Tuo tarpu Lietuva, kaip ir visa likusi Europa, pritardama Dž.Bušui linguoja galva ir, siųsdama savo karius į Afganistaną, džiaugsmingai šaukia: “Mes – už demokratiją Afganistane!” Reikės – dar nusiųsim. Ir dar, ir dar… Nes ar gali kas nors būti svarbiau šiame pasaulyje už “NATO įsipareigojimus”?
Tačiau kad ta “demokratija” prasideda heroinu bei opijumi ir baigiasi narkotikų pinigų skaičiavimu, to niekas iš NATO šalių vadovas nedrįsta viešai pasakyti.
Premjere Gediminai Kirkilai, kiek dar ilgai toleruosite “heroininę” Džordžo Bušo ir Hamido Karzajaus politiką Afganistane? Nejaugi tokia – ir Socialdemokratų partijos pozicija?
2006 12 22
